Misija bankas: viskas tik dėl mūsų patogumo?

Žo­dis „ban­kas“, ko ge­ro, daugeliui tautiečių pa­sta­ruo­ju me­tu aso­ci­juo­ja­si su dviem da­ly­kais – „Sno­ro“ bank­ro­tu ir nuo­lat ky­lan­čiais ban­kų pa­slau­gų įkai­niais.

Vis dėl­to gy­ven­to­jai, be­je, ne vien re­gio­nų, vis aki­vaiz­džiau ma­to ir tre­čią, vie­šo­jo­je erd­vė­je šiek tiek ma­žiau nu­švie­čia­mą ten­den­ci­ją – kai ku­rie ban­kai už­da­ro sa­vo sky­rius, iš dar­bo at­lei­džia spe­cia­lis­tus, o klien­tus ska­ti­na nau­do­tis elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės pa­slau­go­mis. Iš pa­žiū­ros sta­bi­lus ban­kų pa­sau­lis, su­kū­ręs, o gal ban­dan­tis at­kur­ti drau­giš­ko ir pa­slau­gaus par­tne­rio įvaiz­dį, vis la­biau at­sklei­džia pil­ką­ją sa­vo veik­los pu­sę.

Pri­me­na rin­ki­mų pa­ža­dus

„Ti­ki­me tra­di­ci­nės ban­ki­nin­kys­tės mo­de­liu, ku­rio pa­grin­das – glau­dūs ry­šiai su klien­tu ir in­di­vi­dua­lus kon­sul­ta­vi­mas, to­dėl mums svar­biau­sia ne mū­sų pro­duk­tai, o mū­sų klien­tų po­rei­kiai ir no­rai bei il­ga­lai­kė abi­pu­sė nau­da“, – apie sa­ve tei­gia vie­nas stam­biau­sių ban­kų Lie­tu­vo­je. Ei­lė­je dėl pa­pras­čiau­sios ban­ko ope­ra­ci­jos pra­lau­kęs dau­giau nei pu­sant­ros va­lan­dos, pra­de­di tuo abe­jo­ti. Tik­rai ne vie­nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas yra pa­te­kęs į anek­do­ti­nę si­tua­ci­ją ar­ba bent apie to­kią gir­dė­jęs, kai pa­siė­męs ban­ke ei­lės nu­me­riu­ką ga­li drą­siai ei­ti ap­si­pirk­ti, pa­val­gy­ti pie­tų, nes grį­žus dar ne­bus atė­ju­si ta­vo ei­lė. O gal čia to­kia ban­kų po­li­ti­ka?

„Esa­me pa­si­ren­gę pa­da­ry­ti vis­ką, kad dar la­biau su­stip­rė­tų mū­sų ry­šiai su klien­tais“, – tei­gia ki­tas stam­bus ban­kas. Aiš­ku, pra­sto­vi­nia­vus pa­tal­po­je ge­rą va­lan­dą, tik­rai at­si­ran­da kaž­koks ry­šys, pra­de­di jaus­tis kaip na­mie. Tik at­ro­do, kad ban­kai dar ne­la­bai tam pa­si­ruo­šę – di­džio­ji da­lis klien­tų rams­to sie­nas, nes kė­džių už­ten­ka tik ke­liems lai­min­gie­siems, ta­čiau ban­kai pro­ble­mos čia vi­sai neįž­vel­gia. „Ke­liau­ki­te į in­ter­ne­ti­nę erd­vę“, – sa­ko jie. Ten vis­kas pa­to­giau ir pi­giau. Ta­čiau ar vi­suo­met lai­mi tik pa­slau­gų var­to­to­jas ir vers­li­nin­kai, be­si­nau­do­jan­tys mo­der­nio­mis ban­kų pa­slau­go­mis?

