elektroninė bankininkystė

Ekonomikos ir inovacijų ministerija svarsto variantus, kaip galimybių pasą pristatyti į namus asmenims, kurie nesinaudoja elektronine bankininkyste. Ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad dėl to kalbama ir su Lietuvos paštu, ir „Perlo“ terminalų operatoriais, tačiau ji pabrėžė, kad šiame procese yra biurokratinių niuansų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu.

„Apie nebeegzistuojančią diskriminaciją, arba kodėl aklieji nevaikšto į bankus“, – taip apie nemalonią situaciją pradeda pasakoti Elena. Vis daugiau kalbama apie neįgaliųjų integraciją ir toleranciją, tačiau į banką su silpnai reginčia teta nuvykusi moteris liko šokiruota – banko darbuotojų elgesys ir požiūris į neįgalius klientus pribloškė.

Lietuvoje sutriko mobiliojo parašo veikla. Apie tai klientus penktadienio rytą informavo „Seb“ bankas.  „Gerbiamieji Klientai, atsiprašome, laikinai prisijungti prie SEB interneto banko naudojantis mobiliuoju parašu nėra galimybės. Prašome naudoti kitą atpažinimo priemonę: programėlę „Smart-ID“ arba banko išduotą slaptažodžių generatorių. Tikimės techninius nesklandumus pašalinti artimiausiu metu“, – rašoma banko pranešime.

Artėjant kalėdinių dovanų pirkimo metui, vis aktyvesni tampa sukčiai. Jie vilioja jūsų elektroninės bankininkystės slaptažodžius, kuria netikras elektronines parduotuves ir bankų svetaines. Policija ir bankai ragina neprarasti budrumo bei nesusivilioti žadamomis pasakiškomis nuolaidomis ar pelningomis investicijomis. Į jūsų pinigus, laikomus bankų sąskaitose, vis intensyviau kėsinasi sukčiai.

Sumanėte papildomai padirbėti, kad vieną kitą dešimtį eurų prisidurtumėte prie atlyginimo? Nesusižavėkite aferistų siūlymu „išnuomoti“ savo banko sąskaitą už 50 eurų per savaitę, nes tai jums gali baigtis uždaryta banko sąskaita ir jūsų vardu pasiimtais greitaisiais kreditais. Į socialiniame tinkle platinamus skelbimus papildomai užsidirbti iki 50 eurų per savaitę sureagavę lietuviai skundžiasi – „darbdavių“ siūloma schema panaši į suktybę.

Policijos pareigūnu prisistatęs sukčius Vilniuje iš 47 metų vyro gavo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Jais pasinaudojęs, nusikaltėlis pervedė 38 tūkst. eurų. Apie nusikaltimą auka policijai pranešė pirmadienį. Vyro teigimu, sekmadienio popietę jam būnant darbe į mobilaus ryšio telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus.

Nukentėti nuo sukčių ir apgavikų galima ne tik telefonu, kurie tik ir nori gauti prisijungimo duomenis prie banko sąskaitų. Visgi, dar daugiau atsargumo reikia apsiperkant, atliekant mokėjimus ar tiesiog užsiimant kita veikla internete. Neretai mažai pasitikėjimo keliančiuose tinklalapiuose gali slypėti gudrios pinklės. Vilniečio Mindaugo (pavardė redakcijai žinoma) patirtis paskatins atidžiau žiūrėti, kur lankotės internete bei kur kas dažniau tikrinti savo banko sąskaitos išklotines.

Pasaulis kuo toliau, tuo labiau keliasi į internetą. Vienas šio proceso lyderių, skiriantis bene didžiausias investicijas į įvairius IT sprendimus – bankininkystės sektorius, kiekvienais metais skaičiuojantis augančius elektroninės ir mobiliosios bankininkystės vartotojų skaičius. Deja, kartu su visomis skaitmeninės erdvės galimybėmis, nesnaudžia ir sukčiai.

