euras
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „euras“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „euras“.
Į apyvartą išleidžiama 5 eurų kolekcinė fizikai skirta moneta
Antradienį Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 5 eurų kolekcinę monetą iš serijos „Lietuvos mokslas“, skirtą fizikai. Aukso monetos reverse pavaizduotas stilizuotas lazerio spindulys kaip lazerių fizikos simbolis, o averse – Vytis šviesos interferencijos fone, pranešė Lietuvos bankas. Moneta visuomenei bus pristatyta neseniai duris atvėrusiame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre, prie įėjimo į CERN parodą. Monetas 5 tūkst. vienetų tiražu nukaldino Lietuvos monetų kalykla.
Lietuviškų daržovių kainos žeidžia piniginę: pabrango dvigubai ir tai ne riba
Pasirodo, daugiausiai už daržoves žmonėms tenka atseikėti ne kur kitur, o ūkininkų turgeliuose ar kaimo parduotuvėse. Priklausomai nuo daržovių rūšies, per metus jų kaina padidėjo nuo trisdešimties iki septyniasdešimties procentų. Kaip antai, labiausiai pabrango kopūstai ir svogūnai – kai kur net iki 70 procentų. Pasak daržovių augintojų asociacijos, lyginti kelerių metų daržovių derliaus negalima, mat kainos gali svyruoti dėl įvairių priežasčių.
Kone dvigubai išaugusios daržovių kainos išgąsdino lietuvius
Pastebėję daržovių kainas Lietuvos prekybos centruose pamatysime tiesiog prieš akis brangstančias lietuviškas daržoves. Kai kurioms brangus daugiau nei dvigubai, ekspertai pasakoja, kad įtakos turėjo ne tik sumažėjęs derlius, bet ir patys prekeiviai. Pagal skelbiamus duomenis matome, kad prieš metus 28 centus kainavusios nefasuotos morkos šiuo metu kainuoja 41 centą, o tai – 60,71 proc. brangiau. Baltagūžiai kopūstai brango 56 proc., bulvės 48 proc., o svogūnai ir 65 proc.
Vilniuje sukčius išviliojo beveik 6 tūkst. eurų
Trečiadienį garbaus amžiaus vilnietė tapo sukčiaus auka, ji neteko beveik 6 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Apie 15 val. į Apkasų gatvėje gyvenančios moters, gimusios 1938 metais, butą, jai atidarius duris, užėjo nepažįstamas vyras. Jis pareiškė, kad moters turimi pinigai netikri ir juos reikia patikrinti. Sukčius iš vilnietės išviliojo 5750 eurų.
Didysis kainų šuolis Baltijos šalyse: kur būstai brangiausi?
Lietuviams jau įprasta matyti kylančias nekilnojamojo turto (NT) kainas, kurias dažnas sieja su įvestu euru. Tačiau pažvelgus į statistinius duomenis matyti, kad didysis kainų šuolis NT rinkoje įvyko dar prieš euro įvedimą. Žymiai labiau nepasisekė mūsų sesutei Estijai, kurioje kainų šuolis euro įvestais metais buvo apie 4 kartus didesnis negu Lietuvoje. Didžiausios kainos ten išlieka iki šiol.
Įsilaužėlių grobis Panevėžyje – 6,5 tūkst. eurų vertės prietaisai
Panevėžyje iš garažo vagys pavogė įvairių statybos prietaisų ir įrankių, kurių vertė 6 610 eurų. Kaip šeštadienį pranešė Panevėžio policija, 1989 metais gimęs panevėžietis, pranešė, kad penktadienio popietę, atvykęs į garažą pastebėjo nupjautą spyną. Iš garažo pavogti trys suvirinimo aparatai, akumuliatorinis suktuvas, orapūtė, vibro šlifuoklis, trys galvučių komplektai bei kiti įvairūs įrankiai.
Įmonės vadybininkas įtariamas pasisavinęs daugiau nei 37 tūkst. eurų
Tepalais, alyvomis ir autochemijos prekėmis prekiaujančios Vilniaus uždarosios akcinės bendrovės Šiaulių padalinio vadybininkas įtariamas pasisavinęs apie 37,3 tūkst. eurų. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė nagrinėti teismui baudžiamąją bylą dėl dokumentų klastojimo ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.
