europos sąjungos parama

Lietuva jau 19 metų iš Europos Sąjungos gauna milijardus eurų, nors sumoka žymiai mažiau. Vienas Lietuvos sumokėtas euras į Europos Sąjungos biudžetą grįžta 4 eurais, kaip parama mūsų šaliai. Finansinė nauda iš buvimo bendrijoje tarytum akivaizdi, bet pasirodo, kad ne viskas taip paprasta.

Daugeliui kaimas asocijuojasi su žemės ūkio darbais, tačiau čia autoservisą ir medinių terasų gamybos įmonę atidarę verslininkai bando šį mitą paneigti. Anot jų, kaimo gyventojams trūksta įvairių paslaugų, todėl pragyventi galima ne tik verčiantis gyvulininkyste ar augalininkyste. O verslo pradžiai pritrūkus pinigų gali padėti Europos Sąjungos (ES) parama.

Nuosavas miškas gali ne tik džiuginti, bet ir kelti rūpesčių. Ypač jeigu jis netvarkingas, o jo priežiūrai savininkas neturi nei laiko, nei pinigų. Tokiais atvejais Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama ir mišką sutvarkyti. ŽŪM specialistai pastebi, kad tokiu būdu miško savininkas ne tik atkurti ir išsaugoti tiek seną, tiek jauną mišką, bet ir padidinti jo vertę.

Ateinantys septyneri metai Lietuvai gresia gerokai apkarpytu Europos Sąjungos finansavimu. Jau anksčiau prezidentu Gitanu Nausėda susitikę ministrai pareiškė, kad Lietuva neišvengs „šoko terapijos“, jei gerokai susitrauks europinių pinigų maišas. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, dėl to gali sulėtėti ekonomikos augimas, taip pat daugelis reikšmingų projektų gali netekti finansavimo. O Valstybės kontrolė valdžiai turi priekaištų ir dėl neefektyviai panaudojamų europinių lėšų.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) skelbia antradienį sulaikiusi du asmenis, įtariamus pasikėsinus apgaule užvaldyti 700 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui. Tyrimo metu nustatyta, kad grupė Kauno apskrities ūkininkų, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti Europos Sąjungos paramos lėšas, užpildė ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė 2018 metų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas.

Darbo biržos paslaugų kokybė nuolat kvestionuojama, tačiau faktas vienas – bedarbių skaičius mažėji. Visgi ekonomistas stebisi, kad nors jų mažėja, dirbančiųjų Darbo biržoje tik daugėja, o paslaugos toli gražu ne 5 žvaigždučių lygio. Tuo tarpu Darbo birža pabrėžia, kad vien privačių įdarbinimo agentūrų šalyje būti negali.

Seimas sugriežtino reikalavimus žemės ūkio kooperatyvams - taip siekiama, kad nebūtų kuriami fiktyvūs kooperatyvai, norintys gauti Europos Sąjungos paramą. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigia, kad jos užkirstų kelią kooperatyvais pripažinti tuos, kurie su žemės ūkiu „neturi nieko bendra“. Už Kooperatinių bendrovių įstatymo pataisas balsavo 67 Seimo nariai, o susilaikė trys. Pataisos reikalauja, kad daugiau kaip 50 proc.

Jolita Žurauskienė Prieš keletą metų nederlingų žemių šeimininkai buvo skatinami auginti energetinius augalus ir pasinaudoti Europos Sąjungos parama. Tačiau vieniems ūkininkams ši veikla nepasiteisino, kitiems – neša pelną.

Saulė PINKEVIČIENĖ Alytaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, sporto ir švietimo komiteto pirmininkas Arvydas Švirmickas, garsėjantis reiklumu biudžetinių švietimo ir ypač kultūros įstaigų vadovams, pats atsakinėjo į kolegų tarybos narių klausimus.  Investicijų, ekonomikos ir biudžeto komiteto nariams abejonių sukėlė Dailiųjų amatų mokyklos projektas, kuriam prašoma papildomo finansavimo – iki 190 tūkst. litų. Tokia suma dabartiniam biudžetui, kaip daugelis pabrėžė, – netgi solidi.

