Seimo Audito komitetas susidomėjo, kiek naudos Lietuvai atnešė Europos Sąjungos finansinė parama. Finansų ministerijos atstovai tikina, kad jos naudą asmeniškai pajuto du trečdaliai lietuvių. Ir tik parlamentarų spaudžiami pripažįsta, kad konkrečių paramos efektyvumo vertinimo kriterijų iki šiol nėra.
Pralenksime net ir estus
ES milijardai paskirstomi įvertinus sumanių konsultantų parengtus projektus. Kokią naudą jie duos ar jau davė Lietuvai, skirstytojams nerūpi. Valstybės kontrolė, patikrinusi, kaip panaudojama parama, pabaksnoja į klaidas, rekomenduoja parengti stebėsenos ir kontrolės sistemą, bet valdininkai to daryti neskuba.
2007-2013 m. Lietuvai skirta per 25 mlrd. litų ES lėšų. Kaip vakar Seimo Audito komiteto posėdyje sakė finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas, pagal jų panaudojimą Lietuva ES užima 5 vietą, o tarp naujųjų valstybių narių mus lenkia tik estai.
“Įsisavinant lėšas pirmauja Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Aplinkos ministerijos. Prasčiausiai sekasi Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo ministerijoms, kur skirtumai tarp pasirašytų sutarčių ir jau išmokėtų paramos sumų yra didžiausi. Tačiau, palyginti su 2008 metais, paramos lėšų panaudojimas įsibėgėja. O įgyvendinę ambicingą ekonomikos skatinimo planą galime pralenkti net ir estus", - vylėsi R.Kriščiūnas.
Tačiau klausiami apie konkretų europinių pinigų suteiktą efektą valdininkai aiškino, kad projektų stebėsenos ir vertinimo sistemą ketinama įdiegti tik nuo 2011 m. pradžios.
Džiaugiasi ne visi
Iki šiol parama buvo vertinama tik pagal įtaką bendrojo vidaus produkto (BVP) ir darbo vietų kūrimui: europiniai pinigai turėjo padidinti BVP po 1,5 proc. kasmet ir sukurti 25 tūkst. darbo vietų. Finansų ministerijos atstovai tikina, kad šie tikslai buvo pasiekti. Deja, juos nušlavė krizė, bet jei ne europinė parama, krizė būtų buvusi dar gilesnė.
Esą ir apklausos rodo, kad beveik du trečdaliai lietuvių asmeniškai pajuto ES paramos naudą.
Tačiau pernykštis Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė ką kita: 42 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad pasitikėti ES parama labai rizikinga, nes ją gavusieji dažnai bankrutuoja. Mat prie paramos lėšų tenka pridėti savo dalį, o tai dažnai būna banko paskola, kuri ir tampa akmeniu, tempiančiu į bankrotą.
Milijonai verslo neišgelbėjo
R.Kriščiūnas tikino, kad ES paramą gavusių ir bankrutavusių įmonių dalis yra labai nežymi, bet nei bankrotų skaičiaus, nei kiek toms įmonėms buvo skirta paramos, neįvardijo.
“Gal įmonės neteisingai įvertino rinkos galimybes, nesusikūrė nišos savo produkcijai, - svarstė viceministras. - Verslo planas gali atrodyti pagrįstas, bet apsidrausti visais atvejais neįmanoma, nes verslas yra rizika".
Bet juk verslo planus vertino tie, kas skirstė paramą, ir, kaip teigiama, labai griežtai vertino.
Pavyzdžiui, dar iki 2008 m. pabaigos, kai krizė nebuvo įsisiūbavusi, Lietuvoje bankrutavo 6 didelės mėsos perdirbimo įmonės, gavusios ES paramą. Buvo ir tokių, kurios suteiktos paramos atsisakė.
Loreta GRAUŽINIENĖ, Seimo Audito komiteto pirmininkė:
Sutarčių pasirašyta daug, bet iš tiesų procesas dar nejuda - pinigai nenaudojami, darbo vietos nekuriamos. O to dabar labai reikia.
Kitas dalykas - būtina įvertinti praėjusio finansinio laikotarpio klaidas. Esu įsitikinusi, kad prie įmonių bankroto prisidėjo ir europinė parama, ne vien krizė. Klaidos turi būti išanalizuotos, kad nesikartotų. Mūsų valstybei reikšmingi ir keli ar keliasdešimt milijonų litų, jei jie nesukūrė to produkto, dėl ko jie buvo teikti. Turime išsiaiškinti, kodėl taip įvyko: ar tie, kas priėmė sprendimus, neteisingai nukreipė pinigus, ar tik į vieną šaką buvo investuota sąmoningai, o gal tos įmonės, kurios siekė paramos, iš tiesų turėjo kitų tikslų.
2007 - 2013 m. ES struktūrinės paramos barometras (mln. litų)
Numatytas finansavimas 25 440,00
Prašomas finansavimas 19 339,39
Skirtas finansavimas 13 445,16
Išmokėta lėšų 4613,60
Alia Zinkuvienė
