Viduržiemis, bet savivaldybių specialistai pajuto, kokie deginantys Europos Sąjungos pinigai. Lietuviai griebė paramą, o paaiškėjo, kad dar ilgai į pasirinktus projektus teks investuoti patiems. Dabar prieš imdamiesi bendrų su Europa projektų gerai pasvarstytų.
Marijampolės savivaldybės administracija vakar rinkosi į posėdį aptarti, kaip tesėti įsipareigojimus Europai, kad šiuo sunkiu metu nepareikalautų grąžinti prieš ketverius metus Šešupės vagai valyti gautų europinių pinigų. Liko dar metai, ir jei išvalytoje upėje žolės kils taip pat vešliai kaip ir praėjusią vasarą, pinigus teks atiduoti.
Kol savivaldybė nepateiks plano, kaip tesės įsipareigojimus, Aplinkos vertinimo agentūra atsisakė vertinti ir savivaldybės paraišką dėl Javonos upelio, taip pat tekančio per Marijampolės centrą, išvalymo ir krantų sutvarkymo.
Abejotina nauda
“Laukti jau tikrai nebėra ko. Pirksime valtį su šienapjove ir pusantro metro gylyje palei krantus pjausime vandens augalus, antraip turėsime sugrąžinti Europos pinigus”, - posėdžiui pasibaigus sakė Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Valdas Tumelis.
Spręsti, ar tikrai šio projekto savivaldybei reikėjo imtis, ar jis nebuvo neapgalvotas, direktorius nesiryžo.
“Tuo metu savivaldybėje nedirbau, bet toliau valyti upės vagą atsisakėme. Vietoj to priėmėme sprendimą išvalyti Šešupės įlankos kanalą, marių parką, sutvarkyti paplūdimius. Tos savivaldybės, kurios šių projektų atsisako, gal ir teisingai elgiasi. Bet ko imantis reikia labai gerai apsvarstyti, kaip visa tai atrodys po metų ar kelerių”, - pripažino V.Tumelis.
Marijampolės savivaldybės Planavimo ir investicijų skyriaus vadovas Darius Cinaitis nė neabejoja, kad upių valymo projektai savivaldybėms buvo brukte brukami.
“Ir tai ne Briuselio kaltė, o mūsų biurokratų, kurie toliau nei pro savo langus nemato. Galiu atsakingai pripažinti, kad iš Europos gautų lėšų panaudojimas ir dabar yra neracionalus. Nereikėjo paramos priemonių suskaldyti į gausybę, o finansuoti aiškius, didelės vertės projektus. Tad nereikia ir stebėtis, kad Europos (kartu ir mūsų visų) pinigai sužeriami į balą”, - sakė D.Cinaitis.
Auksinis dumblas
Marijampolės savivaldybę Šešupės vagos per miestą valymo projektas išmaudė kaip reikiant. 2005 m. rengiant projektą buvo žinoma, kad prie 112,7 tūkst. kainavusio projekto savivaldybei pridėti teks tik 10 tūkst. litų. Bet išėjo taip, kad savivaldybės išlaidos išaugo beveik 223 tūkst. litų.
Tvirtinama, kad pinigai buvo išmesti dėl išaugusių sąnaudų vertės. Bet, daugelio manymu, dėl to labiausiai kalti sąmatos rengėjai. Kad projektas nesėkmingas, savivaldybės vadovai suvokė tik tada, kai visi viešai pradėjo badyti pirštais: “Kam reikėjo skandinti į dumblą šimtus tūkstančių, jei iš to jokios naudos?”
Tada ir pasižiūrėta, kad, be išlaidų, savivaldybė prisiėmė ir įsipareigojimus penkerius metus išlaikyti upės vagą tokią, kokia ji buvo išvalius upę purvasiurbėms. Savivaldybės vadovai aiškino, kad išvalytai upei prižiūrėti pinigų nėra. Bet galiausiai jų teks surasti. Ir pačiu netinkamiausiu metu - per sunkmetį.
Teršėjai žinomi, kas iš to?
Ar išvalyta upė atrodytų kitaip, jeigu vėl sukilusias žoles savivaldybė būtų pradėjusi šienauti pirmais metais po išvalymo, niekas negali pasakyti. Kai kurie specialistai sako, kad valymas kaip tik paskatino žolių atsinaujinimą. Jos kaip pašėlusios šoko į viršų šviežiai susikaupusiame dumble.
“Norint pasiekti efektą, pirmiausia reikėtų panaikinti priežastis veistis augalams”, - įsitikinęs ir Marijampolės savivaldybės administracijos vadovas. Šilta bala upę pavertusias užtvankas kažin ar beįmanoma nugriauti, bet kodėl nesuvaldžius prie upės gyvenančių teršėjų. Marijampoliečiai, iš kurių kiemų į upę atitekančių fekalijų latakai dosniai tręšia upės augmeniją, žinomi, bet sudrausminti juos iki šiol nebuvo lengva.
“Kai tik savivaldybė ir gamtininkai pagrasina baudomis, pensininkai užuovėją randa pas politikus, ir rankos mums surišamos”, - piktinosi Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius V.Tumelis.
Pasimokė iš suvalkiečių
Tuo tarpu ne visos savivaldybės taip nutrūktgalviškai puola gelbėti upių, kurių valymą daugelis gamtininkų vadina kišimusi į gamtos procesus. Skeptiškai pinigų mėtymą upėms valyti vertina Anykščių savivaldybės meras Sigutis Obelevičius. Anykščių savivaldybė atsisakė prisidėti 200 tūkst. litų prie vieno milijono Briuselio siūlomos paramos, kad išvalytų dalį Šventosios upės. “Kas gali garantuoti, kad tos žolės per dvejus metus neataugs ir savivaldybei neteks jų sugrąžinti”, - abejoja Anykščių meras.
“Mes jau persirgome liga griebti viską, ką mums siūlo. Viską reikia apsvarstyti. O kai nėra aiškaus atsakymo, geriau susilaikyti”, - įsitikinęs Anykščių savivaldybės vadovas.
Tai ne pirmasis Europos projektas, kurio nauda anykštėnams sukėlė abejonių. Anykščių savivaldybė atsisakė Briuselio finansuojamo pesticidų ir atliekų saugojimo ir užterštų teritorijų išvalymo projekto. Dėl tos pačios priežasties - neaiškios naudos ir didelių reikalavimų. Norint gauti paramą reikia užsisakyti tyrimus.
“Jei paaiškės, kad teritorija neužteršta, pinigai bus išmesti į balą”, - skaičiavo S.Obelevičius.
Dalia BYČIENĖ
