es

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir šalies saugos sprendimų lyderė bendrovė „G4S Lietuva“ pasirašė paramos sutartį, pagal kurią „G4S Lietuva“ specialistai bendradarbiaus užtikrinant viešąją tvarką ir saugumą renginiuose, skirtuose Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.

Lietuva vėl ketina nustebinti visą Europos Sąjungą (ES), kai po kelių mėnesių pradės pirmininkauti šios organizacijos Tarybai. Šiam tikslui šalis skirs netgi daugiau milijonų nei anksčiau pirmininkavusi Airija. Pelkėje besikapstanti Lietuva nori prieš Europos biurokratus pasirodyti pakelta galva. Pirmininkavimui ES Tarybai mūsų šalis skirs net apie 213 mln. litų. Po daugiau nei 70 litų iš kiekvieno mūsų kišenės. Tai, aišku, oficialūs skaičiai.

Eglė Merkytė, Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo liepos 1-osios Lietuvai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, dalis mūsų ministrų posėdžiams pirmininkauti ketina lietuviškai. Briuselio institucijų spaudos konferencijas, posėdžius ir kitus susitikimus galima sekti 23 skirtingomis kalbomis – būtent tiek Europos Sąjungoje (ES) yra oficialių kalbų.

 Baltarusija jau seniai yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų, ekonomiškai svarbi ir kartu politiškai probleminė partnerė. Jos svarbą lemia didelė Klaipėdos uosto priklausomybė nuo baltarusiškų krovinių (pirmiausia trąšų). Kaip pažymėjo Lietuvos susisiekimo ministras R. Sinkevičius, „Baltarusijos krovinių tranzitas per Klaipėdos uostą pernai sudarė beveik 11 milijonų tonų, o bendra baltarusiškų tranzitinių krovinių dalis per šį uostą – 30,5 proc. visos krovos.

Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) vykdomasis generalinis sekretorius Pierre`as Vimont`as su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ketvirtadienį diskutavo apie Lietuvos pasirengimą pirmininkauti ES Tarybai, bendradarbiavimą su EIVT ir svarbiausius europinės darbotvarkės klausimus.

 Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad Lietuvoje aptikta tarptautinio masto kontrabandos sistema, su kuria susiję ir trečiadienį sulaikyti neteisėtai nafta prekiavę asmenys. „Tai yra didžiuliai pokyčiai, kovojant su kontrabanda. Aišku, aš negaliu atskleisti šiandien dar kai kurios informacijos ir turiu pasakyti, kad didžiulio masto kontrabanda ištirta ir toliau vyks tyrimas.

Visur gerai, bet namie geriausia: atrodo, kad pasaulio turtingiesiems šis posakis negalioja. Įtampa dėl Kipro ir kartu visos euro zonos krizės atslūgo tada, kai nacionalinė valdžia pagaliau rado ryžto ir apmokestino šalies bankuose laikomus šimtatūkstantinius indėlius. Euro zonos narės, ypač Vokietija, nebūtų pateikusios tokio ultimatumo, jei tai būtų kipriečių pinigai. Tačiau sala „priglaudė“ rusų pinigus, kadangi Nikosijos bankai, švelniai tariant, negarsėjo finansine drausme.

Su Prancūzijos ministru pirmininku Jeanu-Marcu Ayrault (Žanu Marku Airo) susitikęs premjeras Algirdas Butkevičius išgirdo, kad Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai tikimasi persilaužimo skatinant ekonomiką ir kuriant darbo vietas. "Kalbant apie Lietuvos pasirengimą pirmininkauti ES Tarybai, buvo pabrėžta, kad būtų labai gerai, jog tuo laikotarpiu įvyktų lūžis ekonomikos skatinime ir darbo vietų kūrime. Matosi, kad Prancūzija yra labai suinteresuota šituo.