Nuo balandžio 1 dienos nebelieka elektroninių atsiskaitymo knygelių, leidusių per elektroninę bankininkystę vienu mokėjimu atsiskaityti už kelias skirtingas komunalines paslaugas. Netylant diskusijoms dėl staigių pokyčių ir jų poveikio gyventojams, specialistai dalijasi aktualia atmintine. Į ką, pasikeitus atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarkai, dėmesį turi atkreipti kiekvienas gyventojas? Skaitiklių parodymai.

Šiandien Lietuvoje pristatyta mobilioji programėlė vadinama metų projektu. Du didžiausi bankai Lietuvoje „Swedbank“ ir „SEB“ pasirašė sutartį ir užsakė bendrą produktą – vieningą klientų identifikavimo sistemą. Planuojama, kad vėliau prie naujosios sistemos prisijungs ir kiti bankai ar net atskiros įmonės. Teigiama, kad naujoji klientų identifikavimo programėlė „Smart-ID“ leis saugiau prisijungti prie elektroninės bankininkystės bei patvirtinti operacijas.

SEB Bankas įspėja visus klientus pasirūpinti grynaisias pinigais prieš savaitgalį. Nors sistema neveiks naktį, savaitgalį taip pat galimi sutrikimai. Naktį iš penktadienio į šeštadienį bankas atnaujins bankomatų ir mokėjimo kortelių skaitytuvų sistemą, tad ji neveiks. Todėl naktį iš penktadienio į šeštadienį, nuo 2.00 val. iki 4.00 val. nebus galima atsiskaityti prekybos vietose SEB banko debeto ir kredito kortelėmis, pasiimti grynųjų iš bankomatų.

Internetinei prekybai populiarėjant vis didesnis dėmesys skiriamas saugiam atsiskaitymui užtikrinti. Elektroninių pinigų įstaiga Paysera pataria, kaip saugiai apsipirkti internetu ne tik tiems, kurie neseniai atrado elektroninę prekybą, bet ir tiems kas pirko ir anksčiau, tačiau nesusimąstė apie saugumą internete. 1. Apsaugokite savo kompiuterį ir interneto ryšį Kompiuterio saugumas yra vienas iš svarbiausių elementų.

Telefoniniai sukčiai savo atakoms ruošiasi kruopščiai ir veikia labai įtaigiai. Tuo praėjusią savaitę įsitikino kelių bendrovių apskaitą tvarkanti finansų specialistė. Išgavę prisijungimo prie elektroninės bankininkystės paskyros duomenis, sukčiai iš jos valdomos sąskaitos jau buvo spėję pasisavinti 30 tūkst. eurų, tačiau operatyviai sureagavus banko saugumo specialistams, sukčiai liko nieko nepešę ‒ pinigai grąžinti į bendrovės sąskaitą.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus pirmojo šių metų ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius. Statistika liudija apie užtikrintai atsigaunantį skolinimą ir padidėjusį taupymą, tolygiai augančius elektroninius atsiskaitymus bei rekordinius lizingo rinkos pokyčius. Taupymo ir kreditavimo rodikliai: nuosaikus augimas Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelis išaugo 5 proc.

Pareigūnai perspėja, jog pastaruoju metu telefoniniai sukčiai suranda vis išradingesnių būdų nei gąsdinti žmones neva jų artimiesiems nutikusioms nelaimėmis. Tobulinamos ir sukčių schemos – šie, apgaulės būdu gavę žmonių elektroninės bankininkystės duomenis, bankų kortelių kodus ar pačias korteles sugeba išsisukti, keisdami savo išvaizdą, įtraukdami į savo veiklą ir nieko dėtus žmones.

Apie bankus, kaip inovacijų lyderius, viešoje erdvėje kalbama nedažnai. Vyrauja nuomonė, kad bankai devynis kartus pamatuoja ir tik dešimtą kartą imasi veiksmų. Tačiau pažvelgus tik į faktus matyti, kad bankai yra tarp lyderių, kurie Lietuvos žmonėms nuolat pasiūlo jų gyvenimą lengvinančių naujovių. Ir šiemet šioje srityje taip pat bus svarbių žinių. Bankas, kuris, atrodytų, neseniai iš padalinio persikėlė į kompiuterį, dabar kraustosi į išmanųjį telefoną.