Nors Lietuva, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, savo plotu yra pakankamai nedidelė valstybė, tačiau net 10 proc. ES išorės sienos ribojasi su Lietuvos Respublika - t. y. teritorija su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Tuo tarpu kai kurios ES šalys išorės sienų iš viso neturi. Lietuva, būdama ES ir Šengeno erdvės nare, turi pareigą užtikrinti šių išorės sienų saugumą.

2006 metais pagal Specialiąją Kaliningrado tranzito programą penkiuose linijos Kena-Vilnius-Kaunas-Kybartai objektuose - Vilniaus, Lentvario, Kauno, Kybartų ir Palemono geležinkelio stotyse bei ant Vokės upės tilto buvo įdiegtos vaizdo stebėjimo sistemos. Šių sistemų įdiegimas leidžia operatyviau fiksuoti tranzito tvarkos pažeidimus, pareigūnų darbas tapo efektyvesnis. 2012 metų vasarą baigta įdiegti daugiau panašaus tipo stebėjimo sistemų.

Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė Nacionalinei pažangos programai, kurioje numatytos Europos Sąjungos (ES) ir kitos finansinės paramos proporcijos ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti 2014-2020 metais. Daugiau nei pusę, 57 proc., finansinės paramos numatoma skirti ekonominiam augimui palankios aplinkos kūrimui. Visuomenės ugdymui, mokslui ir kultūrai nuo numatomos ES ir kitos finansinės paramos ketinama skirti 14,23 proc., 12,59 proc.

Jeigu iki liepos 15 d. Ignalijos atominės elektrinės (IAE) administracija formaliai nesusitars su bendrovių „Nukem Technologies“ ir GNS konsorciumu, kaip išspręsti IAE tiekiamų panaudoto branduolinių konteinerių „Constor RBMK 1500“ tinkamumo problemą, jėgainės uždarymo projekto finansavimas tarptautinių donorų lėšomis gali būti sustabdytas, rašo „Verslo žinios“. IAE generalinis direktorius Žilvinas Jurkšus BNS pasakojo, esą IIDSF konferencijoje, kurioje buvo svarstomas šis klausimas, pavyko su...

Žaliosios energetikos vystytojai jaučiasi įsprausti į kampą. Pareiškėjai, sudarę sutartis su Nacionaline mokėjimų agentūra (NMA), atsidūrė aklavietėje: NMA nevykdo sutartyse numatytų įsipareigojimų ir nemoka Europos Sąjungos (ES) paramos nedidelių elektrinių statytojams. „Prieš trejus metus valstybė pažadėjo, kad rems žaliosios energijos projektus ir pirks tokią energiją. Daugelis verslininkų tuo patikėjo ir ėmėsi žaliosios energijos plėtros Lietuvoje.

Kiek metų atkurtai Lietuvos nepriklausomybei – tiek metų ir viešoms kalboms apie būtinybę naujam gyvenimui prikelti paveldo objektą – Kauno karinės tvirtovės VI fortą. Tačiau tik šią miesto tarybos kadenciją savivaldybėje viliamasi nuo vizijų ir kalbų apie forto tinkamą sutvarkymą bei jo panaudojimą pereiti prie realių darbų.

Gausią Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantys ekologiniai ūkiai dygsta lyg grybai po lietaus, bet niekas nežino, kiek iš tiesų ekologiškos produkcijos jie pagamina. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ne juokais užsimojo išsiaiškinti, ar prisidengiant ekologinio ūkio sertifikatais nėra piktnaudžiaujama ES paramos lėšomis. Padidėjo pusketvirto karto Šiuo metu Lietuvoje yra sertifikuota daugiau nei 2 600 ekologinių ūkių, užimančių 150,7 tūkst. hektarų bendrą plotą.

Prieš trejus metus Vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas, kokį poveikį Lietuvos ekonomikai turėjo eurointegraciniai procesai. Remdamiesi gautais rezultatais specialistai konstatavo, kad narystės nauda buvo gerokai pervertinta. Dabar rezultatai būtų dar nepalankesni euroentuziastų atžvilgiu, nes narystė Lietuvai smarkiai pabrango ir dar brangs, rašo „Respublika“. Užsienio reikalų ministerija skelbia, kad kitais metais Lietuva į ES biudžetą turės pervesti 1,115 mlrd.

