euras

  Eurui šiuo metu yra iškilusi „kaip niekad didelė grėsmė“ – ne vien dėl JAV ir Kinijos prekybos karo, bet ir dėl Europoje iškilusių kraštutinių dešiniųjų pažiūrų lyderių, nusistačiusių prieš Europos Sąjungos bendrąją valiutą, antradienį pareiškė Prancūzijos finansų ministras.

Su euru gyvename jau penkti metai, bet litai vis dar plūsta į Lietuvos banko keityklas. Šiuo metu kojinėse, puoduose, spintose ar senų paltų kišenėse vis dar guli pamiršti apie 450 milijonų užsilikusių litų. Per pirmus tris šių metų mėnesius priduota apie 3 milijonus jų. Lietuvos banko atstovai nemano, kad į banką sugrįš visi trūkstami litai, tačiau tikimasi, kad dar bent porą metų litų pridavimo banga neatslūgs. Tarp kalbintų praeivių Vilniaus gatvėse litai – jau istorija.

Santūriau vertinamos euro zonos raidos perspektyvos nėra gera žinia Lietuvai, kadangi padėtį šalies ūkyje lemia ekonominė situacijos šalyse, su kuriomis sieja prekybos ryšiai, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „TVF pasaulio ekonomikos augimo prognozės yra mažesnės nei skelbtos šių metų pradžioje, ir tai bent iš dalies galima sieti su vis dar esama tarptautinės prekybos įtampa. Santūriau vertinamos ir euro zonos raidos perspektyvos.

Nuo sausio 26 dienos Lietuvos bankas, kaip ir kiti euro zonos centriniai bankai, į apyvartą nebeleis 500 eurų banknotų, tačiau tokių pinigų turintys gyventojai ir toliau galės jais atsiskaityti. „500 eurų banknotais santaupas laikantys gyventojai gali būti visiškai ramūs – bet kuriuo metu šio nominalo banknotais jie galės sumokėti už pirkinius ar išsikeisti į kito nominalo pinigus.

Vieningos Europos valiuta tituluojamas euras Lietuvoje buvo įvestas jau daugiau nei prieš ketverius metus, 2015 m. sausio 1 d. Ir nors mintyse kainas į litus verčia vis mažiau žmonių, bet nostalgija senajai valiutai su girdimais pareiškimais, kad „prie lito buvo pigiau“, tebegirdimi. Taigi, kiek už pagrindines maisto prekes mokėjome pirmomis euro įvedimo dienomis, ir kiek mokame šiandien? Kaip rodo specialiame valdžios tinklalapyje produktukainos.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ įkūrėjas Rolandas Paksas praėjusią savaitę savo puslapyje publikavo tekstą, kuriame piktinasi valdančiųjų siekiu mažinti kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės, ir vietoj to siūlo rengti referendumą dėl lito grąžinimo. Pateikiame R. Pakso tekstą: Piliečių tiesioginį dalyvavimą sprendžiant pamatinius valstybės gyvenimo klausimus suprantu kaip neatsiejamą ir svarbiausią demokratijos sąlygą, Tautos aukščiausios suverenios galios išraišką.

Nuo kito mėnesio Vilniuje įsigalioja miesto tarybos sprendimas dėl turisto rinkliavos. Tikinama, kad nuo liepos 1-osios sostinėje apsistojusių turistų sumokama rinkliava padės miestui gerinti turizmo infrastruktūrą ir stiprinti Vilniaus tarptautinį konkurencingumą. Vilniaus turisto rinkliavos dydis – 1 euras už vieną nakvynę. Rinkliavos mokėti nereikės nepilnamečiams bei neįgaliesiems. Iki kitų metų išimtis taikoma didesnėms keliautojų grupėms.

