Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresn. ekonomistas Darius Imbrasas tv3.lt informuoja, kad 2016–ieji buvo pirmieji metai, kai po trejų metų pastovaus augimo pervedimai iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą krito, daugiausia dėl „Brexit“ įtakos. Kritimas buvo reikšmingas – perlaidų suma sumažėjo penktadaliu.
„Viena iš pagrindinių to priežasčių – nuvertėjęs svaras, kurio kursas euro atžvilgiu 2016 m. buvo vidutiniškai 12 proc. mažesnis nei ankstesniais metais. Jungtinės Karalystės valiuta sparčiai pradėjo nuvertėti 2015 m. pabaigoje, kai pradėjo kilti rizika, kad Jungtinė Karalystė gali palikti Europos Sąjungą, ir tai truko visus metus. Svaro kurso silpnėjimas ir emigrantų perlaidų iš Jungtinės Karalystės mažėjimas tebesitęsė ir 2017 m. pirmąjį ketvirtį“, – sako jis.
Pavojus ne tiek išlaidoms Lietuvoje, kiek eksportui
Emigrantų perlaidos į Lietuvą yra vienas iš Lietuvos namų ūkių pajamų šaltinių. Todėl jų kaita turi įtakos ir namų ūkių vartojimo išlaidoms, t. y. jei namų ūkiai gauna mažiau pinigų iš emigrantų tai turėtų neigiamai paveikti namų ūkių vartojimą, sako D. Imbrasas.
„Danske Bank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Rokas Grajauskas nurodo, kad šiuo metu per metus galime netekti iki kelių šimtų mln. eurų dėl sumažėjusių perlaidų. O tai – ženkli suma, nes Didžioji Britanija yra pagrindinė valstybė, iš kurios mes tų perlaidų gauname.
Pasak jo, realu, kad bus pasiektas paritetas – neaiškumų dėl „Brexit“ pabaigos vis dar daug, o ir euras šiuo metu brangsta. Visgi didžiausias poveikis Lietuvos ekonomikai, pasak analitikų, gali pasiekti visai ne per vartojimą, o eksportą.
„Perlaidos sudaro apie 5 proc. viso vartojimo Lietuvoje. Tai, be abejo, ne vien iš didžiosios Britanijos jos ateina. Tai galime kalbėti apie iki 1 proc. poveikį visam vartojimui dėl krentančio svaro. Poveikis yra, bet mažas. Kai vartojimas auga 5–6 proc. dėl augančių atlyginimų šalies viduje, poveikis pasimeta tame augime ir augimo tendencija išlieka.
Mums problema kyla ne vien dėl perlaidų, bet ir dėl to, kad apskritai brangstantis euras mažina mūsų eksporto konkurencingumą į visas pagrindines rinkas, kurios nėra euro zonos narės. Tiek JAV, tiek Vidurio Europos valstybės, tiek Skandinavijos valstybės, Rusija. Tikrai didelė dalis mūsų eksporto keliauja ne į euro zonos valstybes, šia prasme tai yra problema“, – sako ekonomistas.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda taip pat nemano, kad perlaidos sukrės Lietuvos ekonomiką. Visgi valiutos kursas svaro sterlingo su euru Lietuvai šiandien yra svarbus dviem aspektais.
„Pirmiausia dėl eksporto į Didžiąją Britaniją, kuris nėra kritiškai didelis, bet Didžioji Britanija pakankamai svarbi prekybos partnerė, o antrasis kanalas – emigrantų perlaidos. Šiaip jau perlaidų reikšmė pamažu mažėja Lietuvos ekonomikos procesuose ir valiutos kurso veiksnys šiuo atveju tik prisideda prie to. Emigrantų perlaidos nėra tas veiksnys, nuo kurio priklausytų mūsų vidaus rinkos pati plėtra. Matome naujus rodiklius patvirtinančius ir algų didėjimą, ir nedarbo mažėjimą, ir kitų pajamų rūšių, ne su darbo pajamomis susijusių, spartų augimą. Tai formuoja paklausą ir tada visi kiti veiksniai tampa šalutiniais ar mažiau veiksmingais“, – komentuoja jis.
Lietuvos banko ekonomistas D. Imbrasas prideda, kad emigrantų perlaidos iš Jungtinė Karalystės sudaro mažiau nei 1 proc. visų namų ūkių disponuojamųjų pajamų. Todėl emigrantų perlaidų sumažėjimas turės tik nedidelę įtaką namų ūkių vartojimo sprendimams.
Emigrantų įtaka NT jaučiama, bet nėra lemiama
Lietuvos piliečiai, gyvenantys ir dirbantys užsienyje, turi įtakos ir Lietuvos būsto rinkos raidai. Pakankamai užsidirbę, ne vienas nusprendžia investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT) Lietuvoje.
Vis dėlto, D. Imbraso teigimu, šis poveikis šiuo metu nėra itin reikšmingas. Naujausios Lietuvos banko atliktos nekilnojamojo turto rinkos dalyvių apklausos rezultatai rodo, jog emigrantai sudaro apie 10 proc. visų naujų butų pirkėjų.
„Ši dalis, natūralu, laikui bėgant keičiasi, ir, pavyzdžiui, jeigu ateityje didėtų emigrantų noras grįžti gyventi į Lietuvą, jie intensyviau pradės dairytis ir būsto, taip veikdami jo paklausą ir kainas“, – patikina jis. Tai reiškia, kad šiuo metu, nors ir perlaidos sumažės, jos neturės įtakos būsto kainoms, t.y. vien dėl šios priežasties jos nemažės.