„Tai joks nesutapimas, mano nuomone, tai panašu tiesiog į pinigų plovimą“, – teigė Europos parlamentaras, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich, komentuodamas ketvirtadienį paviešintus faktus apie daugiau nei 1 milijoną Europos Sąjungos lėšų, skirtų su buvusiu Ūkio ministru Dainiumi Kreiviu siejamoms įmonėms.

Europinių lėšų skyrimu su buvusiu ūkio ministru Dainiumi Kreiviu siejamomis įmonėmis turėtų domėtis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, – mano Seimo audito komiteto pirmininkė, Darbo partijos narė Loreta Graužinienė. Pasak L. Graužinienės, kyla klausimas ne tik dėl to ar tai nėra „savų rėmimas“ ir dėl sutapimų, kad lėšos vėl plaukia į jau skandaluose minėtas įmones. „Manau, turėtų domėtis būtent tas padalinys, kuris stebi europinių lėšų panaudojimą.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės ,,Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį ,,Žemės konsolidacija“ tokių projektų rengimą ir įgyvendinimą remia Europos Sąjunga (ES) ir valstybė. Svarbiausia – laisva valia Pagal nuo šių metų įsigaliojusią tvarką, Lietuvoje žemės konsolidacijos projektų rengimą ir įgyvendinimą organizuoja valstybės įmonė Valstybės žemės fondas.

Žemės ūkio maisto produktų gamintojai, siekiantys gauti kompleksinę paramą, turi laikytis ir valdymo reikalavimų, kurie yra kompleksinės paramos reikalavimų dalis. Valdymo reikalavimai diegiami palaipsniui: pirmieji jie įsigaliojo dar 2009-aisiais, kita dalis – šiemet, paskutinioji įsigalios 2013 metais. Tarp šiemet įsigaliojusių reikalavimų grupių (augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto ir pašarų saugos bei ūkinių gyvūnų sveikatingumo) viena gausiausių – maisto saugos.

Kaip ir kiekvieną pavasarį nuo balandžio iki birželio vidurio ūkininkai deklaruoja pasėlius ir žemės ūkio naudmenas. Praėjusiais metais iš viso surinkta apie 170 tūkst. paraiškų. Šiemet, iki deklaravimo pabaigos likus mažiau nei mėnesiui, deklaruota mažiau nei pusė praėjusių metų galutinio rezultato – apie 73 tūkst. žemės valdų. Deklaruojame, kad būtume konkurencingi Europos Sąjungoje Pasėlius ir žemės naudmenas deklaruojantys ūkininkai gauna tiesiogines išmokas.

Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla, viena didžiausių mieste, neturi sporto aikštyno, kuris būtinas kūno kultūros pamokoms. Vaikai bėgioja aplinkui mokyklą duobėtu asfaltu. Tokia mokykla mieste – ne vienintelė. Naujai statomos mokyklos privalo turėti stadioną, bet veikiančios paliktos liberaliai priežiūrai. Savivaldybė renovuoja tuštėjančius mokyklų pastatus, o stadionams pinigų neranda. Geriau projekto nė neturėtų Per 800 moksleivių mokosi Jovaro pagrindinėje mokykloje.

Šalies žemdirbiai bei miško savininkai Europos Sąjungos bus remiami ir penktaisiais Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) įgyvendinimo metais. Žemės ūkio ministras patvirtino paraiškų paramai gauti teikimo grafiką, pagal kurį šiais metais paraiškas paramai galima teikti beveik pagal visas  I  krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“  priemones.

Lietuvos gyventojai vis aktyviau investuoja į alternatyvią energiją: nusiperka, arba išsinuomoja žemę, užsodina želdiniais ir po kelerių metų kaip biomasę planuoja parduoti Lietuvos katilinėms. Šį draugišką aplinkai verslą skatina Europos Sąjunga (ES), kuri finansuoja iki 70 proc. tokių projektų įgyvendinimo išlaidų. Specialistai pastebi, kad vis dažniau ūkininkauti pradeda didmiesčių gyventojai, kurie ūkininkavimą vertina ne kaip gyvenimo būdą, o kaip itin perspektyvią investiciją.