Iš verslininko kyšio reikalavęs policijos tyrėjas nubaustas 3,7 tūkst. eurų bauda
Kauno apylinkės teismas kaltu dėl prekybos poveikiu pripažino Kauno miesto Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiąjį tyrėją V.N. Už šį korupcinį nusikaltimą jam paskirta daugiau nei 3,7 tūkst. eurų bauda, valstybės naudai konfiskuotas kyšis, pranešė bylą tyrusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pareigūnai nustatė, kad policininkas, tirdamas sukčiavimu įtariamojo verslininko bylą, pareikalavo ir gavo iš jo 3 000 litų (daugiau nei 868 eurų) kyšį.
Julita Varanauskienė: prisijaukinę eurą, pinigus išleidžiame lengviau
Didėjantys mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai, ypač ne pirmo būtinumo prekių, rodo, kad gyventojai lengviau išleidžia pinigus. Žmonės dėl būsimų pajamų nusiteikę gana ramiai, mažiau linkę kaupti santaupas, o sumažėjus kainų skaitmenims, nurodytiems etiketėse, labiau linkę pirkti nebe pačius pigiausius daiktus, - teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, apžvelgdama 2015 m. namų ūkių finansinę elgseną.
2015 metų ekonominiai įvykiai, kuriuos privalu žinoti
2015 metai Lietuvoje buvo gausūs ekonominių įvykių, kurie prisidėjo prie lietuvių gyvenimo formavimo. SAUSIS 1 d. - Lietuvoje įvestas euras, šalis tapo 19-ąja euro zonos nare 1 d. - Klaipėdos SGD terminalas pradėjo komercinę veiklą 5 d. - Europos Komisija pareiškė, kad valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ galbūt ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje, kai 2008 metais nusprendė išmontuoti ruožo į Latviją Bugeniai-Rengė geležinkelio bėgius 15 d. - baigėsi...
REKLAMA
REKLAMA
Nuo 2016-ųjų pradžios litus į eurus nemokamai keis tik Lietuvos bankas
Nuo 2016 metų pradžios litus į eurus nemokamai išsikeisti bus galima tik Lietuvos banke (LB) - litų banknotus ir monetas nemokamai ir neribotą laiką keis trys LB kasos. Galimybę toliau keisti litus svarsto Medicinos bankas, tačiau jis už paslaugas taikytų tam tikrą mokestį. Iki šių metų pabaigos litų banknotus nemokamai dar galima išsikeisti ir 89-iuose komercinių bankų padaliniuose.
Svarbiausi metų įvykiai, formavę Lietuvos ekonominį veidą
Neabejotinai svarbiausias 2015 metų ekonominis įvykis Lietuvoje – euro įvedimas. Tačiau šie metai šaliai buvo reikšmingi ir kitose ekonomikos srityse. Ypač daug dėmesio sulaukė strateginiai energetiniai projektai, smukusi naftos kaina globalioje rinkoje, pasikeitę eksporto partneriai bei įvykę pokyčiai vidaus vartojimo rinkoje. „Pats reikšmingiausias įvykis vis tik euro įvedimas, kuris daug ką pakeitė.
Iš daugybės 50 lietuviškų centų monetų sukurtas paminklas litui
75 tūkstančiai monetų – tokio nemenko skaičiaus lietuviškų centų prireikė norint nulieti paminklą pirmajam Lietuvos banko valdytojui – Vladui Jurgučiui. Paminklas nulietas iš išlydytų 50-ies lito centų monetų vario, cinko ir nikelio lydinio. Tai pirmasis ir vienintelis biustas Lietuvoje, pagamintas iš lietuviškų monetų. Po trijų mėnesių darbo skulptūra pristatyta ir vilniečiams.
