Didžiajai Britanijai nusprendus palikti Europos Sąjungą (ES), o taip pat artėjant ir Prancūzijos, Vokietijos, Italijos rinkimams, Europos šalys užgniaužusios kvapą laukia, ar populizmas įsigalės, ar visgi bus grįžtama į senas vėžes.
Nors dėl to euro zona gali atrodyti nebe tokia patraukli, norinčių prisijungti yra, tačiau jos negali. O galinčiosios – nenori.
Euro zonos pamatas – Vokietija
Nors euro zonai priklauso net 19 šalių, panašu, kad svarbiausia yra tik viena – Vokietija. Pasak „Nordea“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, euras finansų rinkose traktuojamas daugiau mažiau kaip Vokietijos markė. To nereikia pamiršti.
„Apskritai visa dinamika ir koreliacija, euro santykis su kitomis valiutomis išliko praktiškai panašus, koks buvo su Vokietijos marke. Tai euras kaip Vokietijos markės, tik pavadinta kitu vardu ir išsiplėtusi. Galima pajuokauti, kad norėjo padaryti europietišką Vokietiją, bet padarė vokišką Europą.
Jei kažkokios šalys išstotų, kad ir ta pati Prancūzija ar Italija, vis tiek tikėtina, kad Vokietija liktų su euru. Centrinės Europos šalių pagrindinė partnerė yra Vokietija. Jei ir euro zona kažkiek sumažėtų, kelios šalys išstotų, Vokietija išlaikytų eurą ir liktų euro zonos branduolys. Kitos šalys tuomet ne tiek, kiek tą eurą įsivestų, bet Vokietijos markę, kuri vadinasi euru, ir tai padėtų stabilizuoti prekybą su Vokietija ir toliau palaikyti santykius. Mažoms bei smulkioms šalims euras vis tiek naudingas“, – mano ekonomistas.
Jis įsitikinęs, kad net rugsėjį vyksiantys rinkimai Vokietijoje situacijos nepakeis, šalis liks ES ir euro zonoje. Kas su ja norės būti kartu?
„Manau tikrai daug šalių atsiras. Ta pati Lenkija už Europos sąjunga, nors ne už euro zoną, Italija gal ir išstotų iš euro zonos, o ne ES. Hipotetiškai, jei italai nuspręstų lirą įsivesti, formaliai turėtų iš ES išstoti, bet gal kažkokie kompromisai būtų rasti ir hipotetiškai tai įmanoma. Bet kol Vokietija liks, tol bus euras ir tokios šalys kaip Olandija, Liuksemburgas tikrai pasiliks euro zonoje. Manau, ir mes pasiliksim. Mūsų valiuta vis tiek prie euro buvo pririšta, jei mes ir turėsim savo, tai ji vis tiek bus pririšta prie kažko. Palikę valiutą laisvai plaukioti sukurtume nestabilią ekonominę padėtį. Esame per maži, didelės šalys galėtų manipuliuoti mūsų valiuta. Ir ne tik mes: latviai, estai, slovakai. Negrįžtų prie savų valiutų. Jie šlietųsi arba prie markės, likusio euro, Švedijos kronos gal“, – nusijuokia Ž. Mauricas.
Tuo tarpu DNB analitikas Povilas Stankevičius mano, kad šiuo metu euro zona kai kurioms šalims neatrodo patraukli, nes viena monetarinė politika skirta be išlygų visoms vienodai. Visgi tai neturėtų sukelti masinio nepasitenkinimo euro zona.
„Manau, kad galų gale tos problemos už kažkiek laiko išsispręs. Grandinė yra tiek stipri, kiek jos silpniausia grandis. Tai, kai sustiprės silpniausia grandis, pati euro zona daug tvirtesnė ir patrauklesnė kitoms šalims atrodys. Žinoma, galimos griūties riziką sukelia, bet vėlgi prigalvoti dar skirtingų scenarijų labai lengva. Jei sugalvoja kokia Prancūzija ir Italija išstoti iš euro zonos, iš pirmo žvilgsnio gal labai baisu. Euras praranda dalį vertės. Vis dėlto ilguoju laikotarpiu galima įsivaizduoti, kad euro zona gali atsikratyti silpnų grandžių ir eiti tolyn“, – svarsto P. Stankevičius.
