Pasaulio vyriausybės ieško būdų, kurie leistų užkirsti kelią teisėtoms mokesčių vengimo schemoms. Į dienos šviesą iškyla faktai apie tokių bendrovių kaip „Apple“, „Amazon“ ar „Google“ mokestinės naštos susimažinimą, rašo BBC.
Šios bendrovės nenusižengia jokiems įstatymas, tačiau pasinaudodamos sudėtingomis teisinėmis ir buhalterinėmis schemomis sugeba išvengti daugybės mokesčių. Sunkmečiu toks elgesys ėmė kelti nepasitenkinimą visuomenėje. Daugelio įsitikinimu tarptautinės korporacijos elgiasi teisėtai, tačiau neetiškai.
Vis dėlto apeliavimas į bendrovių sąžinę yra bergždžias reikalas, nes kiekvienos įmonės pagrindinė užduotis – maksimizuoti akcininkų pajamas.
Per pastaruosius ketverius metus „Apple“ siekdama išvengti mokesčių 74 mlrd. JAV dolerių pajamų perkėlė į ofšorines įmones. Dėl šio elgesio bendrovės vadovą Timą Cooką apklausė JAV Senato komitetas, tačiau pastarasis įrodė, kad „Apple“ veikla visiškai atitinka teisės aktus.
Su tuo nesutinka ES komisaras mokesčių klausimams Algirdas Šemeta. Anot jo, sunku sutikti su teiginiu, kad toks verslo elgesys atitinka įstatymų dvasią.
„Bendrovė, kuri kuria sudėtingas mokestinės naštos mažinimo schemas negali būti laikoma socialiai atsakinga“, - sako A. Šemeta.
Komisaro įsitikinimu pajamų perkėlimas į ofšorines bendroves mokestiniais tikslais gali būti amoralus.
Ruošia reformą
Anot A. Šemetos, „Apple“ ir kitų bendrovių pavyzdžiai yra akivaizdus įrodymas, kad tarptautinė mokesčių sistema turi trūkumų ir juos teks ištaisyti.
„Per pastaruosius 10-15 metų pasaulis ženkliai paskeitė, todėl mums reikia pakoreguoti tarptautines mokesčių taisykles“, - sako komisaras.
Europos Komisija paruošė pirminį veiksmų planą, kuriuo tikimasi įveikti mokesčių vengimu užsiimančias bendroves.
Briuselis siūlo iš naujo persiderėti dvigubo apmokestinimo sutarčių taisykles bei įtraukti mokesčių rojus į juoduosius sąrašus.
Nacionaliniu lygiu siūloma priimti naujus arba pakoreguoti esamus įstatymus, kurie neleistų piktnaudžiauti teise ir išsisukinėti nuo mokestinių pareigų kuriant išsisukinėjimo schemas. Valstybės narės galės pripažinti niekiniais tokius sandorius, kuriais pajamos iš vienos bendrovės yra perkeliamos į kitą vien tik mokestiniais sumetimais.
ES pageidauja didesnio skaidrumo mokestinių duomenų srityje. Europos Komisija siūlo sukurti informacinę sistemą, kurioje visos suinteresuotos valstybės galėtų tikrinti ūkio subjektų apmokestinamųjų pajamų srautus.Galiausiai Briuselis siūlo pakoreguoti įmonių teisės normas reglamentuojančias verslo rezidavimo vietą.
Ši pataisa yra itin svarbi, nes užkirstų kelią bendrovėms, ypač informacinių technologijų, teikti paslaugas vienoje šalyje ir tuo pat metu deklaruoti savo buveinę palankesnes mokestines sąlygas siūlančioje valstybėje.
ES pareigūnų įsitikinimu bendrovė turi mokėti mokesčius toje valstybėje, kurioje parduoda savo paslaugas.
ES vadovo Jose Manualio Barroso teigimu, ES narės dėl teisėto mokesčių vengimo kasmet netenka 150 mlrd. eurų.
A. Šemetos įsitikinimu įgyvendinus minėtas priemones didžioji dalis šių pinigų atsidurs valstybių narių biudžetuose.
Anot jo, tereikia stiprios politinės valios ir išvardinti pasiūlymai artimiausiais mėnesisiais bus oficialiai priimti.
Ruožas su kliūtimis
Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas leido suprasti, kad reikalaus didesnio skaidrumo mokesčių srityje tokiose užjūrio teritorijose kaip Mano sala, Bermudai bei Kaimanų salos.
Vis dėlto įtikinti likusį pasaulį imtis griežtesnių priemonių prieš mokesčių vengėjus gali būti sudėtinga.
Birželį Šiaurės Airijoje įvyks G8 susitikimas, kurio metu D. Cameronui teks paplušėti siekiant „parduoti“ keitimosi mokestine informacija idėją.
A. Šemetos teigimu, kol tokių priemonių būtinybe nepavyks įtikinti G8 narių, tol bus praktiškai neįmanoma pasiekti tarptautinį susitarimą G20 mastu.
Šiuo metu ES narių įmonių pelno mokesčio tarifo vidurkis siekia 23 proc. „Eurostat“ duomenimis 2000 metais šis rodiklis siekė 31,9 proc. Nepaisant akivaizdaus mokestinės naštos sumažėjimo kai kurios šalys narės taiko žymiai mažesnį tarifą.
Kipre ir Bulgarijoje pelno mokesčio tarifas siekia vos 10 proc., o Airijoje – 12,5 proc.
Vis dėlto nepanašu, kad Briuselis planuotų suvienodinti pelno mokestį visos Europos mastu.
„Mes leidžiame ir skatiname sąžiningą mokestinę konkurenciją tarp valstybių narių“, - sako A. Šemeta.
Dėl tokių mokestinių skirtumų ES viduje gali ir toliau vykti verslo migracija. Vis dėlto A. Šemeta mano, kad pavyks išvengti šio scenarijaus.
Anot jo, Europos Komsija aktyviai stebės kaip valstybės narės įgyvendina mokestinius komisijos pasiūlymus.
Briuselis siekia suformuoti stebėjimo tarybą, kuri visos ES mastu spaus ir gėdins tas valstybes, kurios siekdamos mokestiniais tikslais pervilioti verslą aplaidžiai vykdys mokesčių reformą.
A. Šemeta yra tvirtai įsitikinęs, kad mokestinės sistemos reforma ir griežta jos priežiūra greitu metu papildys ES narių biudžetus naujomis lėšomis.