Išleista proginė 2 eurų moneta „AČIŪ"
Pirmadienį Lietuvos bankas į apyvartą išleido pirmąją lietuvišką 2 eurų proginę monetą, kuri skirta lietuvių kalbai. Kaip pranešė Lietuvos bankas, vieno milijono tiražu nukaldintomis lietuviškomis monetomis galima atsiskaityti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose eurą naudojančiose šalyse. „Pirmąja lietuviška progine moneta skelbiame žinią apie ypatingą mūsų kalbą – manoma, kad tai archajiškiausia gyva indoeuropiečių kalba. Ant monetos iškaldintas žodis AČIŪ.
SEB: po euro įvedimo vidutinės pajamos didėjo, tačiau žmonės to nepajuto
Šiemet, Lietuvai įvedus eurą, vidutinės darbuotojų pajamos didėjo, tačiau žmonės to nepajuto, sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Anot jos, šiemet smarkiai didėjo kai kurių paslaugų kainos, brango būsto nuoma, ir šios tendencijos turėtų išsilaikyti ateityje. „Visuomenės apklausos rodo, kad atlyginimų didėjimo daugelis nepajuto.
Gyventojai šventiniu laikotarpiu žada plačiau atverti pinigines
Dėl euro ir papilnėjusių piniginių Lietuvos gyventojai šiemet kalėdinėms dovanoms ir šventiniam stalui planuoja skirti daugiau lėšų, rodo jau ketvirtus metus gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ atliekamos švenčių finansų planavimo apklausos rezultatai. Dauguma Lietuvos gyventojų šventinius finansus planuoja atsakingai. Didžioji dalis, net 69 proc. apklaustųjų, teigė kruopščiai planuojantys išlaidas didžiųjų metų švenčių laikotarpiu.
Euro kursas antrą dieną iš eilės kopia aukštyn JAV dolerio atžvilgiu
Dėl smukimo pasaulio akcijų rinkose padidėjus saugesniu laikomo turto paklausai, euro kursas trečiadienį antrą dieną iš eilės kopia aukštyn JAV dolerio atžvilgiu. Euro kursas, antradienio vakare Niujorke siekęs 1,0892 JAV dolerio, trečiadienį Azijoje ūgtelėjo iki 1,0911 JAV dolerio. Antradienį euro kursas JAV valiutos atžvilgiu paūgėjo 0,5 procento.
Latvių eurai pralinksmino pasaulį: monetas puošia spalvoti katinai
Tokių monetų, kokias sukūrė latviai, pasaulis dar neregėjo. Ant penkių eurų monetos vienoje pusėje pavaizduoti penki miegantys ir spalvinga antklode apsikloję katinai – Muris, Niuris, Incis, Mincis ir Puncis. O monetos kitoje pusėje vienas katinų laiko košės puodą su šaukštu. Kiti laukia savo eilės pasmaguriauti. Pasaka „penki katinai“ latvius moko, kad gerovė gyvenime pasiekiama išradingumu, iniciatyvumu ir gerais darbais.
Beveik metai su euru – ar gyventojai apsiprato su nauja valiuta?
Su pokyčiais, įvedus eurą, apsiprato daugiau nei pusė (65 proc.) Lietuvos gyventojų, labiausiai – jaunesnės amžiaus grupės (15-34 m.) gyventojai. Tačiau, palyginus su vasario mėnesį atlikto tyrimo rezultatais, penktadaliu išaugo manančiųjų, kad įvedus eurą paslaugų ir prekių kainos šiek tiek ar labai pakilo.
Pribloškianti statistika – įvedus eurą kai kurios kainos pakilo drastiškai
Ar pastebėjote, kad įsivedus eurą jūs išleidžiate daugiau pinigų? Kol valdžia aiškina, kad euras nieko nepabrangino, o jei kas ir pabrango, tai kompensuoja atpigę degalai arba tai – ne pirmo būtinumo prekės, daugybė žmonių sako, kad išleidžia tikrai daugiau nei išleisdavo litais. Ir jie tikrai yra teisūs – kai kurių įmonių pajamos įsivedus eurą labai išaugo.
Ar kainos turgavietėse didesnės nei parduotuvėse?