Europos lyderiams dėl bankų sąjungos reikia veikti ryžtingai, norint užbaigti regiono krizę. Taip interviu CNBC antradienį sakė investicinės kompanijos BNY Mellon vyriausiasis ekonomistas Richardas Hoey. „Viena iš priežasčių, kodėl Europa yra silpna – lėtas problemos supratimas, kad reikia rekapitalizuoti bankus“, - sakė jis. Šie pareiškimai nuskambėjo po antradienį Biruselyje vyskusio ES finansų ministrų susitikimo, kurio metu darbotvarkėje svarbią vietą užėmė bendra regiono bankų sąjunga.

VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) pagal pasibaigusį mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros priemonės „Intelektas LT“ kvietimą teikti paraiškas gavo 107 paraiškas, kuriomis prašoma daugiau kaip 92,5 mln. Lt. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. „Ketvirtajam priemonės kvietimui buvo skirta 62,5 mln. Lt, tačiau ši suma viršyta, tad vyks konkursas.

Europos Sąjungą (ES) kankina paradoksas. Euro problemas išspręstų tik gilesnė integracija, bet pasitikėjimas ES – rekordiškai žemas. Prieš metus, kai Prancūzija išsirinko naująjį prezidentą Francois Hollandą, jau atrodė, kad pinigų sąjungoje vėl prasidės augimas, bet taip neatsitiko. Šiandien analitikai ir ES pareigūnai pripažįsta vis dar nežinantys, kaip priversti euro zonos ekonomikas augti.

Šių metų liepos pirmą dieną Lietuva stos prie didžiausios pasaulio ekonomikos vairo. Pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai – ne tik prestižas ir galimybė pasipuikuoti sutvarkytu Vilniumi. Lietuvai teks spręsti kontroversiškiausius ES raidos klausimus. Šalies politikai ne kartą sakė, kad vienas esminių pirmininkavimo tikslų – užtikrinti, kad Lietuvai aktualūs klausimai, tokie kaip regiono energetinis saugumas ir tvari rytų partnerystės raida, taptų pirmininkavimo prioritetu.

Pirmadienį Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius su Lietuvoje viešinčiu Ukrainos vicepremjeru Konstatinu Gryščenka aptarė dvišalį ekonominį bendradarbiavimą ir Europos Sąjungos – Ukrainos asociacijos sutarties sąlygas bei svarbą.

O kodėl kas nors kitas, kodėl ne mes? Jei daugiau šeimų taip atsakytų sau į klausimą, kodėl jie, o ne kas nors kitas turi atstovauti šeimų interesams įvairiuose renginiuose, aktyviems tėčiams ir mamoms liktų daugiau laiko savo šeimai. ,,Jei šiandien nepakabinsime vaikų, rytoj tai padaryti bus sunkiau.

Bulgarijos centro dešiniųjų partija GERB pirmadienį stengiasi suformuoti vyriausybę ir yra pasiryžusi suburti aljansą, kuris galėtų apraminti susirūpinimą dėl šios skurdžiausios Europos Sąjungos (ES) valstybės ateities. Buvusio premjero Boiko Borisovo vadovaujama GERB, kuri, kaip rodo daliniai rezultatai, sekmadienio rinkimuose gavo 31,4 proc.

Ministras Juozas Olekas „Laisvosios bangos“ laidoje „Visraktis“ gegužės 13 d. nušvietė, kaip Krašto apsaugos ministerija rengiasi Lietuvos pirmininkavimui ES tarybai. Pasak J.Oleko, nors 2008 – 2012 m. finansavimas krašto apsaugai sumažėjo apie 1,5 mlrd. Lt, Lietuva pagal išgales vykdo savo įsipareigojimus NATO kolektyvinės gynybos sistemai.

Centrinės Europos energijos partnerių (CEEP) nariai penktadienį pasirašė Vilniaus memorandumą, kuris numato efektyviai panaudoti energetinius išteklius ir didinti energetinę nepriklausomybę. "Garsiai nuskambėjo klausimas, ar turi būti toliau klimato politika, ar visgi energetikos politika, kuri padeda įgyvendinti klimato politiką. Tai yra, be abejo labai, svarbūs klausimai, apie kuriuos kalbėsime ir mūsų pirmininkavimo metu.