Euro įvedimas Lietuvoje yra sėkmės istorija, sako aukšto rango Europos Centrinio Banko (ECB) pareigūnas. Tačiau ECB Tarptautinių ir Europos santykių padalinio vadovas Hansas Joachimas Klockersas perspėja, kad sparčiai augant ekonomikai, Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse gali vėl susiformuoti nekilnojamojo turto burbulas ar hiperinfliacijos banga. H. J. Klockersas teigia, kad Lietuva per pastaruosius 20 metų pažengė toli į priekį. „Lietuva yra geras sėkmingo valiutos pakeitimo pavyzdys.

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į euro zoną įsilietų nestabilios „mažosios Italijos“. Iš šių trijų šalių Rumunija buvo trečioji, kuri praeitą savaitę pareiškė norą prisijungti prie euro zonos. Kaip „Bloomberg“ įvardija, šios šalys yra skurdžiausios ES šalys.

Bulgarija – skurdžiausia Europos Sąjungos (ES) šalis – tikisi per metus patekti į euro klubo „laukiamąjį“, kuriame norintieji įsivesti eurą praleidžia dvejus metus, pareiškė šalies ministras pirmininkas Boiko Borisovas. „Esu linkęs tikėti, kad per metus galėsime save pasveikinti su sėkme“, – pažymėjo vyriausybės vadovas. Finansų ministerija šiuo metu derasi su Europos Komisija ir tikisi „per mėnesį“ pateikti savo dokumentus bei gauti veiksmų planą, pareiškė jis.

Italijos ultradešiniųjų antiimigracinės ir euroskeptiškos partijos „Lega Nord“ („Šiaurės lyga“) lyderis pirmadienį pareiškė, kad bendroji Europos Sąjungos valiuta euras yra „neteisinga“ ir yra pasmerkta žlugti. Sekmadienį vykusiuose Italijos visuotiniuose rinkimuose Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) vadovaujami kraštutiniai dešinieji pasirodė geriau nei tikėtasi – ši partija surinko beveik 18 proc. balsų, o centro dešiniųjų blokas, kuriam ji priklauso, gavo maždaug 37 proc. visų balsų.

SEB grupės ekonomistai pagerino euro zonos ekonomikos plėtros 2018 metų prognozę nuo 2,3 iki 2,5 procento. Šie metai turėtų būti sėkmingi pramonės atstovams, kurie daugiau investuos norėdami didinti gamybos pajėgumą ateityje. Sustiprėjęs euras kitų valiutų atžvilgiu kol kas euro zonos eksportui akivaizdesnės žalos nedaro. Dėl įmonių planų didinti darbuotojų skaičių nedarbas euro zonoje turėtų ir toliau mažėti, o tai skatins ir darbo užmokesčio spartesnį augimą, kuris iki šiol buvo labai lėtas.

Euro zonos šalys turėtų sukurti elektroninę platformą prekiauti vadinamosiomis „neveiksniomis“ paskolomis, kurios euro zonos bankams tapo tikra našta, pirmadienį pareiškė Europos Centrinis Bankas (ECB). „Rinkos nepakankamumas“ stabdo prekybą paskolomis, kurios yra „blogos“ arba artėjama prie nemokumo, nustatė ECB ekonomistai. Jų teigimu, šiuo metu esantis per mažas pirkėjų skaičius smukdo kainas, o ir sandorių skaičius yra labai mažas.

 Pagal naujausią apklausą, lietuviai yra bene didžiausi naudos iš Europos Sąjungos mylėtojai. Tiesa, nors iš Briuselio ateinantys pinigai ir džiugina, bet tai, kad esame Europos Sąjungos nariai, gyventojai džiaugiasi gerokai mažiau. Pasirodo, lietuviai gali būti ir optimistai. Nuo to laiko, kai prisijungėme prie Europos Sąjungos, prabėgo jau 13 metų, o lietuvių tikėjimas, kad tai buvo geras sprendimas, nemažėja.

