es parama

Asmenys, gaunantys paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ , pagal prisiimtus ilgalaikius įsipareigojimus penkerius metus turi kasmet deklaruoti žemės ūkio naudmenas.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) primena, kad dar nesibaigė terminas teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) miškų įveisimo priemones. Jas teikti galima  iki šių metų lapkričio 30 d. O kad paraiška užtikrintų paramą, NMA specialistai atkreipia dėmesį į dažniausiai daromas klaidas pildant paraiškas.

Ūkininkai ar miškininkai, norintys sužinoti, ar jų ūkiai atitinka visus ES paramai gauti  keliamus reikalavimus ir nesibaimindami laukti tikrintojų, pagalbos gali kreiptis į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) akredituotus konsultantus. Profesionalūs konsultantai atvykę į ūkį  įvertins realią padėtį ir, jei ras kokių trūkumų, patars, kaip juos ištaisyti. Išlaidos už šias konsultacijas žemės ir miško ūkio valdytojams didžiąja dalimi gali būti kompensuojamos ES paramos lėšomis.

Ūkininkai  ar miškų savininkai, norintys sužinoti, ar jų miško ir žemės ūkio valdos atitinka visus ES paramai gauti  keliamus reikalavimus, gali pasikviesti  Žemės ūkio ministerijos akredituotus konsultantus, kurie įvertins jų ūkius, o radę trūkumų, patars, kaip juos pašalinti. Dalis už konsultacijas patirtų išlaidų ūkininkams gali būti kompensuojama ES paramos lėšomis.

Ūkininkai, miškininkai gali teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“. Paraiškos renkamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniuose skyriuose iki šių metų gruodžio 31 d. Naudojasi ES parama Ūkininkai, kurie naudojasi ES parama arba gauna tiesiogines išmokas, savo ūkius turi  susitvarkyti taip, kad jie atitiktų kompleksinės paramos reikalavimus.

Daugiau nei 14,4 mln. litų gali panaudoti veiklūs kaimo gyventojai įvairių vietinių ar tarptautinių bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui. Šias galimybes jiems suteikia Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) IV krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonė „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas". Šia priemone siekiama skatinti vietos iniciatyvas ir partnerystes, bendradarbiaujant ir keičiantis gerąja patirtimi kaimo plėtros srityse.

Atnaujinami ar asfaltuojami nauji keliai, renovuojami kaimo vietovei svarbūs statiniai, sudaromos sąlygos tradicinių amatų plėtrai. Tai tik dalis darbų, kuriuos pasinaudojus Europos Sąjungos (ES) parama gali atlikti savivaldybių administracijos. Jos gali siekti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, įgyvendinamą planavimo būdu.

Sprendžiant iš kai kurių Vyriausybės veiksmų gali atrodyti, kad valstybėje ekonomikos krizė baigėsi – Ministrų kabineto pateiktame Seimui 2011 metų biudžeto projekte ministerijoms siūloma skirti 3,7 mlrd. litų daugiau nei šiemet. Rožiniai planai Neskaitant Europos Sąjungos ir kitos paramos, nacionalinio (valstybės ir savivaldybių) biudžeto pajamos bus 6,9 mlrd. litų didesnės nei šiemet ir sieks 20 mlrd. Lt. Vadinasi, Finansų ministerija kitais metais viliasi surinkti 12,7 proc.

Ūkio ministerija pranešė, kad moksliniams tyrimams, leisiantiems sukurti naujus lietuviškus IT produktus verslui, ES skyrė 5 milijonų litų paramą. Naujos valdymo sistemos nedideliems telekomunikacijų operatoriams, rinkimų IT sistemos kūrimas, virtuali paslaugų platforma – tai tik dalis naujų lietuviškų informacinių technologijų produktų, kuriems sukurti ūkio ministro įsakymu buvo paskirstyta daugiau kaip 5 mln. litų.

Apie 150 tūkst. profesionalių šalies vairuotojų, kasdien vežiojančių keleivius ir krovinius, po keleto metų gali tapti bedarbiais. Norintys išsaugoti darbą privalės mokytis. O šalies transporto įmonės suka galvą, kaip suorganizuoti vairuotojų kvalifikacijos kėlimo kursus.