Lietuvos įstatymai asmens kodą išskiria kaip ypač svarbius asmens duomenis, kurių negali atskleisti ne tik trečioji šalis, bet ir pats asmuo. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija teigia, kad toks griežtas reglamentavimas saugo gyventojus nuo tapatybės vagysčių bei su tuo susijusių grėsmių. Tačiau verslo atstovai tvirtina, kad asmens kodo apsauga yra pernelyg sugriežtinta ir dažnai tampa kliūtimi inovatyvių verslų vystymui, o nuo to nukenčia ir patys vartotojai.

Ūkio ministerija šią savaitę pakvietė Lietuvos regionų įmones plėsti šalyje biokuro katilų panaudojimą ir aktyviau statyti bei modernizuoti katilines. Tam ministerija, paskirsčiusi nepanaudotas Europos Sąjungos (ES) lėšas, skirs 40 mln. Lt. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys ne tik palankiai vertina Vyriausybės dėmesį atsinaujinančiai energetikai, bet ir pastebi šio sprendimo trūkumus.

 Lietuva kol kas nesvarsto elektros importo iš statomos Kaliningrado atominės elektrinės galimybės, nes šalis negavo atsakymų iš Rusijos ir yra nusiteikusi pati užsitikrinti elektros gamybos pajėgumus, teigia energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. „Specifiškai apie elektros importą iš Rusijos susitikime su komisaru Giuntheriu Oettingeriu (Giunteriu Otingeriu) nekalbėjome.

Baltijos valstybių kontekste, žaliosios energetikos padėtis geriausia Estijoje, kur elektros energijos ir šilumos dalis išgaunama atsinaujinančios energijos šaltinių per pastaruosius penkerius metus ženkliai padidėjo ir šiuo metu sudaro 1/3 viso generuojamų dujų ir šilumos kiekio.

  LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Dviejų dienų vizito į Vilnių atvykęs ES energetikos reikalų komisaras Guentheris Oettingeris su aukščiausiais šalies vadovais aptars Lietuvos pirmininkavimą energetikos srityje ir pristatys Europos Komisijos tikslus šių metų antram pusmečiui. Išskirtiniame interviu LRT televizijai G. Oettingeris pabrėžė, kad Lietuvai nestatant naujos atominės, ypatingai svarbus vaidmuo gali tekti kompanijos „Rosatom“ statomai atominei Kaliningrado srityje.

Ieva Lauraitytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Užsienio žiniasklaidoje pasirodo straipsnių, kuriuose teigiama, kad Slovėniją ištiko didžiausia ekonomikos krizė nuo nepriklausomybės laikų. Kai kurie užsienio ekspertai Slovėnijos ekonomikos padėtį lygina su Kipru, Graikija ir neatmeta galimybės, kad ateityje Slovėnija vis dėlto bus priversta prašyti Europos Sąjungos (ES) pagalbos. Tarptautinė reitingų agentūra „Moody“ ir vėl sumažino Slovėnijos skolinimosi reitingus.

Išskirtinė europietė ir puiki politikė – taip Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas savo kalboje apibūdino Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuriai ketvirtadienį įteikiamas Karolio Didžiojo apdovanojimas. Priminęs Karolio Didžiojo apdovanojimo istoriją ir reikšmę, pasidžiaugęs Europos Sąjungos pasiekimais, aptaręs opiausias jos problemas, M. Schulzas išreiškė susižavėjimą Lietuvos vadove D. Grybauskaite.

Dirbantys tėvai, auginantys vaikus iki vienerių metų, gaus mažesnes motinystės (tėvystės) pašalpas, jei gaus nedraudžiamųjų pajamų. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas. Už jas balsavo 71 parlamentaras, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Pastaraisiais metais Lazdijuose pagal projektą „Lazdijų hipodromo modernizavimas ir pritaikymas kompleksiniam turizmo paslaugų teikimui“ vykdyti darbai – baigti. Nuo šiol tradicinėmis tapusias ristūnų lenktynes rajono gyventojai ir svečiai stebės naujame – modernizuotame hipodrome.