Po euro įvedimo žmonės teigia pastebintys įvairių prekių kainų augimą ne tik prekybos centruose, bet ir turgavietėse. Tačiau dar didesnį nerimą kelia tai, kad anksčiau į turgų užsukę piliečiai tikėdavosi įsigyti prekių pigiau nei parduotuvėse – dabar nusivilia išvydę kainas. Lietuvos statistikos departamento kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva tikina, kad lyginant pastarųjų devynių mėnesių kainas yra pastebimas aiškus prekių kainų augimas turgavietėse.
„Maxima LT“ keičia kainų etiketes – lito jau nebeliks
Prekybos tinklas „Maxima“ nuo šiandien atsisako dvigubo kainų žymėjimo ir pradeda keisti kainų etiketes. Iki šių metų lapkričio 1 d. visose tinklo parduotuvėse kainos bus rašomos jau tik viena – euro valiuta. „Pastebime, kad pirkėjai jau priprato prie euro – mūsų parduotuvių ir nemokamos info linijos darbuotojai sulaukia vis mažiau su kainų konvertavimu susijusių klausimų. Mūsų duomenys rodo ir tai, kad vartojimas pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi ir pamažu auga.
Kodėl gyventojai nejaučia kainų mažėjimo?
Lietuviai – vieni iš nedaugelio europiečių, netikinčių kainų mažėjimu. Priešingai, daugelis įsitikinę, kad kasdienių prekių ir paslaugų kainos nuolat auga. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainų indeksas (VKI), kuris apima populiariausias Lietuvoje vartojamas prekes ir paslaugas, jau kurį laiką fiksuoja defliaciją. Naujausiais duomenimis, infliacija šalyje rugsėjo mėnesį sudarė -1 proc.
Kitais metais planuojamas 56 mln. eurų didesnis PSDF biudžetas
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) taryba pritarė joje pristatytam didėjančiam 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui, kuris sudarys 1,44 mlrd. eurų. Lyginant su 2015 m., ateinančių metų PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos didėja 4,1 proc. arba 56,1 mln. eurų.
Gyvenimas po euro: už ką permokame?
Pasak ekonomistų, susilpnėjęs euras dolerio atžvilgiu stabdo naftos ir jos produktų pigimą, todėl degalų kainos dažnam lietuviui vis dar atrodo per didelės. Maža to, atpigus eurui, lietuviai permoka ne tik už degalus, bet ir už kai kuriuos importuojamus vaisius ar net buitinę techniką. O kalbinti gyventojai pripažįsta euru per daug nesidžiaugiantys, mat nuo naujų metų ir maistui, ir paslaugoms išleidžia gerokai daugiau.
Euro silpnėjimas – lazda su dviem galais
Nuo šių metų pradžios euras JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjo 7 proc., per metus - 14 proc. Įprasta, kad silpnėjanti vietos valiuta (mūsų atveju euras) užsienio valiutos atžvilgiu skatina gaminio ar paslaugos eksportą į stiprėjančios valiutos šalį ir daro prekes ar paslaugas labiau konkurencingas, palyginti su vietos gaminiais ar paslaugomis.
Augo verslo aktyvumas euro zonoje
Bendras verslo aktyvumo euro zonos pramonės ir paslaugų sektoriuose indeksas rugpjūtį pakilo nuo 53,9 punkto mėnesiu anksčiau iki 54,1 punkto, rodo išankstiniai šį indeksą skaičiuojančios tyrimų įmonės „Markit Economics“ vertinimai. Analitikai prognozavo, kad šis rodiklis šį mėnesį nusileis iki 53,7 punkto.
Gimtadienio proga – šimtų tūkstančių eurų vertas loterijos bilietas
Jei sekasi, tai sekasi. Ne vieną „Teleloto“ prizą laimėjusiai vilnietei praėjusio sekmadienio žaidimas buvo kaip niekad sėkmingas ir atnešė įspūdingą sumą – 220 885 eurų. Moteris, paskatinta mamos, bilietą sau nusipirko gimimo dienos proga. Po atostogų kaime į loterijos būstinę Aukso puodo laimėtoja atvyko kartu su vyru. Moteris išsyk prisipažino, kad apie laimėjimą sužinojo jau kitą dieną, bet sureagavo neįtikėtinai ramiai.