Norėdami suarti pievas – ganyklas, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ paramos gavėjai turi iš anksto pasirūpinti dokumentais, įrodančiais, jog pievos – ganyklos buvo apartos tik baigiantis augalų vegetacijos laikotarpiui.

Trečiadienį Vyriausybėje ketinama patvirtinti nacionalinę tiesioginių išmokų žemdirbiams sumą – 294 mln. litų. Tikimasi, kad ji tenkins ir ūkininkus, ir dėl didesnių išmokų vardan paramos valdančiajai koalicijai besiderančius valstiečius liaudininkus. „Suma bus 294 milijonai. Man atrodo, nacionalinė dalis bus maždaug 70 mln.

Atnaujinti ir išplėsti savo ūkius nusprendę smulkieji ūkininkai gali pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama. Už išmokas, mokamas iki penkerių metų, nedidelių ūkių savininkai gali pirkti naują žemės ūkio techniką ir kompiuterinę įrangą, rekonstruoti gamybinus pastatus. Paramą smulkiesiems ūkininkams ES skiria pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. Nuo 2008 metų nedidelių ūkių savininkams jau išmokėta 10,37 mln. litų paramos.

Kaimo turizmo sodybų savininkai, norėdami plėtoti savo veiklą, lėšų investicijoms gali gauti iš Europos Sąjungos (ES). Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) kviečia teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 20072013 m. programos (KPP) priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Pagal šią priemonę remiamos dvi veiklos sritys – „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ ir „Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (i...

Žemės ūkio valdas jaunesniems ūkininkams perleisti nusprendę žemdirbiai gali tikėtis Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos. Siekiant, kad vyresnio amžiaus ūkininkai užsitikrintų tam tikro lygio pajamas net ir pasitraukę iš prekinės žemės ūkio gamybos, jiems ir jų ūkių darbuotojams skiriamos kasmetinės išmokos.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) vykdydama šių metų Ekonomikos skatinimo planą, regionams jau paskirstė daugiau nei pusę visos administruojamos ES paramos. Pasirašytų sutarčių suma birželį buvo arti 0,5 mlrd. litų. Pasak vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, per pusmetį Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje, kuriai iki 2012 metų numatyta 1,15 mlrd. litų, VRM įvertino ar šiuo metu vertina per 200 paraiškų, kurių bendra vertė yra 573 mln. litų.

Kelmėje 7 daugiabučių namų gyventojai nusprendė pasinaudoti galimybę atnaujinti savo būstus išskirtinėmis sąlygomis. Apie 4 milijonus litų renovacijos kaštų kompensuos Europos Sąjungos struktūriniai fondai, dar beveik 2 milijonai litų Europos Sąjungos lėšų skirta socialinio būsto plėtrai ir modernizavimui.

Daugėja jaunų mokslininkų, apsigynusių daktaro disertaciją ir norinčių tęsti mokslinį darbą Lietuvoje, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Praėjusio kvietimo metu, 2009-aisias, gauta trigubai daugiau paraiškų podoktorantūros stažuotėms, negu buvo šio projekto lėšų. Atsižvelgdama į išaugusį poreikį, Lietuvos mokslo tarybos prašymu, Švietimo ir mokslo ministerija pranešė jauniesiems mokslininkams numačiusi papildomai skirti daugiau nei 8 milijonus litų iš ES paramos lėšų.

Seimo Audito komitetas susidomėjo, kiek naudos Lietuvai atnešė Europos Sąjungos finansinė parama. Finansų ministerijos atstovai tikina, kad jos naudą asmeniškai pajuto du trečdaliai lietuvių. Ir tik parlamentarų spaudžiami pripažįsta, kad konkrečių paramos efektyvumo vertinimo kriterijų iki šiol nėra. Pralenksime net ir estus ES milijardai paskirstomi įvertinus sumanių konsultantų parengtus projektus. Kokią naudą jie duos ar jau davė Lietuvai, skirstytojams nerūpi.

Pastaruoju metu į Žemės ūkio ministeriją kreipiasi ne vienas kaimo gyventojas, neturintis žemės ir neūkininkaujantis, tačiau ketinantis dirbti su verslo liudijimu arba kurti savo mažą įmonę: kepti pyragus, gaminti baldus ir kt. Žmonės domisi, ar norint gauti ES paramą, būtina tapti ūkininkais.