Lietuvoje metinei infliacijai pasiekus 4,8 proc., valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis dėl kainų kilimo kaltina eurą ir verslą. Anot jo, būtent dėl euro įvedimo kainos Lietuvoje kyla, o verslininkai naudojasi tuo, toliau didindami kainas. „Iš principo mes įspėjome prieš porą metų, kad euro įvedimas sukels labai stipriai kainas ir prekybininkai tuo labai aiškiai naudosis.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos pareigūnai kartu su Jungtinio mobiliojo būrio (JMB) pareigūnais per specialią operaciją Utenoje ir Vilniuje sulaikė kelis įtariamuosius, kurie turėjo ir galbūt platino padirbtus 50 eurų nominalo banknotus. Per apžiūras ir kratas buvo rasta ir paimta dar daugiau padirbtų pinigų. Iš viso tyrimo metu paimta apie 2000 galbūt suklastotų eurų.

Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis straipsnis būtent jums, nes Lietuva ir vėl įsisuka į infliacijos verpetą, koks buvo prieš krizę. Statistiką vedantis EUROSTAT paskelbė, kad rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje akseleravo iki senai regėtų 4,6 proc. (panašiai buvo tik 2007 – 2009 ir 2011 metais) ir buvo didžiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių.

Ne kartą minėta kodėl Lenkijoje yra pigu: pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvatos kai kuriems produktams, konkurencinga didelė rinka ir, be abejo, žemas zloto kursas. Ar atėmus paskutinį ingredientą žemų kainų rojus išnyktų? Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude Junckeris Europos Parlamente skaitydamas metinį pranešimą apie ES padėtį pareiškė, kad bendrą Europos valiutą būtina įsivesti visoms ES šalims.

Po Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Europos Sąjungą svaro kursas pradėjo ristis žemyn. Situacija nesikeičia ir analitikai net teigia, kad įmanoma jog bus pasiektas paritetas – euro ir svaro santykis 1:1. Sumažėjęs pinigų srautas pasijaus ir Lietuvos vidaus vartojime, ir būsto rinkoje. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresn.

Šiemet stiprėjantis euras JAV dolerio atžvilgiu neramina šalies eksportuotojus, kurių produkcija netenka konkurencingumo pasaulinėse rinkose, nes didelė dalis prekybos vyksta ne eurai, o būtent JAV doleriais. Vis dėlto Lietuvos eksportuotojai įvairiais būdais stengiasi sumažinti valiutų kursų svyravimo rizikas ir tikisi stabilaus eksporto. SEB banko vyriausias analitikas Tadas Povilauskas BNS teigė, jog stiprėjantis euras mažina Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą.

Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. Tiesa, dabartinis euro ir JAV dolerio santykis (EUR/USD 1,18) dar nėra toks, kuris atbaidytų eksportuotojus nuo JAV, tačiau dėl pasikeitusios kurso krypties daugėja neužtikrintumo dėl eksporto į šią šalį galimybių ateityje.

Kai kurie Europos eksportuotojai ima nerimauti dėl stiprėjančio euro, kurio kursas, po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose beveik pasiekęs paritetą su JAV doleriu, pastebimai atsitiesė. Tačiau analitikai mano, kad ekonomikos augimui dėl to tiesiogiai kylanti rizika yra nedidelė. Praėjusį trečiadienį euro kursas pakilo iki 1,1910 JAV dolerio, pasiekęs aukščiausią nuo 2015 metų sausio mėnesio lygį, tačiau vėliau šiek tiek smuko.

Kadaise dažnas juokavęs, kad euras su litu bus santykiu vienas prie vieno, šiandien ne retas tvirtina, kad juokas virto realybe. Vis dėlto kalbant apie kainas, ekonomistas Gitanas Nausėda ragina pažvelgti ir į kitą pusę. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Facebooke“ šmaikštaudamas dedikavo diagramą dionizams baubliams, tvirtinantiems, kad euras sugriovė Lietuvos ekonomiką.

Litą pakeitęs euras ne tik verčia taupyti, bet ir moko dėmesingumo. Bent jau tokias išvadas daro aikščių, gatvių, paplūdimių tvarkytojai pastebintys, kad po didesnių švenčių, ar kitokių renginių, taupykles papildo vienu kitu rastu euru, bet ne tiek, kiek būdavę prie lito. Jeigu litais betvarkant susirinkdavo iki penkiasdešimties, tai eurais, žmonės taip nesimėto.

