Ir jie tikrai yra teisūs – kai kurių įmonių pajamos įsivedus eurą labai išaugo. Tad kas gi čia kaltas, padidėjusios kainos ar pigumo jausmas išvydus sumažėjusius skaičius kainų etiketėse?
Vienas prie vieno?
Ar jums pažįstamas toks jausmas, kad jūs mokate dabar tiek pat eurais, kiek anksčiau mokėjote litais. Tik pinigas kitas – euras ir todėl yra didelis skirtumas, ar šimtas litų, ar šimtas eurų. Ir piniginės tuštėja gerokai greičiau nei prieš metus.
Oficiali statistika iki šiol primygtinai perša nuomonę, kad mokėdami eurais mes turėtume sutaupyti. O jei jūs valgote daug žuvies, riešutų, importinių daržovių ir vaisų – kas šį pusmetį pabrango, greičiausiai tai kompensuoja atpigę degalai jūsų automobiliui.
Betgi tas jausmas, kad anksčiau duodavai 50 litų, o dabar – už tą patį reikia mokėti kone 50 eurų, niekaip nepasiduoda statistikai. Nejaugi toji žmogaus psichologija yra patologinė išlaidautoja?Jei gali nueit į restoraną kas savaitę ar dažniau arba dažnai naudojiesi grožio salono paslaugomis, turbūt tam leidi ne paskutinius pinigus.
Kas tuština kišenes
Tačiau, pasirodo, labiausiai kišenes tuština ne kirpyklų ir restoranų paslaugos. Į restoraną gali ir nenueiti. O plaukus nuspręsti auginti. Bet pasirinkimas kurio dalyko atsisakyti – gydymo paslaugų arba kurio nors būrelio vaikui, gali būti sudėtingesnis.
Bet per lito virsmą euru šios – sveikatos ir vaikų ugdymo paslaugos – pabrango bene žymiausiai. Austėja Landsbergienė, brangusių privačių ugdymo įstaigų savininkė, linkusi manyti, kad įvairių būrelių ir mokymo paslaugų brangimas nepriklausė nuo euro. Taip tiesiog turėjo būti, nes jų trūksta.
Bet kai kurie ugdytojai ir kitos įmonės euru pasinaudojo. Pavyzdžiui, sveikatos paslaugas teikiančių įmonių pajamos per pirmąjį šių metų pusmetį išaugo net beveik 80 proc. Labai panaši ir ugdymo įmonių patirtis.
Nekėlė savo įkainių ko gero tik tos įstaigos, kurios to daryt negali – jei valdžia prisiekė, kad niekas nebrangs ir jos valdomos įmonės kelti būrelių kainų negalėjo. Vaikų ir jaunimo centras sulaukė daugiau lankytojų nei pernai. Nes net ir brangstančių ugdymo paslaugų poreikis yra labai didelis.
Kainų statistika
Atrodo, kad jūsų jausmas buvo teisingas. Nors valdžia ir gali sakyti, kad Lietuvoje juk net kai kas dėl euro pinga, o ne brangsta. Apie tai, kad žmonės prie euro daugiau išleidžia byloja ir oficiali statistika – visos mažmeninės prekybos apimtys per devynis šių metų mėnesius buvo 5-iais proocentas didesnės nei pernai.
Ar tiek padidėjo žmonių pajamos? Bet geroji naujiena yra ta, kad jei mokėdami tiek par eurais kiek anksčiau mokėdavote litais per daug sau galvos nesukate, jūs esate viduriniosios klasės atstovas. Galintis naudotis tomis paslaugomis, kuriomis nesinaudoja dauguma Lietuvos gyventojų.
Jei jus tai paguos, tai jūs – tas vienas iš dešimties, kuris gali brangiau sumokėti už sveikatą, vaikų mokymą ir savo laisvalaikį.