2010 m. valstybė numato finansuoti apie 5 tūkstančius naujų magistrantūros studijų vietų, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Beveik 4,2 tūkst. antrosios pakopos pirmakursių studijos bus apmokamos iš valstybės biudžeto, o dar virš 700 – ES struktūrinių fondų lėšomis. „Sudėjus valstybės biudžeto lėšas ir Europos Sąjungos pinigus, magistrantūros vietų skaičius šiemet bus didesnis nei pernai, –  pranešime cituojamas  švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Kooperatyvai gali prašyti paramos pieno produktų perdirbimo gamykloms. Paraiškos pagal KPP priemonės "Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas" antrąją veiklos sritį "Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones" priimamos iki gegužės 31 d. Pagal patvirtintas taisykles (įsakymas Nr. 3D-373) remiamas naujų pieno perdirbimo gamyklų, kurias kontroliuos pieno gamintojai, įkūrimas.

Lituanistikos sklaidai užsienyje, šioje srityje dirbančių mokslininkų veiklai bus skiriama parama iš ES struktūrinių fondų, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Ministerija yra pakvietusi akademinę bendruomenę siūlyti idėjas, kokios lituanistikos centrų veiklos gali būti skatinamos ir remiamos. Šios galimos temos buvo svarstomos neseniai ministerijoje surengtoje apskritojo stalo diskusijoje, kurioje dalyvavo aukštųjų mokyklų, mokslo institutų, Pasaulio lietuvių akademijos atstovai.

Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių regionai galės lengviau ir greičiau gauti ES struktūrinių fondų paramą. Tai nulems trečiadienį Europos Parlamento (EP) patvirtintos reglamento pataisos, dėl kurių jau sutarta su ES Taryba. Padidės išankstiniai mokėjimai projektams, skatinantiems darbo vietų kūrimą, o nebaigtiems projektams įgyvendinti galės būti skirta daugiau laiko.

Jau daugiau kaip metus ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kooperatyvai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį gali kreiptis paramos supaprastinta tvarka. Tokia tvarka taikoma, kai prašomos paramos suma yra ne didesnė kaip 150 tūkst. litų.

Apie ES paramos tvarką pasibaigus 2013-iesiems bus kalbama tarptautinėje specializuotoje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt 2010". Parodoje dalyvausiantis ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačijanas Čiolosas neslepia savo siekio atsisakyti istorinių žemės ūkio gamybos duomenų naudojimo skirstant paramą žemdirbiams ir suvienodinti išmokas visose ES šalyse.

Nacionalinė mokėjimo agentūra šiuo metu renka paraiškas pagal 15 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių. Prasidėjus 2010 metams Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) toliau renka paraiškas gauti ES paramą pagal daugelį Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonių. Nuo sausio 4 dienos kreiptis dėl paramos gali ūkininkai, miškininkai perdirbėjai, žemės ūkio bendrovės ir kiti, kuriems aktuali KPP parama.

Bendrojo lavinimo mokyklos skatinamos pradėti taikyti lankstesnius mokinių ugdymo metodus – žinių perteikimo procesą papildyti bendruoju kultūriniu ir psichologiniu išprusimu. Naujų projektų finansavimui numatoma skirti 20 mln. Lt, iš kurių 17 mln. Lt – ES struktūrinių fondų lėšos. Švietimo ir mokslo ministerija kviečia mokyklas, kultūros, švietimo įstaigas ir nevyriausybines organizacijas teikti paraiškas projektams, kurie padėtų kurti ir taikyti pažangius švietimo metodus.

Europos Sąjungos milijonai vietos plėtrai turėtų paskatinti žmonių iniciatyvas iš apačios. Panevėžio rajono bendruomenės nekantriai laukia įvertinimų, ar jų parengti ir vietos veiklos grupei pateikti projektai sulauks Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „Leader“ metodo įgyvendinimas“ paramos. Gavo septynias paraiškas Panevėžio rajono vietos veiklos grupė surinko pirmas septynias paraiškas ir projektus parengtai strategijai įgyvendinti.

Paramos pagal tris Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos (KPP) gavėjai turi atkreipti dėmesį į naują reikalavimą deklaruoti miško plotus, už kuriuos mokama parama.