„2014 metais ypač tai jautėm, lūkesčiai buvo iškilę dėl artėjusio euro įvedimo ir lūkesčių, kad įvedus eurą brangs NT, tada ir tų perlaidų mes matėme buvo padaugėję, nemaža jų dalis nukeliavo į NT. Šiuo metu viskas grįžę į tuos normalius lygius. Tai vis tiek galų gale nėra pagrindinis NT rinką varantis variklis, didelė dalis emigrantų pinigų tiesiog panaudojama – didžioji dalis pervedama giminaičiams ir jie į ekonomiką įsilieja vartojimo pavidalu.
NT kainą pirmoje eilėje augina atsigaunantys vietiniai lūkesčiai, žemos palūkanos, augantys atlyginimai“, – pakomentuoja R. Grajauskas.
G. Nausėda prideda, kad sprendimai įsigyti NT priimami rimtai apsvarsčius naudą. Dėl to tie, kurie pasiryžę pirkti būstą, jį pirks ir sumažėjus jų pinigų vertei.
„Galbūt ir galima būtų atvejų sugalvoti, kai svaro sterlingų nuvertėjimas žmogų padaro neįgaliu nupirkti tam tikro būsto, bet nemanau, kad tokie atvejai labai dažni. NT kainą vietos lūkesčiai, pavyzdžiui, jei perkama nuomos tikslais. Matome signalus, kad nuomos rinka gali būti perpildyta ir jau kai kuriuose segmentuose perpildyta. Visa tai turi kritinės reikšmės ir tada jau lemia žmonių elgesį. Emigrantų įtakos visai nuneigti nenorėčiau, bet šioje srityje nevaidina lemiamo sprendimo“, – svarsto ekonomistas.
Didžioji Britanija (nebe)patraukli. Kur suks lietuviai?
Emigrantams, kurie planavo vykti į Didžiąją Britaniją, jog galėtų užsidirbti ir susitaupyti, o grįžę išsikeisti į eurus ir taip sukaupti dar didesnę sumą pinigų, gali tekti persigalvoti. Mat dėl krentančio svaro kurso Didžiosios Britanijos patrauklumas mažėja.
R. Grajauskas svarsto, kad dėl to nemažai daliai žmonių patrauklesnės pasidarys Airija ar Norvegija.
„Patrauklumas mažėja, nes ilgą laiką būtent Britanija buvo patraukli – labai brangus svaras ir susitaupyti būdavo galima daugiau. Tai tų veiksnių kodėl Britanija gali būti nebe tokia patraukli yra ir daugiau. Ne tik krentantis svaras, bet ir nepakantumo atmosfera tam tikra, ir ribojimai, ir socialinės paramos mažinimų. Aišku, dar didelis klausimas kaip bus, nes viskas yra derybų klausimas ir neįmanoma šiandien iš vis numatyti, kokia linkme tos derybos eis ir kaip jos pasibaigs.
Be to, efektas jaučiamas ir britams. Britanijoje vidutinis atlyginimas matuojant eurais juda žemyn ir jau Britanija lyginant su kitomis Europos valstybėmis nebeatrodo tokia patraukli“, – teigia jis.
Tuo tarpu G. Nausėda kelia klausimą, ar tikrai emigruojantiems svarbus svaro kursas. Kaip žinoma, valiutų kursai svyruoja nuolat, tad daug didesnę įtaką, atsisakyti minties vykti į Didžiąją Britaniją, gali padaryti emocinė aplinka.
„Jei žmogus išvažiuoja, kad ir ilgam laikotarpiui, nemanau, kad jis žiūri į kurso lenteles ir sako į šitą nevažiuosiu šalį, į šitą važiuosiu. Tikrai ne tai motyvas. Kol kas vis dar veikia motyvas, kad kai kurie mėgina į tą paskutinį vagoną įsėsti, kol nebus uždarytos traukinio durys.
Tokios žinios, kurios pastaruoju metu pasirodo, kad ten grasinama deportuoti dalį ES piliečių iš Didžiosios Britanijos, nors vėliau pripažinta, kad tai buvo nesusipratimas, tai sukuria tam tikrą psichologinę atmosferą – žmonės nesijaučia saugūs ir galvoja, kad Didžioji Britanija gal ir nėra tokia svajonių šalis, jei mane vėliau iš ten gali deportuoti. Tokios žinutės didesnės įtakos turi žmogaus sprendimui važiuoti ar nevažiuoti į tą šalį“, – įsitikinęs G. Nausėda.
Lietuvos banko duomenimis, 2015–2016 m. emigrantų perlaidos į Lietuvą pastebimai sumažėjo po 2013 – 2014 m. pasiektų rekordinių aukštumų (tada jos sudarė apie 4,0 proc. BVP arba maždaug 1400 mln. eurų). 2015 m. emigrantai į Lietuvą persiuntė 1130 mln. eurų arba 3,0 proc. BVP, o 2016 m. ši suma dar šiek tiek sumažėjo iki 1092 mln. eurų arba 2,8 proc. BVP. Šiuo metu yra paskelbti tik 2017 m. pirmojo ketvirčio duomenys, rodantys, kad emigrantai į Lietuvą persiuntė panašų pinigų kiekį kaip ir prieš metus. Ši suma sudaro beveik 268 mln. eurų.
