Lietuva iki 2013 metų įsisavins Europos Sąjungos paramą. Daugiau nei 23 milijardus litų, skirtų lietuviškam verslui ir žemės ūkiui stiprinti ir modernizuoti. Tačiau didžiąją dalį milijardų Lietuvos vardu pasiima užsienio verslo gigantai.
Mūsų pinigai - ne mums. Tokią tiesą galima sužinoti skaitant Ūkio ministerijos Verslo projektų atrankos komiteto posėdžių protokolus. Šis komitetas gauna viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros patikrintus ir įvertintus įmonių projektus. O tada komiteto nariai balsuodami sprendžia, ar rekomenduoti ministerijai skirti vienam ar kitam projektui ES pinigus.
Štai 2008 metų spalio 10-osios protokolas. Kokių įmonių projektams buvo vieningai pritarta?
“Gealan Baltic” projekto vertė - 3 257 210 litų. “Gealan Baltic” yra Vokietijos bendrovės “Gealan Fenster-Systeme GmbH” bendrovė.
Toliau. Bendrovė “Wavin Baltic”, projekto vertė - 3 720 067 litų. Lietuvoje registruota bendrovė “Wavin Baltic” priklauso “Wavin” koncernui, įsikūrusiam Nyderlanduose.
“Viacon Baltic Pipe” projekto vertė - 2 547 556 litų. Bendrovė priklauso Švedijos įmonių grupei “Viacon International”.
Gaivina net ne ES verslą
Atrodo, ko čia pykti. Nyderlandai, Vokietija, Švedija kaip ir Lietuva - ES narės, tad ES mums skiriamais pinigais sukurtas pelnas bent grįžta į tą pačią ES. Tačiau mums skirtais Europos pinigais padidintas pelnas gali atitekti ir ne Sąjungos narėms.
“Stansefabrikken” projekto vertė - 4 067 056 litų. Įmonė veikia Norvegijoje (neįstojusioje į ES), Lilesando mieste. Ši tik perkėlė į Ukmergę lakštinio metalo apdirbimo įrenginius ir sėkmingai verčiasi pas mus. Gal nenusibos. Įrenginių atgal neišsiveš.
Dar viena norvegų įmonė “Svenheim”. Projekto vertė - 3 425 376 litų. Akcijų paketas priklauso Norvegijos įmonei “Svenheim Mobelindustry AS”.
Sprendžiant iš tikrųjų savininkų, Lietuvos verslui, infrastruktūrai bei socialinei integracijai skirtas europinių pinigų krioklys, kuris galutinai užsidarys 2013 metų gruodžio 31-ąją, sėkmingai išteka atgal. Į Nyderlandus, Vokietiją, Švediją. Ir net į šalis, kurios nėra ES narės.
Remiame ir Rytus
Vartome kitus to paties verslo projektų atrankos komiteto protokolus. Komiteto sudėtis bei pirmininkai keitėsi, tačiau protokoluose nuolat mirga užsienio kapitalo įmonės. Pavyzdžiui, 2009 metų kovo 30-ąją komitetas rekomendavo Ūkio ministerijai skirti ES paramą bendrovei “BOEN Lietuva”. Projekto tikslas - plėsti eksporto rinką į Rusiją, Vidurio Aziją ir t.t. Vertė - 4 638 500 litų. “BOEN Lietuva” priklauso BOEN grupei, kurios būstinė Norvegijoje.
Komitetas neprotestavo, kad Europos pinigais būtų paremtas ir bendrovės “Lifosa” projektas, nors šios bendrovės savininkai yra Rusijoje.
Lietuvos verslo paramos agentūros duomenimis, šiuo metu per agentūrą įgyvendinami 1852 projektai, kuriuose ES finansuojama dalis siekia 9,943 mlrd. litų. Bet vėl sunku pamatyti lietuviško kapitalo įmonių.
Pasiteisinimas net Mėnulis
Ar tai teisinga? Juk parama, už kurią Europai ateity milžiniškas įmokas mokės Lietuvos žmonės, o ne užsieniečiai, skiriama Lietuvos vardu.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Veselka (buvęs ekonomikos ministras) mano, kad tokia situacija yra absurdiška, tačiau... neleidus prie ES fondų šildytis užsienio kompanijoms, būtų imta šaukti, kad tai - diskriminacija.
“Manote, ten mūsų draugai? Jie galvoja, kaip užimti rinką, kaip savo kapitalą investuoti, - paaiškino J.Veselka. - Jie ir veikia taip. Aišku, kad išsiveža iš Lietuvos pelną. 2007-2009 metais, kaip manau, užsieniečiai Lietuvoje gavo milžiniškus pelnus. Dalį gauto pelno investavo, pateikė išlaidas, o kitą pelno dalį išsivežė kaip dividendus už akcijas, kaip investicijas. Ta pati “Mažeikių nafta” Chodorkovskio laikais uždirbo 1 mlrd. litų pelno, o dabar vos suduria galą su galu. Kodėl? Nežinau, bet pelną galima paslėpti išlaidose. Tarkime, aš duodu užsakymą ištirti, kaip Mėnulis veikia naftos gavybą. Ir užmoku už tą tyrimą. Ar man gaila kelių milijonų? Ir pelno nėra!”
Svetimų nereikia penėti
J.Veselkai antrino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, buvęs finansų, susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius. Kad struktūrinių fondų paramos tikslas - padėti Lietuvai pasivyti Vakarų Europos ekonominio išsivystymo lygį.