  Jurgita Kuzmickaitė, LRT.lt Europos Sąjungos tematika tradiciškai buvo neįdomi ir be konfliktų, o šiuo metu tų įdomybių gal ir per daug – taip šoktelėjusį lietuvių susidomėjimą ES reikalais aiškina sociologas Vladas Gaidys. Nepaisant to, Bendrijos vidurkio nepasiekiame – ES reikalais domisi tik 45 proc. šalies gyventojų. Tačiau politologas Klaudijus Maniokas mano, kad Lietuvos atveju tai ne tiek jau ir mažai.

Artimiausiu metu ES gyventojai galės nevaržomi atsidaryti banko sąskaitą pasirinktoje valstybėje narėje ir lengvai palyginti bankų taikomus mokesčius skirtingose šalyse. Europos Komisija ruošia pasiūlymą, kurio pagrindu bus supaprastinta banko sąskaitos atidarymo procedūra ir suteikta galimybė be didelių pastangų palyginti skirtingų bankų įkainius skirtingose šalyse.

2004 m. į ES įstojusi Lietuva gavo milijardus eurų paramos, bet iki šiol nesukūrė tokios valstybės, kurioje būtų gera gyventi. Gegužės 1-ąją buvo minima ne tik Tarptautinė darbo diena, bet ir devintosios šalies narystės ES metinės. Per šį laiką vidutinis atlyginimas Lietuvoje išaugo beveik du kartus, tačiau socialinė rūpyba biudžetui kainuoja bemaž 3 kartus brangiau. Vis dėlto specialistai teigia, kad be ES gyventume kur kas prasčiau.

Kas įmanoma mažoms, atviroms ekonomikoms yra beveik neįmanoma didelėms ir santykinai uždaroms. Įsitikinimas, kad kentėjimas išeina į naudą sielai ir ekonomikai yra plačiai paplitęs. „Taupytojams“ finansinė krizė yra moralinės niekšybės ženklas, išperkamas tik kentėjimu. Tačiau ekonomika egzistuoja čia ir dabar, o ne pomirtiniame gyvenime. Pasisakantys už taupymo politiką, turi įrodyti, kad tai ne tik morališkai teisinga, bet ir efektyvu, „The Financial Times“ rašo Martinas Wolfas.

Tikimasi, kad pasitikėjimo sugrįžimas paspartins Lietuvos ekonomikos augimą ir padės pritraukti daugiau investicijų, skelbiama už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingo Europos Komisijos (EK) Pirmininko pavaduotojo Ollio Rehno penktadienį spaudos konferencijoje Briuselyje pristatytoje Europos Sąjungos (ES) ekonomikos apžvalgoje. EK prognozuoja, kad mūsų šalies ekonomiką į priekį stums pagyvėjusios investicijos ir vidaus paklausa. EK numato, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,1 proc.

Nors Europos Sąjunga savo piliečiams užtikrina įvairias teises skirtingose srityse, kartais susiduriama su sunkumais jas įgyvendinant: gyvenantiems kitose ES šalyse ne visada pripažįstamas įgytas aukštojo mokslo diplomas, nesuteikiamos asmeniui priklausančios garantijos, atsiranda keblumų pradėti verslą.

64-ojo Europos studentų sąjungos (European Students’ Union – ESU) Valdybos posėdžio metu slovėnas Rokas Primožičas (Rok Primozic) tapo naujuoju organizacijos pirmininku. Vengrijos sostinėje Budapešte vykusiame studentų atstovų susirinkime taip pat išrinkti du vicepirmininkai ir septyni Vykdomojo komiteto nariai. Tarp jų ir lietuvis, Europos humanitarinio universiteto (EHU) studentas Maksimas Milto.