Ministrų kabinetas pritarė fiksuotam bankų paslaugų krepšelio įkainiui, kuris turėtų apriboti jų paslaugų kainas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad bankininkystės rinkai reikėtų pereiti prie vieno standarto. Anot jo, siūloma krepšelio kaina yra 1,52 euro per mėnesį.

Bankai įspėja, kad prisitaikydami prie bankinių paslaugų pokyčių, sukčiai griebiasi naujų apgaulės būdų. Paskelbus informaciją apie 2016 m. balandį įsigaliosiančius naujus internetinės bankininkystės saugumo reikalavimus, sukčiai šįkart nusitaikė į saugumo kodų korteles naudojančius gyventojus.

 Kovo 1 d. 20 val. 10 min. patruliuojantys Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai buvo informuoti, kad Vilniuje, V. Druskio g., iš pranešėjos tėvo sukčiai bando išvilioti pinigus. Atvykus į įvykio vietą, buto durys buvo rastos praviros.

 9 proc. Lietuvos gyventojų teigia, jog jiems teko susidurti su sukčiais, bandžiusiais išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius. 8 proc. teigė, kad duomenų sukčiams neatskleidė, tačiau 1 proc. respondentų nurodė, kad nukentėjo nuo tokio tipo sukčių. Tai atskleidė „Danske Bank“ užsakymu atliktas bendrovės „Rait“ tyrimas. „Artėjant euro įvedimui gyventojams būtina dar kartą priminti: neužkibkite ant sukčių kabliuko.

„Danske Bank“ atnaujina mobiliąją bankininkystę – išmaniesiems įrenginiams skirta aplikacija savo funkcijomis bus dar artimesnė elektroninei bankininkystei, o naujieji pakeitimai taip pat pagerins vartotojų patirtį naudojantis mobiliąja bankininkyste. „Danske mBanke“ nuo šiol bus galima pasirašyti iš karto kelias finansines operacijas, naudoti mokėjimų ruošinius, matyti išsamesnę sąskaitų ir kortelių apžvalgą bei atrasti naujų, klientams svarbių funkcijų.

„Swedbank“ užsakymu atlikta interneto banko naudotojų apklausa parodė, kad netekę galimybės naudotis elektronine bankininkyste gyventojai patirtų ir rūpesčių dėl laiko sąnaudų, ir finansinių nuostolių. 60 proc. besinaudojančiųjų elektronine bankininkyste nurodė, jog negalėdami naudotis interneto banku, turėtų skirti daugiau laiko visiems mokėjimams ir pavedimams atlikti. Beveik 40 proc. pažymėjo, kad tektų išleisti daugiau pinigų už mokėjimus ir pavedimus.

Į Panevėžyje gyvenančios moters namus paskambinęs vyriškis prisistatė policijos pareigūnų ir pranešė, kad tiriamas nusikaltimas, todėl būtina padiktuoti elektroninės bankininkystės kodus. Tai padariusi senolė tik vėliau sužinojo, kad iš jos sąskaitų pervesti 43 295 litai.

Į kaunietės namus paskambinęs nepažįstamas vyriškis teigė esantis policijos pareigūnas ir pranešė, kad moteris gali prarasti pinigus, todėl būtina užblokuoti sąskaitas. J. Š. išviliojo elektroninės bankininkystės kodus ir iš jos sąskaitos paėmė 5 300 Lt bei 1 000 Lt greitąjį kreditą. Padaryta 6 300 Lt žala. Tyrimą atlieka Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnai.

80 metų moteris prarado 21 140 litų. Policija mėgina nustatyti sukčių, kuris paskambino pagyvenusiai moteriai, gyvenančiai sostinės Ukmergės gatvėje, laidiniu telefonu ir prisistatė ekonominės policijos darbuotoju. Pasakęs, kad į moters sąskaitą kėsinasi sukčiai, paprašė pasakyti elektroninės bankininkystės kodus. N.P. pakluso ir padiktavo net kodų kortelės duomenis. Vėliau auka sužinojo, kad sukčiai nuo sąskaitos nuėmė 21 140 litų.