Tyrimas: po euro įvedimo žmonės yra labiau linkę išlaidauti
SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad, įvedus eurą, kur kas daugiau gyventojų, nurodydami prekių ir paslaugų kainas, buvo linkę jas suapvalinti negu tada, kai euras dar nebuvo įvestas. Pavyzdžiui, įvardindami, kiek kainuoja dienos pietūs, gyventojai dažniau sakė, kad jie atsieina lygiai keturis ar penkis eurus, kava – eurą, pusantro ar du. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, toks kainų apvalinimo efektas lemia vartojimo išlaidų didėjimą.
Nerijaus Mačiulio atkirtis manantiems, kad su euru viskas pabrango
Nors SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad devyni iš dešimties respondentų mano, jog įvedus eurą bendras kainų lygis pakilo, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad iš tikro pabrango ne viskas, kai kas net ir atpigo, ir tai rodo oficiali statistika. „Statistikos departamentas, skaičiuodamas infliacijos lygį Lietuvoje, vertina maždaug tūkstančio prekių ir paslaugų kainas. Niekada nebūna taip, kad viskas brangsta arba viskas pinga.
Ekonomistas, vis dar lito įsitvėrusiems lietuviams: turite patirti šoko terapiją!
Net ir praėjus pusmečiui po euro įvedimo, gyventojai naujosios valiutos dar neprisijaukino. Atėję į parduotuvę žmonės pirmiausia kainas nužvelgia litais, tuomet pasižiūri, kiek maisto produktai kainuoja eurais. Atsižvelgdami į gyventojų nuogąstavimus, prekybininkai pratęsia kainų nurodymą dvejomis valiutomis. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas atkerta, kad tai meškos paslauga ir pirkėjams, ir visai šalies ekonomikai, mat litas jau praeitis.
Aiškiau suvokti prekių kainas eurais beveik pusmečio negana?
Lietuvoje SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad prieš įvedant eurą gyventojai, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, klydo nedaug – maždaug 10 procentų. Tačiau praėjus beveik pusmečiui po euro įvedimo aiškumo dėl kainų eurais nepadaugėjo. Gyventojai tiksliau ėmė nurodyti ne pirmo būtinumo prekių kainas eurais, pavyzdžiui, kirpimo paslaugų, bet tikslumas nurodant kai kurių kasdienių maisto prekių – duonos, batono, sviesto, vištienos ar dešrelių – kainas sumažėjo.
Perėjimas prie euro daugumai smulkiųjų verslininkų atsiėjo iki 300 eurų
Prisitaikymas prie šiais metais įvestos vieningos ES valiutos daugeliui mažų ir vidutinių įmonių nebuvo finansiškai skausmingas. Su euro įvedimu susiję pakeitimai keturioms iš dešimties įmonių nepareikalavo jokios finansinės injekcijos, o daugelio likusių smulkiųjų verslininkų išlaidos siekė tiek, kiek ir buvo planuota. 20 proc. mažų ir vidutinių įmonių šiam tikslui investavo iki 290 eurų, o 29 proc. – nuo 291 iki 1450 eurų.
Pusmetis su euru
Euras Lietuvoje jau gerą pusmetį, tinkamas laikas apibendrinti lietuviškąją euro įvedimo patirtį. Buvome devynioliktoji eurą įsivedanti valstybė, ėjome jau gana gerai pramintu taku, tad pats euro įvedimo procesas praėjo tikrai sklandžiai. Žvelgiant iš gyventojo pusės, nesklandumų patyrė tik tie, kurie pirmosiomis sausio dienomis skubėjo į bankus išsikeisti litų ir laukė eilėse, pavieniai nesusipratimai pasitaikė skaičiuojant grąžą. Įmonės euro egzaminą taip pat išlaikė puikiai.
Euro įvedimas būsto rinką pristabdė tik trumpam
2015 metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos būsto rinka įsibėgėjo. Nors metų pradžia didesnio sujudimo rinkoje tikrai nežadėjo, tačiau šių metų birželio mėnesio rezultatai rinką nuteikė didesniam optimizmui. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 52proc. daugiau namų ir 23proc. daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su pirmuoju 2015 metų ketvirčiu.
