Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, tik laiko klausimas, kada svaras kainuos vos vieną eurą, o vienas euras – vos vieną JAV dolerį.
„Britai rimtai prisidirbo su Brexit, tik dar ne visi britai tai supranta. Yra labai didelė tikimybė, kad Brexit užbaigs britų klestėjimo laikotarpį, prasidėjusį Margaret Thatcher laikais 1980–aisiais. Iki tol britai buvo gana skurdi ES valstybė: 1979 metais BVP vienam gyventojui buvo trečdaliu mažesnė nei Prancūzijos ar Vokietijos”, – socialiniame tinkle rašė ekonomistas.
Pasak jo, nebūtinai svaras prilygs eurui per artimiausius mėnesius ar artimiausius metus, prognozuojamas 5 metų laikotarpis.
Ž. Mauricas: nelabai suvokiu, kodėl britai tokie atsipalaidavę
Ekonomisto nuomone, neapibrėžtumas dėl Didžiosios Britanijos ateities tęsis dar bent dvejus metus, nes tikėtina, kad išstojimo susitarimas bus tempiamas iki paskutinės minutės. Šis neapibrėžtumas darys neigiamą poveikį ekonomikai ir atitinkamai Didžiosios Britanijos centrinis bankas turės skatinti tą ekonomiką mažindamas palūkanų normą ir spausdindamas pinigus.
„Pavyzdžiui, ECB pradėjo spausdinti pinigus, kai euras krito dolerio atžvilgiu. Kitų šalių patirtis parodo, kad kai vykdomos tokios programos, matome, kad valiuta linkusi silpnėti. Kitas veiksnys, Didžiosios Britanijos ekonomika nesubalansuota: deficitas aukštas, valstybės skola didelė, kredito reitingas sumažintas. Manau, kad sunku matyti kažkokį scenarijų, kodėl svaras galėtų stiprėti artimiausiu metu“, – pasakoja Ž. Mauricas.
Jis pastebi, kad vyraujant neapibrėžtumui, dar labiau sumenks svaro, kaip pasaulinės rezervų valiutos statusas ir nemaža dalis pasaulio valstybių mažins svaro procentinę dalį, o tai turės įtakos ir valiutos kursui. Be to, Britanija turi didžiausią einamosios sąskaitos deficitą apie –5.2 proc. visoje ES, t.y. gyvena ateities sąskaita. Lietuva taip pat turėjo didelį apie 10 proc. einamosios sąskaitos deficitą prieš krizę, kaip, beje, ir Graikija, savo pastebėjimas dalijosi ekonomistas.
„Visi noriai finansuoja tą deficitą, nes tikisi, kad ateityje viskas bus gerai, Didžioji Britanija bus kaip JAV, o Europa išliks su savo apribojimais. Bet po Brexito ir derybų, manau, kad gali sušlubuoti Londono finansų centro statusas ir kitos šalys sieks jį perimti“, – sako Ž. Mauricas.
Jo nuomone, bent iš dalies yra įmanoma, kad finansų centro statusą perimtų Frankfurtas. Konkurencija finansų sektoriuje didelė, daugelis šalių nori atsikąsti Londono kąsnio.
„Dėl to man stebėtina, kaip britai optimistiškai žiūri į savo ateitį. Britai galvoja, kad viskas bus kaip buvę ar net geriau, nors pats buvau Frankfurte ir teko bendrauti su finansų sektoriaus kolegomis. Ten jau paruošti planai, kaip prisivilioti investicijas. Vokiečiai dažnai tokie pragmatiški, jie lėtai bet užtikrintai eina link tikslo“, – atskleidžia ekonomistas.
Ekonomistas taip pat mano, kad dalis verslų diversifikuosis, emigrantai pradės ieškoti kitų šalių, kur įsidarbinti.
„Čia labiau realistinis nei pesimistinis scenarijus. Labai optimistiškai žiūri britai, kad bus kaip Šveicarija ar Norvegija. Vokietijai masiškai trūks darbuotojų, tad jie taps atviresni darbo rinkai“, – sako ekonomistas.