“Jei užsienio kapitalo įmonė, registruota Lietuvoje, ir taip stipri, nereikia jos papildomai stiprinti, - net pyktelėjo A.Butkevičius. - Kad mūsų verslui būtų konkurentė. O užsieniečiai gali čia papildomai sukaupti kapitalą ir vieną dieną išsivežti tą savo kapitalą atgal, į užsienį. Prioritetas turi būti atiduotas Lietuvos nacionaliniam kapitalui stiprinti”.
Liksime prie supjaustytų geldų
Iki 2014 metų sausio 1-osios nesugebėjus iš tikrųjų paimti ES pinigų, Lietuvai liks tik prievolė mokėti ES biudžetui kasmetines daugiau nei milijardą litų siekiančias įmokas?
Kaltė mokėti duoklę išliks, nes nemokėjome patys pasinaudoti ES parama (pinigais, kuriuos gauname atgal iš ES avansu). Tačiau nėra visiškai taip. Kartais paramą panaudoti mokame.
Pavyzdžiui, per Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Čia europinė parama iš tikrųjų pasiekia lietuviškas bendroves bei ūkius. Tačiau tai - kuriozinis vaizdelis.
Europos pinigais metodiškai naikinamas mūsų žvejybos laivynas. Už tai, kad mūsų žvejai atiduotų į metalo laužą savo 30 dar plaukiojančių ir žvejybai tinkamų laivų, ES jiems išmokėjo vienkartines išmokas. Už didžiausią metalo laužui atiduotą laivą sumokėta daugiau nei 1,5 mln. litų, o už vidutinius paimta per 600 tūkst. litų.
Tad kaip suprasti tokią europinę paramą? Jei ji skirta sunaikinti lietuviškus laivus ir išvaikyti mūsų žvejus iš Baltijos jūros. “Respublika” to klausė Seimo Nacionalinio gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo, buvusio Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nario Vytauto Bogušio.
“Vienas iš pagrindinių dalykų turėtų būti Lietuvos ekonomikos gaivinimas, mūsų ūkio kėlimas. Tai vienas iš principinių dėsnių”, - šventą tiesą skelbė V.Bogušis. Tačiau... jis pareiškė, kad Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijoje dirbo trumpai, todėl yra menkas ekspertas. Į lietuviškų laivų ir žvejų reikalus nenorėtų veltis.
“Respublika” pakalbino buvusį ūkio ministrą, Seimo Ekonomikos ir Užsienio komitetų narį Kęstutį DAUKŠĮ:
- Ar nebaisu, kad Europos pinigus, skirtus stiprinti lietuvišką ekonomiką, pasiima užsieniečiai?
- Geriau, jei lietuviams ta parama liktų. Bet užsieniečiai čia verslą irgi daro, sukuria darbo vietas, moka mokesčius. Nežinau, kaip juos būtų galima diskriminuoti. Europa neleistų.
- Bet užsieniečiai pelną išsiveža į savo šalis?
- Taip, išsiveža. Minusas yra tas, kad pelnas atitenka kitoms valstybėms.
- O jeigu staiga užsienietis nuspręs likviduoti Lietuvoje savo įmonę arba parduoti įmonę kokiam nors Afrikos zulusui? Irgi nieko negalėsime padaryti?
- Užsieniečiai, gavę Europos struktūrinių fondų paramą, privalo 5 metus tęsti savo verslą. Jei ne, turi paramą grąžinti.
- Bet 5 metai labai greitai prabėga. Lietuvai teks gyventi ir po 5 metų. Ar neišaiškęs, jog kokio nors norvegiško kapitalo įmonė, registruota Lietuvoje, jau parduota zulusui, madagaskariečiui ir panašiai?
- Ir viskas! Ir “vsio”! Nieko nepadarysi. Gali staiga padaryti verslą, pabūti čia 5 metus, o pelną išsivežti. Pagyvinti savo valstybių ekonomikas.
- O Lietuvoje įkurtą įmonę parduoti zulusui...
- Zulusas? Abejoju, kad čia atvažiuos. Tam pinigų reikia. Visame pasaulyje žmonės maišosi. Tokia yra globalizacijos kaina. Užsieniečiui nebus baisu uždaryti savo įmonę Lietuvoje. Jei norės investuoti kitur, priims labai racionalų sprendimą. Nes su Lietuva jį sieja tik biznis. Gal užsienietis ateityje parduos savo verslą lietuviui? Geriau, kad savi būtų. Lietuviai. Šia dalimi mes pralošėme. Lietuviai verslininkai čia gyvena, čia investuotų ir gautą pelną. Gal naują įmonę įsigytų. Ar savo šeimos aplinką pagerintų. Bet, žinoma, dabar svarbiausia, kad būtų darbo vietų.
- Ar neatsitiks taip, kad Lietuvos verslas jau visai nebus lietuviškas?
- Valstybė ir Vyriausybė savo žmones turi skatinti. Europos Sąjungoje esame paskutinėje vietoje pagal verslumą. Pagal įmonių skaičių, tenkantį 100 tūkstančių gyventojų. Reikia patiems būti versliems.
- O kaip galime pakilti, pasiskatinti, jei į visas verslo nišas leidžiame įsisprausti užsieniečiams, o patys neturime pinigų?
- Dauguma mūsų verslininkų pradėjo be savo pradinio kapitalo. Nuo nulio. Dirbti reikia. Labai sunkiai dirbti.
Olava STRIKULIENĖ