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje užregistruoti 3 559 sukčiavimo atvejai, tai yra 2,8 karto daugiau, palyginus su trimis pirmaisiais metų mėnesiais – rodo LR Vidaus reikalų ministerijos duomenys. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį atitinkamas rodiklis siekė 1 274 atvejus. Viena iš šalyje šiuo metu sparčiausiai plintančių sukčiavimo formų – apgaule išviliojus asmens duomenis bei el. bankininkystės prisijungimo kodus, kito asmens vardu paimami greitieji kreditai.

Pinigai iš niekur, bet elektroninių pinigų įstaigos paslaugos pigesnės nei banko? Rudenį atsirado pirmoji bendrovė „EVP International“, gavusi Lietuvos banko (LB) palaiminimą leisti elektroninius pinigus, ji administruoja sistemą „Mokėjimai.lt“. Toliau eilėje – mobiliųjų atsiskaitymų paslauga „Mokipay“. „PayPal“ į Lietuvą visa pėda dar nežengs, tačiau rinkoje randasi vietos naujiems dalyviams, galimai bankų konkurentams.

Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jolita Pocienė perdavė nagrinėti teismui dar vieną su sukčiavimais pasinaudojant internetinėmis pažintimis susijusią nusikaltimų nuosavybei ir finansų sistemai baudžiamąją bylą, kurioje nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas panevėžietis H .V. Greituosius kreditus svetimais vardais H. V. padėdavo gauti internetinės pažintys. Vaikinas, tapęs internetinių svetainių www.one.lt ir www.xklubas.

Žo­dis „ban­kas“, ko ge­ro, daugeliui tautiečių pa­sta­ruo­ju me­tu aso­ci­juo­ja­si su dviem da­ly­kais – „Sno­ro“ bank­ro­tu ir nuo­lat ky­lan­čiais ban­kų pa­slau­gų įkai­niais.

Brangsta ne tik pinigų išgryninimas iš bankomatų, bet ir apmokestinamos klientų sąskaitos, nesusietos su mokėjimo kortelėmis. Kas lemia šiuos pokyčius? Pritaiko nebe fiksuotą, o kintamą mokestį Lietuvoje egzistuoja plati įvairovė bankinių paslaugų įkainių. Kai kurie jų skiriasi net keletą kartų. Atidžiai panagrinėjus Lietuvos banko viešai skelbiamą bankų įkainių lentelę, matyti, kad mažiausią įkainį pinigų išmokėjimui banko skyriuje taiko Medicinos bankas (0,00 Lt arba 0,5 proc.

Visose gyvenimo srityse dažniausiai per kuo trumpesnį laiką bandome pasiekti geriausius rezultatus. Tai rodo ir tobulėjantys žmonių finansų valdymo įpročiai. Vienas geriausių to įrodymų – vis populiarėjanti internetinė bankininkystė ir elektroniniai atsiskaitymai. Vis dėlto ne visi jaučiasi pakankamai informuoti apie tokį atsiskaitymo būdą ir jo teikiamus privalumus.

Antradienį apie 15 val. Kaune, Plento gatvėje gyvenantis 56  metų S. B. susilaukė skambučio. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnu prisistatęs vyriškis liepė paskambinti teisininkui į centrinį banką ir nurodė tariamą jo telefoną. Paskambinus minėtu numeriu, atsiliepęs asmuo paaiškino, kad S. B. banko sąskaita naudojasi nusikalstamos grupuotės nariai, todėl reikia užblokuoti sąskaitą, nes kitaip jis irgi taps įtariamuoju.

Visi norime išvykti atostogų ar įsigyti geresnį automobilį, tačiau kartais svajonių įgyvendinimui  reikalingi  finansai prasilenkia su realiu piniginės turiniu.  Taupyti visada galima pradėti nuo mažesnių dalykų, tad pirmiausia svarbu įvertinti patiriamas išlaidas. Bankinės paslaugos mus lydi kiekvieną dieną.