Jis prognozuoja, kad dolerio dominavimas sugrįš, euras kažkiek išliks savoje vietoje, nes Vokietijoje didelė rinka, o Didžiosios Britanijos svaras gali likti periferine valiuta. Be to dar ir Kinijos juanis didina konkurenciją.
„Kai formalios derybos prasidės, bus dar vienas smūgis svarui. Britai neturi iš ko skatinti ekonomikos. Jie šiek tiek panašioje situacijoje, kaip mes prieš krizę, gyvena tokiame optimistinių lūkesčių periode“, – įvertina Ž. Mauricas.
N. Mačiulis: nežinia, ar tikrai Didžioji Britanija pasitrauks
Visiškai kitokios nuomonės „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, svaras jau penktadaliu nuvertėjęs. Tai didžiulis kritimas tokiai stabiliai ir rezervinei pasaulinei valiutai, tad iš inercijos prognozuojamas ir tolimesnis nuvertėjimas, tačiau, jo nuomone, ši dainelė netrukus pasikeis.
„Nerimas dėl Didžiosios Britanijos ateities yra perdėtas. Referendumas įvyko, bet Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš ES gali visų pirma ir neįvykti. Kol kas politikai neišreiškia didelio ryžto pradėti derybų, gali būti, kad tos derybos ir neprasidės, kol nepasibaigs rinkimai kitais metais Vokietijoje ir Prancūzijoje. Tai anksčiausiai 2019 metais nebent britai pasitrauks. Jei ir pasitrauks tai tikriausiai turės pakankamai geras sąlygas, liks integruoti į vieningą ekonominę rinką ir bendriją“, – teigia ekonomistas.
Jo nuomone, nuvertėjęs svaras gali duoti ir teigiamą impulsą – eksporto konkurencingumas išaugs.
„Daug kas prognozuoja, jog dar labiau turės Didžiosios Britanijos centrinis bankas mažinti palūkanas, bet tai gali ir netapti realybe, nes infliacija sparčiai pradėjo augti. Dėl nuvertėjusio svaro ji ir toliau didės. Tai reiškia, kad visai ne užilgo Didžiosios Britanijos centrinis bankas gali pradėti galvoti apie palūkanų didinimą, ypač, kai panika ir nerimas dėl pasitraukimo iš ES atslūgs“, – sako N. Mačiulis.
Jis įsitikinęs, kad dabar blogiausia ką gali padaryti gyventojai, tai pradėti spekuliuoti ir pardavinėti svarus bijodami jų nuvertėjimo. Ekonomistas taip pat teigia, kad Didžiosios Britanijos situacija neprimena nei Lietuvos, nei Graikijos prieškrizinio laikotarpiu, nes šalis pritraukia daug finansinių srautų kaip investicijų centras.
„Baiminamasi, kad finansiniai srautai atslūgs, kai JK oficialiai gali nebebūti ES narė, bet tai bus ilgas procesas ir nebūtinai su neigiama ir dramatiška pabaiga. Einamosios sąskaitos deficitas nėra naujiena. JK dešimtmečius turi didelį einamosios sąskaitos deficitą. JAV turi labai panašų ir visi tai ignoruoja, nes tai nėra rimta problema. Būdama sėkminga ir turėdama daug užsienio investicijų, Didžioji Britanija gali uždirbtą kapitalą susigrąžinti į šalį. Dėl to tolimesnio svaro nuvertėjimo negalima tikėtis“, – tikina ekonomistas.
Tačiau N. Mačiulis neatmeta tikimybės, kad dalis finansinių paslaugų iš Londono persikels į kitus Europos miestus. Visgi jis mano, kad tai nėra esminė rizika.
„Jei Vyriausybė ir pradės derybas su ES dėl pasitraukimo, tai tikrai pažadės didžiosioms pasaulinėms finansų institucijoms galimybes laisvai vykdyti operacijas ES. Tai bus vienas iš tų punktų, dėl ko derėsis Didžioji Britanija ir bandys išsaugoti, likdama ekonominiuose santykiuose artima su ES. Tai yra viena iš rizikų, bet tai yra ne tai, kas galėtų lemti Didžiosios Britanijos dekadansą ir tolimesnį svaro nuvertėjimą“, – tv3.lt portalui komentuoja ekonomistas.