Lietuvos ūkiai kol kas neišnaudoja suteiktos 1,7 mln. tonų kvotos – per metus primelžiama mažiau, penktadienį informuoja „Lietuvos rytas”. Pasak žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, perdirbėjams ūkininkų tiekiamo pieno kiekis pastaruosius kelerius metus nesumenko tik todėl, kad pastarieji atsirinko didesnio produktyvumo gyvulius. Bet karvių skaičius per pastaruosius ketverius metus sumažėjo kone penktadaliu. „Jeigu niekas nesikeis, pieno pradės trūkti. Iš užsienio daug jo neatsivešime.

Amžinoji vištos ir kiaušinio problema: darbdaviai prašo patirties, o jaunuoliai be darbo jos neturi kur gauti. Problemą spręsti yra kaip, o vėliau gali pavykti sukurti elektromobilį, telpantį į liftą. Ateities prognozės nežada nieko gero. Pasaulinė konsultacijų bendrovė „McKinsey“ praėjusių metų pabaigoje išplatintoje ataskaitoje suskaičiavo, kad labiausiai išsivysčiusiose pasaulio ekonomikose 2020 metais trūks 16–18 mln. aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Sparčiai artėjant vienam svarbiausių šių metų valstybės renginių, Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai, siekiama ne tik užtikrinti aukščiausio lygio renginių ir paslaugų kokybę, bet taip pat pasiūlyti daugiau nei tikisi svečiai. Formuodama automobilių parką, už pirmininkavimo ES renginių svečių transportą atsakinga oficiali BMW atstovė Lietuvoje UAB „Krasta Auto“ sieks prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo, pasiūlydama BMW automobilius tik su itin ekologiškais varikliais.

Sunku tikėti tuo, kad Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį nesumažins bazinės palūkanų normos. Nuo paskutiniojo ECB valdybos narių susitikimo balandžio pradžioje euro zonos nedarbo lygis kilo, o infliacija sumažėjo daugiausiai per trejus metus – 1,2 procento. Tai yra aiškiai žemiau nei ECB užsibrėžtas 2 proc. tikslas, rašoma „The Financial Times“. Visgi ECB neturi iliuzijų, kad palūkanų normos sumažinimas paskatins gerus pokyčius.

 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto (IMCO) atstovais. Susitikimo metu buvo aptarta ES bendrosios rinkos situacija. Taip pat kalbėta apie jos stiprinimo priemones, kurių imsis Lietuva pirmininkavimo ES Tarybai metu. „Bendroji Europos Sąjungos rinka, turinti 500 milijonų vartotojų, suteikia milžiniškas galimybes kiekvienai šaliai.

 Praėjusią savaitę Europos Komisijos pirmininkas dar kartą pareiškė, kad remia Lietuvos siekį įgyvendinti ES III energetikos paketą – t. y. atskirti nuo „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“ valdomų „Lietuvos dujų“ magistralinius dujotiekius.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Vos nušvitus saulei į kelius išrieda asfalto volai, keltuvai ir dešimtys darbuotojų – dienomis, kai gatvėse rieda tūkstančiai automobilių, verda darbas. Naktimis, kai nėra jokių spūsčių, statybvietėse štilis „Dėl to, kad visi darbai atliekami tik dieną, valstybė praranda pinigus“, – skaičiuoja automobilių ekspertas Ramūnas Fetingis. Kelininkai atkerta, kad yra kelios priežastys, kodėl nedirbama naktimis.

Ką daryti užsienyje praradus asmens dokumentą, valdininkai paaiškina per keletą minučių. Tačiau realiai tokioje situacijoje svečioje šalyje atsidūrusiam keliautojui kartais tenka ne tik patirti ilgalaikį stresą, bet ir išmėginti benamio dalią bei paragauti išmaldos prašytojo duonos, rašo „Lietuvos žinios“. Faktas, kad Lietuva – Europos Sąjungos (ES) narė, nė kiek negelbsti jos piliečiams, užsienyje praradu siems asmens tapatybės dokumentą.

Buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi, kurio partija veikiausiai dalyvaus valdančiojoje koalicijoje, kurios kontūrai turėtų išryškėti penktadienį, pareiškė, kad naujoji vyriausybė turėtų "priešintis" Europai dėl griežto taupymo vajaus ir nustatytos 3 proc. biudžeto deficito ribos. "Galėtume pagalvoti apie priešinimąsi Europai, paaiškinant, kad 3 proc.

Lietuva ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys dėl kontrabandos ir nelegalių prekių netenka milijardų nesumokėtų mokesčių. Kadangi valstybėms trūksta pajamų, o jų biudžetas deficitinis, šešėlinė veikla tampa dar opesne problema. Lietuvoje šešėlio situacija ypač specifinė – nemažai lietuvių kontrabandinę veiklą vertina teigiamai.

 Per pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai Lietuvai teks daug darbo derinti teisės aktus, susijusius su 2014-2020 metų ES biudžetu, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Jis sakė tikįs, kad su Europos Parlamentu dėl biudžeto skaičių pavyks sutarti dar per Airijos pirmininkavimą, kuris baigsis birželio pabaigoje. Lietuva pusmečiui prie ES vairo stos liepos 1 dieną.

Enrico Letta (Enrikas Leta), kurio trečiadienį buvo paprašyta tapti naujuoju Italijos ministru pirmininku, yra 46 metų eurofilas politikas, užimantis kairiosios Demokratų partijos pirmininko pavaduotojo pareigas ir jau sukaupęs didelę darbo vyriausybėje patirtį. Toks amžius jam puikiai pasitarnavo, skambant pasisakymams už kartų kaitą politikoje. Taip pat pravertė susikurtas "postideologinis" įvaizdis, suteikiantis perspektyvą tapti idealiu garantu plačioje koalicinėje vyriausybėje.

Premjeras Algirdas Butkevičius ir kiti Vyriausybės nariai trečiadienį susitiko su Europos Komisijos (EK)prezidentu Jose Manueliu Barroso ir aptarė artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES). EK vadovas džiaugiasi Lietuvos ryžtu ir neabejoja, kad mūsų šalies pirmininkavimas ES bus sėkmingas. „Lietuva yra ryžtingai nusiteikusi pirmininkauti, ir aš džiaugiuosi tuo ryžtu.

Apribojimai, neleidžiantys užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės, galioja iki 2014 metų gegužės. Jų galiojimas kartą trejiems metams jau buvo pratęstas, nes stojimo į Europos Sąjungą sutartyje buvo numatytas tik 7 metų pereinamasis laikotarpis, todėl abejojama, ar pavyktų išsiderėti dar kelerius metus. Vis dėlto tiek tokio draudimo pratęsimo šalininkai, tiek priešininkai pastaruoju metu itin aktyviai kloja ant stalo įvairiausius argumentus.

Pagrindinis Europos Sąjungos (ES) dirigentas teigia, kad bendrija trumpalaikėje perspektyvoje turėtų skirti didesnį dėmesį ekonomikos skatinimui, o ne išlaidų mažinimui, rašo „The Wall Street Journal“.

Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso teigimu pastaraisiais metais visos ES mastu taikyta taupymo politika prarado palaikymą visuomenės ir politikų tarpe.

 EK pirmininkas tik papildė pastarųjų savaičių balsų chorą, kuris žymi posūkį ES ekonominėje politikoje.

Finansinių bėdų ištikto Kipro žmonės jaučiasi nusivylę ir išduoti Europos Sąjungos (ES). Taip mano šioje šalyje veikiančio „Europe Direct“ informacinio centro darbuotoja Irena Zavrou. Nusivylimo nuotaikos – Kokios yra Kipro visuomenės nuotaikos užklupus finansų krizei? Koks nusistatymas vyrauja? Žmonės daugiausia pikti, nusivylę ar stoiški? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė I. Zavrou. – Mano asmeninu vertinimu, Kipre esama nusivylimo ir nepelnytų netekčių pajautos.