Mokėjimo prašymo teikimo terminų nesilaikymas – tai viena iš dažniausių Europos Sąjungos (ES) paramos gavėjų klaidų. Dėl vėlavimo parama mažinama arba nutraukiamas jos mokėjimas. Paramos gavėjams teikti mokėjimo prašymus reikia pagal investicines Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir kt.

Šią savaitę pradedamas interaktyvių metodologinių mokymų, vedamų žymiausių Lietuvos verslo konsultantų, ciklas. Mūsų šalies gyventojams suteikiama išskirtinė galimybė nemokamai dalyvauti ES finansuojamuose seminaruose, vyksiančiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Iš viso iki kovo 3 d. vyks 20 metodologinių mokymų sesijų. Pirmasis seminaras – lapkričio 24 d. Šiaulių verslo inkubatoriuje.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 programos (KPP) dalyviams ir kitiems Europos Sąjungos (ES) paramos žemės ūkiui gavėjams, nesilaikiusiems ES ir/arba nacionaliniuose teisės aktuose ir/arba paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti, pateikusiems klaidingą su paramos gavimu susijusią informaciją ar gavusiems didesnę nei priklauso paramą, tenka grąžinti dalį jau gautų išmokų ar net visą jų sumą.

Per dešimt šių metų mėnesių į valstybės biudžetą surinkta 12,111 mlrd. litų, o tai 849,9 mln. litų daugiau nei planuota.Kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per sausio-spalio mėnesius į biudžetą buvo surinkta 15,639 mlrd. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis – 3,527 mlrd. litų), pranešė Finansų ministerija. Daugiausia pajamų gauta iš pridėtinės vertės mokesčio – 6,357 mlrd. litų (planuota surinkti – 5,234 mlrd. litų), 2,401 mlrd.

Šiais metais ūkininkams ir kitiems asmenims, siekiantiems gauti jiems priklausančias tiesiogines išmokas ir už plotą mokamą kompensacinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones, įvestas naujas geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimas. Pareiškėjai iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. juodąjį pūdymą privalo apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais.

Ūkininkai ir kiti asmenys kasmet deklaruodami žemės ūkio naudmenas ir pasėlius kartu gali teikti paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą (KPP) bei kitas programas. Vienas iš reikalavimų deklaruojant - kasmet iki einamųjų metų pabaigosatnaujinti žemės ūkio valdos duomenis.

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad su Europos Komisija derina klausimą dėl išlygos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms taikymo Lietuvai, t. y., kad nebūtų taikomas paramos sumažinimas (1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną) tiems pareiškėjams, kurie dėl iškilusių techninių kliūčių negalėjo deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų iki šių metų birželio 15 dienos.

Kiek procentų Europos Sąjungos skiriamos paramos įsisavina Lietuva, kurios šalys dalija tą paramą, kokią kainą už ją moka mūsų valstybė ir ar tikrai viskas atitenka tam, kuriam pažadėta? Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO inicijuotos diskusijos stalo kalbėjosi signataras, žalgirietis Rolandas Paulauskas, Finansų ministerijos Veiksmų programų valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Loreta MASKALIOVIENĖ, Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas RAINYS,...

Didelė dalis Europos Sąjungos (ES) paramos buvo naudota laivų talpai didinti, o tai paaštrino besaikio žuvavimo problemą, rodo tyrimo rezultatai. Kaip rašo „The Ecologist“, ES subsidijos buvo naudojamos sparčiai nykstančių žuvų (menkių ar melsvojo tuno) žvejybai tobulinti. Tai rodo dviejų kompanijų – „The Poseidon Aquatic Resource Management“ bei „Pew Environment Group“ – atlikto tyrimo rezultatai.

Vakar aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas patvirtino naujas Verslinės žvejybos vidaus vandens telkiniuose taisykles ir nustatė, kad verslinė žvejyba Kauno mariose ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės aukštutiniame baseine bus draudžiama nuo 2013 metų, praneša Aplinkos ministerija. Ši nuostata priimta siekiant paskatinti visas Kauno mariose žvejojančias įmones pasinaudoti Europos Sąjungos parama ir perorientuoti neperspektyvų žvejybos verslą į kitą veiklą.