Lietuva yra viena aktyviausiai Europos Sąjungos (ES) fondų galimybėmis besinaudojančių valstybių, tačiau dažnai nuogąstaujama, kad lėšų prašo mažiausiai. ES paramą administruojantys specialistai pabrėžia, kad Lietuvą reikėtų lyginti su panašaus pragyvenimo lygio šalimis ir turėti omenyje, kad minimali mėnesinė alga - ES paramos atspirties taškas - pas mus yra tik 800 litų.

Galimi viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai vykdant rangos darbų pirkimo konkursą UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ gali turėti negatyvių pasekmių: sąvartynų uždarymo projektas gali prarasti ES Sanglaudos fondo paramą. Iškyla pavojus, kad atliekų tvarkymo centras gali nebegauti ES paramos ir kitiems ateityje planuojamiems vykdyti projektams.

Trys nauji slėnių plėtros projektai papildė praėjusių metų pabaigoje ūkio ministro įsakymu patvirtintą valstybės planuojamų projektų pirmąjį sąrašą, praneša Ūkio ministerija.

Lietuva per 2008 metus panaudojo tik 705 mln. litų arba 2,26 proc. numatytų panaudoti ES struktūrinės paramos lėšų. Tai konstatavo Valstybės kontrolės auditoriai. Tačiau ir šios lėšos iki 2009 m. pradžios nebuvo deklaruotos Europos Komisijai, todėl auditoriai negalėjo atlikti jų panaudojimo vertinimo. Lėšų naudojimą programavimo laikotarpio pradžioje labiausiai stabdė užsitęsęs teisės aktų rengimas tiek Europos Sąjungos (ES), tiek Lietuvos institucijose.

Daugiau kaip 1100 be darbo likusių Lietuvos drabužių ir baldų pramonės darbuotojų turėtų gauti ES paramą. Trečiadienį tam pritarė Europos Parlamento (EP) Biudžeto komitetas pritarė, kad parama būtų skirta persikvalifikavimui, darbo paieškai arba savo įmonių kūrimui.  Šį sprendimą kovo 25 d. turės patvirtinti visas Parlamentas, o po to – ES Taryba. 636 buvę 49 drabužių pramonės įmonių darbuotojai (visi kartu) gaus 662 tūkst. eurų (apie 2,3 mln.

Investicinius projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programą (KPP) įgyvendinantys ūkininkai ir kiti asmenys paramos lėšas gauna tik tada, kai įvertinami jų pateikti mokėjimo prašymai.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, kad šešėlinių pinigų legalizavimo problema kelia vis didesnį susirūpinimą. Pasak parlamentaro, šiuo metu yra formuluojami siūlymai, kaip su tuo kovoti. „Būtina šalinti nusikalstamu būdų įgyto turto ir lėšų konfiskavimo kliūtis. Kol tokios lėšos yra nesunkiai legalizuojamos“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Anušauskas.

Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) veikia Informacijos teikimo skyrius, kuriame galima gauti išsamią informaciją apie ES paramą kaimo plėtrai. Šiame skyriuje žemdirbiai gali gauti visą jiems aktualiausią informaciją apie paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemones: kokie reikalavimai keliami siekiant gauti paramą, kokius dokumentus reikia pateikti kartu su paraiška, kaip įvykdyti visus keliamus įsipareigojimus ir pan.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Generaline prokuratūra išaiškino 14 asmenų suburtą organizuotą grupuotę, ekonominiu sunkmečiu bandžiusią neteisėtai pralobti. Jie kėsinosi apgaule įgyti 22,5 milijono litų Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, skirtų pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą.

Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičius 2010 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 3D-114 patvirtinta nauja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – Programa) priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklių redakcija – pagal ją projektui įgyvendinti iki metų pabaigos teikiama iki 1,7 mln. Lt padidinta paramos suma. Supaprastinti tinkamumo reikalavimai pareiškėjams ir jų teikiamiems projektams.

Europos Sąjungos lėšomis yra remiamas verslo kūrimas ir plėtra kaime. Itin patrauklu pasinaudoti šia parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos supaprastintą tvarką. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklės numato, kad paramos gali kreiptis kaimo gyventojai ir nedidelės įmonės, kaimo vietovėse plėtojantys alternatyvius, ne žemės ūkio verslus ar užsiimantys tradicinių amatų puoselėjimu.