Vilniuje už netikrų eurų gaminimą kalėti nuteisti du Prancūzijos piliečiai. Kaip pranešė teismas, T.A.P. ir Ch.M. šiemet balandžio 18 dieną Vilniaus viešbučio kambaryje apgaule įtikino du asmenis (vienas iš jų nukentėjęs), kad moka pagaminti netikrus pinigus – eurus. Prancūzijos piliečiai imitavo eurų pagaminimo procesą juos nukopijuodami nuo tikrų pinigų. Taip užsieniečiai siekė įgyti lietuvio pasitikėjimą.

Prekių kainos litais iki 2022 metų sausio 1 dienos prieštarauja Konstitucijai. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio siūlytos Euro įvedimo įstatymo pataisos Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo atmestos. Prieš kelias savaites tvarkietį R.Žemaitaitį supykdė pliušinis žaislas už bene 300 eurų. Tą kartą Seimo narys tikino, kad asmenys, parduodantys prekes ir paslaugas pelnosi iš to, kad žmonės jau pamiršta kainas versti į litus, todėl smarkiai permoka.

Pasaulyje vyraujant neapibrėžtumui ir nežinomybei dėl ateities kvestionuojama ne tik pati Europos Sąjunga, bet ir euro zona, kurios nare Lietuva yra vos porą metų.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) Ekonomikos studijų programos magistras Andrius Januškevičius, 2016 m. jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse už savo darbą „Euro įvedimo įtaka Lietuvos ekonomikai“ pelnęs Lietuvos mokslų akademijos (LMA) premiją yra įsitikinęs, kad euro įvedimas sąlygoja didesnį Lietuvos finansų rinkų stabilumą ir patikimumą.

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, Draghi taip pat pasakė, jog dėl pabrangusios energijos išaugusi infliacija nėra pakankama priežastis svarstyti apie dabartinio pinigų politikos skatinimo mažinimą.

Penktadienį sostinės centre ir senamiestyje prasidėjo vienas didžiausių pavasario renginių – tradicinė Kaziuko mugė. Tai gausiausias tautodailininkų, liaudies meistrų, amatininkų sambūris. Šiemet dalyvauti jame užsiregistravo apie 2 tūkst. prekeivių. Vilniaus senamiestyje vyksiančios Kaziuko mugės ilgis siekia apie 17 kilometrų. Į šią mugę atvyksta meistrai ir prekeiviai ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir kaimyninių šalių.

Šiuo metu tikrai netrūksta priežasčių, dėl kurių galima abejoti Europos ateitimi. Regionui per kelis mėnesius teko atlaikyti daug labai rimtų smūgių. Jungtinė Karalystė traukiasi iš Europos Sąjungos. Italijoje rinkėjai atmetė esminių reformų paketą. O štai ateinantys rinkimai Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir galimai Italijoje nešvyti pozityviomis prognozėmis.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED) jau kurį laiką kelia bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) laikosi kiekybinio skatinimo programos ir palaiko palūkanas rekordinėse žemumose. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar palūkanų didinimas JAV užbaigs ir europiečių pigaus skolinimosi laimę? Jungtinių Valstijų centrinio banko funkcijas atliekanti Federalinio rezervo paskutinį kartą padidino bazinę palūkanų normą iki 0,5–0,75 proc.

Beveik 340 mln. žmonių kasdien naudojamas euras sekmadienį mini savo penkioliktąjį gimtadienį. Kaip koks hormonų audros veikiamas paauglys, euras pastaraisiais metais išgyveno vieną krizę po kitos, tačiau vis tiek nepraranda tvirtos paramos devyniolikoje euro zonos šalių, ypač tarp jaunosios kartos atstovų, kurie nežino kitos valiutos.