Penktadienį pasaulinėje finansų rinkoje buvo laukiami JAV darbo rinkos duomenys. Iš esmės jais vadovaujantis ir vyko paskutinė praėjusios savaitės prekybos diena. Didesnę paklausą turėjo su rizikingesniais aktyvais siejamos valiutos. Prieš JAV dolerį sustiprėjo svaras ir euras, atpigo saugia valiuta laikoma Japonijos jena. Bendras Europos akcijų rinkos indeksas FTSEurofirst 300 pakilo 1.7 proc. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P500 atitinkamai paaugo 1.17 proc. ir 1.40 proc.

Tik iki vasario 18 dienos verslininkai gali teikti paraiškas dalyvauti nemokamoje programoje susipažinti su Japonijos rinka. 4–5 savaičių programoje galima per trumpą laiką įgyti vadybos įgūdžių, verslo patirties ir praplėsti bendradarbiavimo su Japonija galimybes. Mokymus organizuoja Europos Sąjungos ir Japonijos centras (angl. EU–Japan Centre). Žmogiškųjų išteklių mokymo programa „Japonijos industrijos suvokimas“ (angl.

Perskaičiavusi ūkio raidos centrinį scenarijų, Finansų ministerija prognozuoja didesnį BVP ir mažesnį fiskalinį deficitą. Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) didės dėl eksporto augimo ir Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų įsisavinimo paankstinimo. Laukiama, kad šiais metais BVP turėtų augti 1,6 proc., o 2011 – dar 3,2 proc.

Šią savaitę penkios Lietuvos tekstilės įmonės dalyvavo specializuotoje misijoje Nyderlanduose, kurios metu su šios šalies įmonėmis užmezgė tolesnio bendradarbiavimo ryšius, praneša Ūkio ministerija. Lietuvos komercijos atašė Nyderlanduose Raimondos Balnienės iniciatyva „Spartos“, „Verpstės“, „Kirptės“, „Vikados“ ir „Pakaitos“ įmonių atstovai dalyvavo mados ir tekstilės parodoje Amsterdame „Modefabriek“, susitiko su potencialiais partneriais.

Praėjus Kalėdoms ir Naujiesiems metams parduotuvės laukia nepatenkintų gautomis dovanomis giminaičių. Tų, kurie gavo šlykščios spalvos puodelių, jau skaitytų knygų ar netinkamo dydžio drabužių. Deja, dovanos, kai dovanotojui ji reikalinga labiau nei gavėjui, yra populiarios.

Fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba, valdų konkurencingumą gali didinti siekdami Europos Sąjungos (ES) paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. Iki šiol šia galimybe pasinaudoti nusprendė 861 ūkininkas, o patvirtintiems paramos gavėjams išmokėta daugiau nei 5,98 mln. Lt. Vien tik šiemet paraiškas pateikė 243 ūkininkai.

Kopenhagoje (Danija) vykstanti Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija – ne tik žmogaus savimonės, bet ir valstybių įtakos išbandymas. Klimato kaitos konferencijoje Kopenhagoje dalyvauja 15 tūkst. dalyvių iš 192 valstybių. Konferencija baigsis gruodžio 18 dieną. Manoma, kad tai yra didžiausias susitikimas pasaulio istorijoje. Dabartinis susitarimas kovoti su klimato kaita – Kioto protokolas – baigs galioti 2012 metų pabaigoje.

Gruodžio 10 dieną Paryžiuje 22 Europos Sąjungos (ES) valstybių atstovai susitiko aptarti bendrosios žemės ūkio politikos ateities perspektyvų. Lietuvai atstovavo žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas, pristatydamas aiškią ir nuoseklią Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos viziją bei prioritetus.

Istorija jau daug kartų parodė, kad nugalėdamos globalines krizes, mažindamos bedarbystę, valstybės griebiasi statybų gaivinimo. Taip, trisdešimtųjų krizę JAV įveikė statant kontinentinius kelius, Vokietija Pirmojo pasaulinio karo nuosmukį – tiesiant autobanus. Kovojant su dabartine krize, JAV prezidentas kviečia tankinti geležinkelių tinklą. Tiesa, tą padaryti galima tiktai turint pinigų arba didelį kitą turtą. Priimta manyti, jog mes neturime nei to, nei kito.