Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) primena, kad dar nesibaigė terminas teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) miškų įveisimo priemones. Jas teikti galima iki šių metų lapkričio 30 d. O kad paraiška užtikrintų paramą, NMA specialistai atkreipia dėmesį į dažniausiai daromas klaidas pildant paraiškas.
Paraiškų teikimo klaidos
Pasak NMA specialistų, dažniausiai paraiškose pagal priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ klystama nurodant žemės palankumą ūkininkauti; nurodoma klaidinga žemės, kurioje bus veisiamas miškas, paskirtis; netiksliai nurodomos numatytos veisti medžių rūšys. Dažnai paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti neteisingai nurodomas ir miško pasėlio kodas bei miško plotas. Pasitaiko ir nepilnai užpildytų paraiškų ar atvejų, kai paraiškoje pateikti duomenys neatitinka miško želdinimo ir žėlimo projekte pateiktos informacijos.
Kita dažna pareiškėjų daroma klaida yra kartu su paraiška teikiami parengti netikslūs minėti miško želdinimo ir žėlimo projektai. Juose dažnai nedetalizuojami priešgaisrinių mineralizuotų juostų, elektros perdavimo linijų trasų, neželdinamų priešgaisrinių juostų ir pan. plotai; nenurodomas savaiminukų amžius; neįvardijama, ar miškas želdinamas pirmą kartą.
Reikalavimai pagal priemones
Prieš teikdami paraišką pagal minėtas priemones, pareiškėjai turėtų žinoti, ar atitinka priemonės gavėjui keliamus reikalavimus. Pretenduoti į Europos Sąjungos paramą gali tiek privačių žemių savininkai, tiek valstybinių žemių valdytojai. Jie turi turėti ne mažesnį kaip 0,5 ha žemės plotą, išskyrus atvejus, kai veisiamo miško plotas ribojasi su mišku.
Pareiškėjas taip pat turi parengti minėtą miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuris turi būti patvirtintas miškų urėdijos, kurios teritorijoje yra planuojamas želdinti plotas. Jame turi būti numatyta įveisti ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių. Kartu su paraiška reikia pateikti ir rajono Žemėtvarkos skyriaus išduodamą leidimą miškui įveisti ne miško paskirties žemėje bei kitus dokumentus, nurodytus paramos pagal minėtas priemones įgyvendinimo taisyklėse (priemonių įgyvendinimo taisykles galima rasti NMA, Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėse).
Parama pagal šias priemones neskiriama veisiant mišką Natura 2000 teritorijoje, iškirstam miškui atsodinti ar tiems pareiškėjams, kurie gauna paramą už ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos.
Išmokos – kelių rūšių
Teikiamos paramos dydis pagal abi priemones priklauso nuo pasirinktų medžių rūšių ir palankumo ūkininkauti apsodinamoje žemėje. Bendra pagalbos suma negali viršyti 690 560 Lt per trejų fiskalinių metų (Lietuvoje jie sutampa su kalendoriniais metais)laikotarpį.
Pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ mokamos trijų rūšių išmokos: vienkartinė miško įveisimo išmoka, penkerius metus po įveisimo mokama miško priežiūros ir apsaugos išmoka bei prarastų pajamų kompensavimo išmoka. Pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ nėra mokamos prarastų pajamų kompensavimo išmokos.