Lietuva iki 2013 metų įsisavins Europos Sąjungos paramą. Daugiau nei 23 milijardus litų, skirtų lietuviškam verslui ir žemės ūkiui stiprinti ir modernizuoti. Tačiau didžiąją dalį milijardų Lietuvos vardu pasiima užsienio verslo gigantai. Mūsų pinigai - ne mums. Tokią tiesą galima sužinoti skaitant Ūkio ministerijos Verslo projektų atrankos komiteto posėdžių protokolus. Šis komitetas gauna viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros patikrintus ir įvertintus įmonių projektus.

Lietuvos gyventojai mano, kad pagrindinė kaimo problema sunkmečiu yra nedarbas, rodo reprezentatyvi apklausa atlikta Žemės ūkio ministerijos užsakymu. Tikimasi, kad šią ir kitas problemas padės spręsti prasidėjęs projektas „Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklas skatinimas Lietuvoje“, kuriam įgyvendinti  skirta virš 30 mln. litų  Europos socialinio fondo (ESF) lėšų. Šio projekto įgyvendinimo metu 11 tūkst.

Graikijos premjeras George Papandreou pavadino ES paramą finansinės krizės krečiamai Graikijai „drovia“ ir „per lėta“, praneša "bbc.co.uk". Kabineto nariams jis piktinosi, jog ES trūksta koordinacijos, be to, ji kenkia Graikijos patikimumui. Ketvirtadienį Briuselyje įvykusio susitikimo metu ES pasiūlė Graikijai paramą tačiau nedetalizavo, kaip tai būtų padaryta. Graikijos skolų krizė jau pakenkė euro stabilumui ir jo vertei.

Žiema žemdirbiams - atokvėpio metas. Žinoma, ir šiuo metu ūkininkai nesėdi rankų sudėję, o atlieka ūkio analizę, kuria perspektyvinius planus, rašo projektus Europos Sąjungos paramai gauti. Panevėžio rajone, Piniavos kaime, augalininkystės ūkį turintis 66-erių Vytautas Urbelis kol kas dažniau lankosi pas gydytojus, tačiau pavasarį vėl imsis darbų. Tiesa, nuo iki šiol puoselėtos daržininkystės krypties teks pereiti prie grūdinių kultūrų auginimo, mat sveikatos problemos diktuoja savo sąlygas.

Miškų savininkai ir valdytojai, tvarkantys miško kelius, gerinantys priėjimą prie miško ar kitaip besirūpinantys miškų infrastruktūra, gali savo veiklos išlaidas kompensuoti pasinaudoję ES parama.

Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigos per kelerius ateinančius metus iš ES struktūrinių fondų paramos gaus apie 88 milijonus litų. Paramą gaus visi lopšeliai-darželiai, kuriuos atrinko savivaldybės, o regioninės plėtros tarybos įtraukė į sąrašus. Pirmieji šią paramą (3,8 mln. litų) gauna vienas Birštono ir šeši Kauno miesto lopšeliai-darželiai. Europos Sąjungos finansinės paramos skyrimo įsakymai jau pasirašyti. Už šiuos pinigus 2010–2012 metais bus modernizuojamos darželių grupių patalpos.

Viduržiemis, bet savivaldybių specialistai pajuto, kokie deginantys Europos Sąjungos pinigai. Lietuviai griebė paramą, o paaiškėjo, kad dar ilgai į pasirinktus projektus teks investuoti patiems. Dabar prieš imdamiesi bendrų su Europa projektų gerai pasvarstytų. Marijampolės savivaldybės administracija vakar rinkosi į posėdį aptarti, kaip tesėti įsipareigojimus Europai, kad šiuo sunkiu metu nepareikalautų grąžinti prieš ketverius metus Šešupės vagai valyti gautų europinių pinigų.

Baiminamasi, kad XIX amžiaus architektūros paminklas - prie Nemuno iškilęs Gelgaudiškio dvaras sunyks, o jį gelbėti skolon sutikusi įmonė neatgaus 1,3 mln. litų. Gelgaudiškio dvaro sodybos Šakių rajone restauravimo ir pritaikymo turizmo poreikiams projektas dar 2008 metų pabaigoje buvo pripažintas svarbiu valstybei ir turėjo būti finansuojamas iš europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo. Buvo numatyta, kad pirmajam darbų etapui bus skirta beveik 4 mln. litų.