Į policiją kreipėsi 77 metų moteris, kuri pranešė apie vagystę. Ketvirtadienį apie 13 val. į Kauno policiją kreipėsi 77 metų N. J. S.  kuri pareiškė, kad laikotarpyje nuo gegužės 9 d. iki gegužės 24 d. asmenys, apgaulės būdu pasinaudojant jos elektroninės bankininkystės prisijungimo kodais, iš asmeninės banko sąskaitos pasisavino 57 019 litų. Įvykis tiriamas. Manoma, jog moteris pati pranešė sukčiams elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis.

Telefoniniams sukčiams pavyksta apmulkinti ne tik paprastus žmones. Elektroninės bankininkystės kodus jiems padiktavusi Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė neteko 21 tūkstančio litų, rašo „Lietuvos rytas“. iostinės policija Ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo pradėjo dar praėjusią savaitę, kai gavo 68 metų Seimo narės M. A. Pavilionienės pareiškimą. Paskambinusiems žmonėms politikė padiktavo savo elektroninės bankininkystės kodus.

Kalbėjimasis su vaiku apie pinigus – jo vaikystės „žalojimas“ ar būtinas pagrindas sėkmingai bei atsakingai jo finansinei elgsenai ateityje? Kada reikėtų pradėti ugdyti vaiko finansinį raštingumą, ir kada verta savo atžalai patikėti banko kortelę, pataria Gerimanta Stankutė, „Danske“ banko Socialinės veiklos ir aptarnavimo kokybės vadovė.

Lazdijuose nuo telefoninių sukčių nukentėjo dvi patiklios moterys. Jos sukčiams patikėjo savo elektroninės bankininkystės duomenis. Pasak Alytaus apskrities policijos, apgavikų auka ketvirtadienį tapo Lazdijuose gyvenanti moteris. Jai į fiksuoto ryšio telefoną paskambinęs nepažįstamas vyriškis prisistatė banko darbuotoju ir apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis. Vėliau moteris pastebėjo, kad iš jos sąskaitos nuimta 450 litų.

Švedija buvo pirmoji šalis, 1661 m. pradėjusi naudoti popierinius banknotus. Dabar ji sparčiai artėja prie to, kad pirmoji ir visiškai atsisakys grynųjų pinigų. „Nematau priežasties, kodėl mes apskritai dar spausdiname banknotus“, – sako Bjoernas Ulvaeusas, buvęs populiarios grupės „ABBA“ narys ir aktyvus pasaulio be grynųjų pinigų idėjos šalininkas. Tokio pasaulio bruožai jau ryškėja švedų visuomenėje, aktyviai besinaudojančioje moderniausiomis technologijomis.

Bankų darbuotojai ir policija įspėja, jog naudojantis belaidžiu internetu viešose vietose, kyla pavojus suteikti programišiams galimybę pavogti elektroninės bankininkystės slaptažodžius. Banko darbuotojai gauna signalų apie mėginimus įsilaužti bei įsilaužimus į elektroninės bankininkystės portalus panaudojus slaptažodžius, atpažinimo bei  kortelės kodus, kurie atliekant daugiau operacijų kartojasi kartojasi.

Nors policija jau ne kartą įspėjo gyventojus saugotis sukčių, skambinančių telefonu, o Utenos apskrityje tokio pobūdžio nusikaltimai pasitaiko ne taip ir dažnai, tačiau nesąžiningi asmenys vis dar sugeba išvilioti patiklių gyventojų pinigus. Šiomis dienomis Utenos apskrityje užfiksuoti trys atvejai, kada iš gyventojų apgaulės būdu, t. y. paskambinus telefonu, išgauti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys.

Kauno finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojais apsimetę sukčiai iš dviejų prieniškių išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir nusiėmė pinigus bei pasiėmė kreditą.

