Į jūsų pinigus, laikomus bankų sąskaitose, vis intensyviau kėsinasi sukčiai. Žmonės pasakoja, kokių istorijų sukčiai prisigalvoja prisijungimų prie sąskaitų duomenims ir pinigams išvilioti.
„Avariją, kad padarė, atsidūrė ligoninėje, reikia staigiai pinigų.“
„Buvo irgi, sūnus šalia stovi, o sako, kad kažką pastūmė, padarė.“
„Kad pusseserė nukrito nuo laiptų, kad pagalba reikalinga skubi, pinigai, operacija.“
„Pasako, kad jūsų vyro tokio ir tokio, įvardija pavardę, sako, kad reikia kortelės numerio, nes bankas skubiai reikalauja.“
„Kažkokia investicijų kompanija siūlo labai pelningai investuoti, sakau, nedomina, tada dar porą kartų skambino.“
Lietuviai vis daugiau pinigų operacijų atlieka internetu, tad ir sukčiai čia atranda aukso gyslą – savo apgavystes kelia į elektroninę erdvę.
Apgaulingos būna ne tik trumposios SMS žinutės, bet ir elektroniniai laiškai, internetinės parduotuvės, netgi bankų svetainės.
Sukčiai vis rečiau apsimeta teisėsaugos pareigūnais ir dažniau prisistato darbuotojais iš komunalinių paslaugų, telekomunikacijų bendrovių, bankų ir draudimo kompanijų.
„Labai dažnai prašoma prisijungimo kodo, asmens duomenų, kortelių numerių ir kitų dalykų, kuriuos vėliau sukčiai panaudoja kitoms schemoms – pasiimti kreditus, pervesti pinigus į kitas sąskaitas“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Didžiausia sukčių išviliota iš žmogaus suma, anot policijos, šių metų rugpjūtį buvo net 51 tūkst. eurų. Sukčiai ne tik sukuria neva pinigus auginančias interneto svetaines, bet ir nuotoliniu būdu užvaldę aukos kompiuterį pamato prisijungimo prie banko duomenis ir ištuština sąskaitą.
Dar vienas pastaruoju metu paplitęs sukčiavimo būdas – trumposios žinutės, raginančios atnaujinti elektroninės bankininkystės paskyrą ir nukreipiančios į netikrą, tačiau nuo tikro vizualiai nesiskiriantį banko puslapį. Policija šiemet dėl tokių sukčiavimų jau pradėjo apie 2 tūkst. tyrimų, tačiau susekti virtualioje erdvėje veikiančius sukčius yra labai sudėtinga.
„Sunkiausia atsekti sukčius, kurių apgautų žmonių pinigai nukeliauja į ne ES šalis. Dažniausiai Afrikos, Azijos valstybės, su kuriomis neturime glaudaus bendradarbiavimo, neturime teisinės pagalbos prašymų. Atgauti pinigus ir sėkmingai ištirti tokį nusikaltimą yra sudėtinga“, – teigia policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Nors sukčiai savo aukų ieško internetu ir telefono ryšiais, telekomunikacijų bendrovės tvirtina irgi žmonėms negalinčios padėti.
„Mes esame kelias, norime, kad eismas būtų saugus. Bet kelias yra panauudojamas ne tik geriečių, bet ir blogiečių. Reikalingas elementarus budrumas“, – pasakoja „Telia“ atstovas Audrius Stasiulaitis.
Bankai ir policijos pareigūnai su didžiuliu nerimu laukia artėjančios prieškalėdinės prekybos, mat prasidėjus pirkinių karštligei, ir sukčiai imasi savo juodų darbų patiklių pirkėjų bankų sąskaitoms ištuštinti.
„Lapkritį prasideda aktyvus apsipirkinėjimas, dovanų ieškojimas. Tyrimai rodo, kad lietuviai šventėms kasmet išleidžia vis didesnes sumas. Sukčiai keliasi ten, kur yra žmonių, socialinėje erdvėje daugėja siūlymų įsigyti prekes patraukliomis kainomis. O tos parduotuvės – neegzistuojančios. Žmonės paspaudžia, pinigai sumokėti. Tik tada pažiūri, kad tokio pardavėjo nėra“, – kalbėjo J. Cvilikienė.
Mėginant sustabdyti pinigų pervedimą į sukčių sąskaitas, svarbiausia – reakcijos greitis. Būtina kuo skubiau prašyti banko atstovų blokuoti sąskaitą.
Beje, kuo labiau nutolusi nuo Lietuvos yra sukčių sąskaitos šalis, tuo didesnė tikimybė sustabdyti pinigų transakciją.