Prancūzija nori stiprinti euro valdymą
Prancūzija pritaria „stipresnei organizacijai“ euro užnugaryje, kuriai vadovautų „šalių avangardas“, interviu, kuris buvo paskelbtas sekmadienį, sakė prancūzų prezidentas Francois Hollande‘as. Praėjusią savaitę sprendžiant Graikijos krizę „nugalėjo Europos dvasia“, sakė jis savaitraščiui „Journal du Dimanche“. „Bet mes negalime ramiai stovėti“, – sakė F.Hollande‘as, kurio interviu buvo išspausdintas drauge su apybraiža apie Jacques'ą Delors‘ą, buvusį Europos Komisijos vadovą.
Euro grupė susitarimo nepasiekė, derybos atidėtos iki 11 valandos ryto
Euro zonos finansų ministrams šeštadienį įtemptose derybose su Graikija nepasisekė pasiekti susitarimo, todėl pokalbiai atidėti iki sekmadienio 11 valandos, BNS patvirtino Lietuvos finansų ministras. Rimantas Šadžius griežtai neigia, kad Lietuva pritaria laikinam Graikijos pasitraukimui iš euro zonos. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Euro išstumtas litas – vis vertingesnis
Nuo liepos 1 dienos prekybininkai nebeprivalo skelbti kainų dviem valiutomis, bet didieji prekybos centrai, atsižvelgdami į klientų pageidavimus, planuoja tai daryti iki metų pabaigos. Žmonės dar nori matyti litą. „Atsisveikinimas su nacionaline valiuta išties ilgas, o nostalgija litui tik didėja“, – tvirtina Jolita Mažeikienė, kuriai šis procesas pakuždėjo verslo idėją.
Graikijai duota laiko iki sekmadienio
Europos lyderiai suteikė skolų prislėgtiems Atėnams laiko iki sekmadienio sudaryti naują susitarimą dėl finansinės pagalbos programos ir išvengti pasitraukimo iš euro zonos, kai graikų rinkėjai atmetė tarptautinių skolintojų iškeltas sąlygas per praeitą savaitgalį įvykusį referendumą.
Dalia Grybauskaitė: Graikijai gali tekti atsisakyti euro
Graikijai gali tekti atsisakyti euro, jei šalies vyriausybė neprisiims įsipareigojimų ir vykdys „neatsakingą“ politiką, antradienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Be rimtų įsipareigojimų tikrai pagalba nebus teikiama. Graikijai reikės daryti sprendimą, ar trumpalaikiu ir vidutiniu laikotarpiu nepasirinkti kitos valiutos“, - radijo interviu sakė prezidentė.
Už ką tikrai mokame brangiau atėjus eurui?
Po to, kai įsivedėme eurą, turime ir pabrangusių, ir atpigusių prekių, tačiau paslaugų sektoriuje vyksta tik nuolatinis kainų augimas, „Žinių radijui“ penktadienį sakė Statistikos departamento (SD) Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva. „Per šių metų penkis mėnesius yra ir pabrangusių, ir atpigusių prekių. Ženkliai pabrango daržovės, vaisiai, pradėjo didėti degalų kainos. Per penkis mėnesius daržovės pabrango daugiau kaip 29 proc., vaisiai – daugiau kaip 14 proc.
Nuteistas netikrais eurais naktiniame klube atsiskaitęs jaunuolis
Panevėžio miesto apylinkės teismas dėl netikrų eurų laikymo ir realizavimo praėjusią savaitę kaltu pripažino miesto gyventoją. T.B. skirta 53 eurų bauda. Jaunuolis taip pat privalės atlyginti naktiniam klubui padarytą 100 eurų žalą, pranešė prokuratūra. Teismą įtikino Panevėžio apygardos prokurorų argumentai, kad dvi identiškos netikros 100 eurų kupiūros pas jaunuolį atsirado neatsitiktinai.
Nesutinka: prekybininkai nuo liepos kainų litais neatsisakys
Didieji prekybos tinklai „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ bei „Fresh Market“ Lietuvoje neketina iškart nuo liepos 1 dienos atsisakyti kainų užrašų su litais, rašo „Verslo žinios“. „Padarėme pirkėjų apklausą ir 65 proc. jų atsakė, kad norėtų etiketėse matyti dvigubas kainas iki metų pabaigos, todėl pratęsiame dvigubų kainų rodymą iki sausio 1 dienos“, - dienraščiui sakė „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė.