  „Danske“ bankas mažina įkainius už komunalinių mokesčių priėmimą. Banko padaliniuose komunalinių mokesčių priėmimas atsiskaitant grynaisiais arba iš sąskaitos kainuos 0,80 Lt. Iki šiol banko padalinyje atsiskaitant grynaisiais reikėjo mokėti 2 litų, o iš sąskaitos - 1 lito mokestį. Danske bankas, pritardamas Lietuvos banko pozicijai dėl socialiai jautrių įkainių, šiais metais įmokų priėmimo įkainius banko skyriuose mažina antrą kartą.

Vartotojai vis dažniau elektroninę bankininkystę naudoja apsipirkimui elektroninėse parduotuvėse. Šių metų pirmąjį pusmetį, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, atsiskaitymų elektroninėse parduotuvėse per elektroninę bankininkystę kiekis padidėjo 71 proc. Lyginant su 2009 m. pirmuoju pusmečiu atsiskaitymų kiekis padidėjo daugiau kaip tris kartus. Tai rodo Danske banko eBanko operacijų statistika. „2009 m. pirmasis pusmetis buvo labai sudėtingas visai mažmeninei prekybai.

„Swedbank“ nori pranešti, kad pastarosiomis dienomis platinamas el. pašto pranešimas yra sukčių bandymas gauti slaptus klientų bankininkystės slaptažodžių kodus. Bankas perspėja klientus, kad tokių laiškų jis nesiuntė, ir prašo klientų būti budriais. Dalis „Swedbank“ klientų gavo pranešimą, informuojantį apie interneto banko blokavimą. Pranešime prašoma pateikti kliento slaptažodžių kortelės kodus. Bankas primena, kad tokio pobūdžio pranešimų savo klientams jis niekada nesiunčia.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, reaguodama į uostamiesčio policijoje užregistruotą pareiškimą, kai prisistatęs FNTT pareigūnu sukčius iš moters išviliojo beveik 6 tūkstančius litų, įspėja gyventojus nepasitikėti melagingais skambučiais ir neatskleisti savo asmens bei banko sąskaitos duomenų asmenims, prašantiems tokių duomenų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vardu.

SEB bankas Lietuvos finansų rinkoje pristato naujovę – finansinių paslaugų planus privatiems klientams. Už fiksuotą mėnesinį mokestį siūloma atlikti neribotą skaičių pervedimų internetu į visas įmonių ir asmenų sąskaitas SEB banke, naudotis banko debeto arba kredito kortelė, už kurią nebus taikomas metinis mokestis. Klientai galės pasirinkti vieną iš keturių paslaugų planų, priklausomai nuo jų  plano mėnesio mokestis yra nuo 5 iki 15 litų.

Naujausios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, internetinės bankininkystės paslaugomis Lietuvoje naudojasi 50 proc. suaugusių šalies gyventojų.  Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia didelę dalį Vakarų Europos šalių. Elektroninės bankininkystės paslaugomis dažniau naudojasi moterys (55 proc.), 18 – 29 metų (68 proc.) ir 30 – 49 metų (71 proc.) žmonės, didmiesčių gyventojai (60 proc.

Pastaruoju metu padaugėjo bandymų, kai nesąžiningi žmonės stengiasi pasinaudoti patikliais asmenimis, ir, išgavę iš jų elektroninės bankininkystės slaptažodžius, vartotojo PIN kodus bei kitus duomenis, ima greituosius kreditus, naudojasi lizingo paslaugomis, vykdo įvairius finansinius nusikaltimus.

Vienuolika bankų ir užsienio bankų skyrių vienijanti Lietuvos bankų asociacija perspėja Lietuvos piliečius saugotis sukčių, niekam neatskleisti savo mokamųjų kortelių bei internetinės bankininkystės kodų bei slaptažodžių ir nesusivilioti sukčių siūlomu atlygiu už bankų sąskaitų atidarymą ar panaudojimą. Lietuvos komerciniai bankai susirūpinę, kad pastaruoju metu smarkiai suaktyvėjo sukčiai, tarp jų ir iš užsienio šalių, o jų naudojamų būdų apgaudinėti daugėja.