Praėjus dienai po to, kai JAV federalinio rezervo sistema (FRS) padidino bazinę palūkanų normą ir nurodė, kad kitąmet ji gali būti padidinta tris kartus, euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ketvirtadienį nusirito į žemiausią per beveik 14 metų lygį. Bendros Europos valiutos kursas netrukus po vidurdienio nusileido iki 1,0405 JAV dolerio – žemiausio lygio nuo 2003 metų sausio mėnesio.

  Vidutinę senatvės pensiją nuo kitų metų pradžios planuojama didinti apie 20 eurų - 5 eurais daugiau nei buvo numatyta anksčiau, numato patobulintas 2017 metų „Sodros“ biudžeto projektas. Apie Seimo rinkimus laimėjusių „valstiečių“ pažadą iki liepos pensijas padidinti 40 eurų projekte nekalbama.   Pensijų didinimui nuo sausio 1 dienos reikės apie 167,4 mln. eurų.

Tokia žinia piktina ir verslininkus, ir kavos mylėtojus, pastarieji netgi žada su savimi nešiotis asmeninius puodelius. Tuo tarpu apie vieno euro mokestį vienkartiniams puodeliams prabilęs naujasis aplinkos ministras teisinasi likęs nesuprastas. Turbūt dažnas neįsivaizduoja dienos be kavos puodelio. Štai vilnietė Sandra sako per dieną išgerianti tris puodelius balintos kavos.

Paskirtasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas žada apmokestinti vienkartinę tarą. Todėl jau kitais metais vartotojams gali tekti brangiau mokėti už gėrimus, pilamus į vienkartinius plastiko ar popierinius puodelius. „Tokie dalykai, kaip vienkartiniai puodeliai - mados ir prabangos produktai - turėtų būti tinkamai apmokestinami, kad nesinorėtų jais naudotis arba naudojimasis jais jaustųsi finansiškai.

Kiekvieną kartą po Seimo rinkimų į valdžią atėję politikai žada pokyčius, gyvenimo pagerėjimą bei nustato prioritetines sritis. Ar tai būtų didesnės pensijos, ar socialinės atskirties mažinimas – žodžiai taip ir lieka žodžiais. Tai įrodė ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Nuo birželio, kuomet Jungtinės Karalystės (JK) žmonės referendume nusprendė palikti Europos Sąjungą (ES), svaro kursas darda žemyn . Tuo pačiu mažėja ir emigrantų siunčiamos piniginės perlaidos į Lietuvą. Neseniai BBC pranešė, kad daugelio JK oro uostų valiutų keityklose svaras pirmą kartą nukrito iki 99 euro centų. Tuo tarpu didieji JK verslai ragino vyriausybę išsaugoti laisvąją prekybą su ES, mat kitaip maisto produktai šalyje brangtų apie 20 proc., o automobiliai – 10 proc.

Britams referendume nusprendus trauktis iš Europos Sąjungos (ES), smarkiai krito svaro kursas. Visgi iš duobės kapstomasi – valiutos kursas auga. Tačiau ekonomistas pastebi, kad dabartinė situacija signalizuoja artėjančią krizę, o ilgalaikėje perspektyvoje svaras gali prilygti eurui. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, tik laiko klausimas, kada svaras kainuos vos vieną eurą, o vienas euras – vos vieną JAV dolerį.

  Lietuvos policija sutrukdė mėginimui į Lietuvos ir kitų užsienio valstybių rinkas patekti beveik 3,5 mln. eurų vertės suklastotų 50 eurų nominalo banknotų ruošinių. Kriminalistai teigia, jog nusikaltimo mastas buvo didelis, tačiau Lietuvoje gaminti padirbti eurai nepateko į šalies rinką.   „Vienu metu skirtinguose šalies miestuose buvo atliekami sulaikymai ir kratos. Buvo pakviesti Europolo pareigūnai, kurie teikė paramą.