Graikijos ir euro likimas bus „didžia dalimi nuspręstas šiandien“
Graikijos ir euro likimas bus „didžia dalimi nuspręstas“ pirmadienį, Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras pareiškė likus kelioms valandoms iki euro zonos lyderių nepaprastojo susitikimo, kuriame bus nagrinėjamas Atėnų skolų krizės klausimas.
Euras mažino bankų pajamas
Pirmąjį šių metų ketvirtį bankų sektoriaus turtas ir indėliai mažėjo. Tai lėmė su euro įvedimu susiję pokyčiai. Euras taip pat mažino bankų pajamas iš paslaugų ir komisinių, o nuosaikų sektoriaus pelno augimą iš esmės lėmė techninės priežastys. Paskolų portfelis ūgtelėjo nuosaikiai.
Jauni žmonės uždirba daugiausiai, bet taupo bijodami krizės
Praėjusių metų pabaigoje, prieš įvedant eurą, tiek vartotojai, tiek prekybininkai stebėjo kainų pokyčius ir stengėsi prie jų prisitaikyti. Šiandien jau pusę metų gyvename su nauja valiuta, stebimas atlyginimų augimas, tačiau net ir daugiau uždirbantys prisimena krizės metu išmoktas arba praleistas pamokas. Pirmąjį metų ketvirtį atlyginimai augo sparčiau nei jie buvo išleidžiami. Palyginamosiomis kainomis sausio-balandžio mėnesiais mažmeninės prekybos apyvarta buvo 4 proc.
EURES – tiesiausias kelias padirbėti kitoje ES šalyje
Kas slepiasi po raidėmis EURES, kurias neretai matome tiek Lietuvos darbo biržos svetainėje, tiek kituose su darbu ar karjera susijusiuose portaluose? EURES yra „EURopean Employment Services“ trumpinys ir tai yra tinklas, jungiantis įvairių Europos šalių užimtumo tarnybas. Goda Maciulevičienė, EURES konsultantė, sutiko plačiau papasakoti apie šios platformos veikimą.
Tyrimas: sklandus euro įvedimas skatina investuotojų pasitikėjimą
Antrąjį metų ketvirtį investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomikos perspektyvomis pastebimai išaugo – Lietuvoje investuojančių įmonių vadovai tikisi tolesnių teigiamų verslo aplinkos pokyčių. Asociacijos „Investors‘ Forum“ atliekamas Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso (LIPI) tyrimas atskleidė, kad 4 iš 10 investuotojų artimiausiu metu planuoja didinti investicijas į kapitalą, beveik tiek pat (38 proc.) tikisi pradėti naujus investicinius projektus ir sukurti naujų darbo vietų.
Julija Varanauskienė: maža infliacija palanki taupantiems, tačiau mažiau džiugina tuos, kurie skolinasi
Prieš įvedant eurą gyventojai labiausiai baiminosi kainų padidėjimo. Natūralu, kad pasikeitus valiutai, parduotuvėse žmonės akyliau ieško, kas pabrango, o ne kas atpigo. Ir randa. Visgi oficiali statistika rodo, kad pastaruoju metu infliacijos reiškinys šalyje buvo beveik išnykęs. Teigiamą mažos infliacijos ar net defliacijos įtaką turėjo pajusti tie, kas gauna nedideles pajamas ir turi griežtai kontroliuoti kasdienines išlaidas.
„Moody‘s“ pagerino Lietuvos kredito reitingą
Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą. Reitingas nuo Baa1 padidintas iki A3. Lietuvos skolinimosi reitingo perspektyva, pasak reitingo agentūros, yra stabili. Tokį sprendimą agentūra argumentavo ekonomikos tvarumu, šalyje tęsiama sėkminga fiskalinės konsolidacijos programa, prisijungimo prie euro zonos teikiama nauda. Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šis sprendimas, be kita ko, yra Vyriausybės įvertinimas.
