Birželio pradžioje Kėdainiuose Kultūros paveldo departamentas rengia pasitarimą su savivaldybių, kurių teritorijoje yra išlikusių žydų kulto pastatų, ir žydų bendruomenių atstovais - tada bus sprendžiama, kaip galima būtų panaudoti išlikusias šimtametes žydų sinagogas, šeštadienį rašo "Lietuvos žinios".
Departamento direktorė Diana Varnaitė dienraštį patikino, kad sinagogomis bus pasirūpinta. Mat Lietuvoje išlikę tik trys panašūs sinagogų kompleksai, o Kalvarijoje jos labiausiai apleistos.
D.Varnaitės teigimu, Vyriausybėje šiuo metu turėtų būti svarstomi 2014-2020 metų Europos Sąjungos paramos prioritetai. "Tikimės, kad tarp jų bus ir kultūros paveldas", - tvirtino D. Varnaitė.
Beveik pusė milijono litų iš Kultūros paveldo departamento ir dar tiek pat iš privataus Vokietijoje veikiančio Ebelinos ir Gerdo Bucerijų žydų kultūros paminklų išsaugojimo fondo prieš 10 metų išleista restauruojant vieną iš trijų Kalvarijos žydų sinagogų komplekso pastatų, tačiau ir po milijoninės investicijos pastatas stovi nenaudojamas, o greta esanti barokinė sinagoga toliau griūva.
Restauruotai sinagogai įrengti ir pritaikyti kultūriniams poreikiams, taip pat barokinės sinagogos avariniam remontui ir rabino namui restauruoti reikėtų mažiausiai 6 mln. litų.
Kalvarijos savivaldybės meras Valdas Aleknavičius teigė, kad per porą metų, kai jis eina šias pareigas, Lietuvos žydų bendruomenė su juo nesusisiekė, nekalbėjo apie Kalvarijos žydų sinagogų komplekso perleidimą savivaldybei: "Tik per tarpininkus - Kultūros paveldo departamento darbuotojus Marijampolės apskrityje - buvo išreikštas leidimas, kad galime tuos pastatus remontuoti".