Euro zonos naujokių gretose – Škotija?
Šaliai norint prisijungti prie euro zonos pirmiausia reikia atitikti Mastrichto kriterijus. Tačiau kyla klausimas, ar dar beliko ES šalių, kurios norėtų euro? Viena tokių – Kroatija, visgi ji kriterijų neatitinka.
Pasak ekonomistų, tai tikrai ne vienintelė šalis. Yra ir daugiau norinčių, tačiau negalinčių.
„Reikia subalansuoto vyriausybės biudžeto, nustatytas tam tikras galimas vyriausybės įsiskolinimo lygis, BVP turi pakankamai greitai augti, šalies infliacija nebūtų didelė. Jei prisijungs tokios, kurios dar atsigavimo laikotarpyje, tai tas pats, kas įsivaizduokime prisijungtų antra Graikija.
Bet bendrai tai pasakyti taip, kad euro zona yra toks uždaras darinys ir nebepriims naujų šalių tai gan sunku, nes visų pirma tos šalys, kurios įstojusios į Europos Sąjungą, bet neturi euro, gal ateityje, kai euro zonos ateitis bus labiau užtikrinta, praeis visa populizmo, pagalvos apie įstojimą į euro zoną.
Jei lyginame su Lietuvos situacija – iš Lietuvos politikų ir gyventojų buvo gan didelis noras įstoti į euro zoną – dabar gal jau daugelio nuomonė, kad euras kainas padidino. Kuo dar Lietuva skiriasi, kad prieš įstodama į euro zoną beveik niekada neturėjo normalios pinigų politikos. Lito kursas pririštas prie dolerio, euro, niekada nevykdėme savo pinigų politikos. Lietuvos bankas niekada nenustatinėjo laisvai palūkanų normų, taip reguliuodamas patį ekonomikos judėjimą. Kitos šalys, kurios yra ES, bet nėra įsivedusios euro, turi savo pinigų politiką. Toms šalims įstoti į euro zoną reiškia atiduoti visą savo ekonomikos kontrolę. Tada iškyla tam tikrų sunkumų, bet, manau, kad euro zona vis tiek toks darinys, kad galų gale kažkada turėtų vis daugiau šalių prisidėti“, – svarsto analitikas P. Stankevičius.
O ekonomistas Ž. Mauricas išskiria tris šalių tipus: norinčias prisijungti, bet negalinčias – Kroatija, Rumunija, Bulgarija. Galinčias, bet nenorinčias – Danija, Čekija. Trečiasis variantas Lenkija – turi savo valiutą, kriterijų neatitinka, bet neaišku ar ir norėtų prisijungti.
„Manyčiau, kad artimiausiu metu tikimybė nėra didelė tikimybė, bet ilgesniu laikotarpiu mažesnės valstybės galėtų pretenduoti. Žinoma, vienas didelis iššūkis – Mastrichto kriterijų tenkinimas, ypatingai skolos, kad neviršytų 60 proc. BVP. Būtų šalių, ypatingai šiek tiek skurdesnės ES šalys, kurios norėtų įsivesti eurą, bet faktiškai joms būtų labai sunku tai padaryti būtent dėl to, kad kriterijų neįgyvendins.
Iš esmės jei taip apibendrinant tai šansų nedaug, kad kas prisijungs. Gali būti, kad mes būsime paskutiniai įsivedę eurą“, – pagalvoja ekonomistas.
Visgi tuoj pat prideda, kad ilguoju laikotarpiu prie norinčių įstoti į euro zoną gali prisidėti Škotija.
„Euras dar liks ir liks ilgą laiką, net jei viena kuri šalis nuspręs pasitraukti. Dar gali būti ir, kad tarp naujų šalių euro zonoje atsiras Škotija. Kodėlgi ne. Nes jei surengia referendumą ir atsiskiria nuo Didžiosios Britanijos, gali bandyti stoti į ES ir euro zoną“, – pasvarstė Ž. Mauricas.
19 iš 28 (su Didžiąja Britanija) ES šalių turi bendrą valiutą eurą. Juo kasdien naudojasi apie 338,6 mln. žmonių. Euro zonai nepriklauso Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Švedija, Vengrija.