Silpstant lūkesčiams dėl bazinės palūkanų normos JAV padidinimo, JAV dolerio kursas ketvirtadienį kopia aukštyn euro atžvilgiu, tuo tarpu svaro kursas svirduliuoja. Euro kursas, trečiadienio vakare Niujorke siekęs 1,1125 JAV dolerio, ketvirtadienį Europoje smuktelėjo iki 1,1106 JAV dolerio. Svaro kursas, trečiadienį šoktelėjęs 0,6 proc.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo liepos didės 30 eurų iki 380 eurų. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui trečiadienį pritarė ministrų kabinetas. Tai bus jau penktas kartas, kai dabartinė Vyriausybė didina minimalią algą. „380 eurų minimali mėnesinė alga būtų taikoma apie 350 tūkst. darbuotojų, tarp jų - apie 80 tūkst. yra biudžetinių įstaigų darbuotojai. 2016 metų biudžete tam jau yra rezervuota 21,1 mln.

Ar euro zonos krizė atkalbėjo kitas šalis priimti vieną valiutą? Nei kiek, rašo The Economist. Nuo 2009 metų, kai euro zonos BVP susitraukė 5 proc., 4 šalys – Slovakija, Estija, Latvija ir Lietuva, prisijungė prie euro zonos narių. Pasak The Economist, būtent šių šalių patirtis rodo, kad euras vis dar atneša tam tikros naudos, bet taip pat kelia pavojų.

Kilus skandalui dėl maisto prekių kainų augimo, bankų ekonomistai pabrėžė, kad didesnis ir nekontroliuojamas kainų augimas matomas paslaugų sektoriuje. Vis dėlto tarp paslaugų nepaminėtos bankų teikiamos paslaugos, kurios taip pat augo ir daugiau nei dvigubai.  Tai pastebėjusi ekonomistė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, įkainiai – tikrai didesni. „Banko paslaugos iš tikrųjų labai brangsta. Už tai už ką mes nemokėdavome: sąskaitos atidarymą, tvarkymą ir t.t., dabar mokame.

Kainų augimo arba kalafioro skandalas įsimetė ir į parlamento rūmus. Politikai laužo galvas, kaip numušti ūgtelėjusias maisto ir kitų produktų bei paslaugų kainas. O pasiūlymų – visas spektras: nuo drastiško mokesčių mažinimo, boikoto iki lito grąžinimo. Statistikos departamentas skelbia, kad kainų indeksas yra 1,2 proc., tačiau jis gautas apskaičiavus daugiau nei 68 tūkstančius prekių kainų kitimų. Tačiau skirtingų prekių kainos kito nevienodai.

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį rengia pasitarimą dėl maisto produktų kainų pokyčių parduotuvėse. Pasitarime dalyvaus Ūkio ministras Evaldas Gustas, Lietuvos prekybininkų asociacijos, Statistikos departamento, Konkurencijos tarybos vadovai. „Statistikos departamento pateikiamoje informacijoje apie kainų pokyčius didelių svyravimų kas mėnesį nėra, tačiau žmonės pastebi, jog kai kurių maisto produktų kainos išaugo gerokai.

Rinkų lūkesčiai dėl centrinių bankų pinigų politikos po truputį keičiasi: nors JAV ekonomika stiprėja, federalinė rezervų sistema neskuba kelti palūkanų. Tuo tarpu ECB išplėtus pinigų politikos apimtis, nebežadama tolimesnių palūkanų normų žeminimų. Besikeičianti centrinių bankų strategija neišvengiamai padidina valiutų kursų svyravimus trumpuoju laikotarpiu. Vien šiais metais aukščiausią ir žemiausią euro ir JAV dolerio kursą skiria net 4,5 proc.

Didžiajai Britanijai nutarus rengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), ėmė smukti svaro vertė. Toks valiutos kurso svyravimas kelia grėsmę ne tik investuojantiems Didžiojoje Britanijoje ar pačiai šalies ekonomikai, bet ir lietuviams dirbantiems Anglijoje. Ekonomistė Jekaterina Rojaka išskiria, kad kuo didesnis svaro kurso svyravimas, tuo turime mažiau perlaidų perskaičiuojant eurais. 2015 metais perlaidos sudarė 3,3 proc.