Ban­kų sky­rių už­da­ry­mo va­jus

Štai tik ke­le­tas pa­vyz­džių, kaip ban­kai „op­ti­mi­zuo­ja“ veik­lą ir sie­kia par­tne­rys­tės. Nuo Nau­jų­jų Kur­šė­nuo­se ne­li­ko dvie­jų fi­lia­lų. Bank­ru­ta­vus „Sno­rui“ ir už­da­rius „Swed­bank“ pa­da­li­nį, gy­ven­to­jams ki­lo iš­ties ne­ma­žai ne­pa­to­gu­mų. SEB už­da­rė sa­vo sky­rių Ma­žei­kiuo­se. Žmo­nės pik­ti­no­si už­da­ro­mais ban­kų sky­riais Ša­kiuo­se, Lent­va­ry­je, Ra­sei­niuo­se, Elekt­rė­nuo­se ir t. t., di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se taip pat tir­po ban­kų fi­lia­lai. Du di­die­ji ša­lies ban­kai – SEB ir „Swed­bank“ – iki šių me­tų pa­va­sa­rio Lie­tu­vo­je at­si­sa­kė 22 pa­da­li­nių.

Ta­čiau ir vei­kian­tys ban­kų sky­riai ke­lia ne­ma­žai ne­pa­to­gu­mų. Iš ke­lias­de­šim­ties ša­ly­je vei­kian­čių SEB sky­rių sa­vait­ga­liais vei­kia tik trys. Iš jų Šiau­lių re­gio­ne – nė vie­no. Sa­vait­ga­liais vei­kian­čių „Swed­bank“ klien­tų ap­tar­na­vi­mo pa­da­li­nių šiek tiek dau­giau, Šiau­lių re­gio­ne – vie­nin­te­lis.

Ban­kų sky­rių už­da­ry­mas mo­ty­vuo­ja­mas tuo, kad gy­ven­to­jams „ne taip ir sun­ku bus nu­vyk­ti iki ki­to sky­riaus“, o ne­ga­lin­tiems to pa­da­ry­ti at­stu­mą pa­dės įveik­ti in­ter­ne­tas. Gal­būt to­dėl tuo­se sky­riuo­se, ku­rie dar li­ko, daž­nai ga­li­me pa­ma­ty­ti ne­ma­žus bū­rius žmo­nių, lū­ku­riuo­jan­čių ei­lė­je.

„Swed­bank“ pa­da­li­nių tink­lo veik­los op­ti­mi­za­vi­mas yra nuo­la­tos vyks­tan­tis pro­ce­sas. Ban­kas ver­ti­na tink­lo iš­lai­ky­mo kaš­tus, klien­tų srau­tus, ga­li­my­bes di­des­nę pa­pras­tų ope­ra­ci­jų da­lį per­kel­ti į elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės ka­na­lus. To­kios yra ir pa­sau­li­nės ten­den­ci­jos, ku­rios aiš­kiai ro­do, kad tra­di­ci­nis ban­kų tink­las ma­žė­ja, nes klien­tai ren­ka­si al­ter­na­ty­vius ban­ki­nin­kys­tės bū­dus. Ki­taip ta­riant, ban­ki­nin­kys­tė nie­kuo neat­si­lie­ka nuo pra­mo­gų ar me­di­jų sri­ties – per­si­ke­lia į in­ter­ne­to, iš­ma­nių­jų te­le­fo­nų erd­vę, kur dau­ge­lis pa­slau­gų kai­nuo­ja ma­žiau nei pa­da­li­ny­je ar­ba iš­vis ne­kai­nuo­ja. Be to, klien­tas to­kiu bū­du tau­po lai­ką, ga­li ope­ra­ci­jas at­lik­ti jam pa­to­gio­je vie­to­je, kur yra in­ter­ne­to ry­šys“, – tei­gia „Swed­bank“ at­sto­vas spau­dai Sau­lius Ab­raš­ke­vi­čius.

Pa­na­šiai pa­sa­ko­ja ir SEB ban­ko Šiau­lių fi­nan­si­nių pa­slau­gų cent­ro di­rek­to­rius Gin­ta­ras Po­de­ris esą ko­rek­ci­jos ban­ko pa­da­li­niuo­se da­ro­mos at­si­žvel­giant į klien­tų srau­tus.

„Pas­ta­ruo­ju me­tu ban­ko sky­riu­je Šiau­liuo­se vi­du­ti­niš­kai per die­ną ap­tar­nau­ja­me apie 350 klien­tų. Jau ne vie­ne­rius me­tus ska­ti­na­me sa­vo klien­tus kas­die­nes fi­nan­si­nes ope­ra­ci­jas at­lik­ti nau­do­jan­tis elekt­ro­ni­nė­mis sa­vi­tar­nos pa­slau­go­mis“, – tei­gia jis.

„Pa­to­gu­mas“ var­to­to­jui, pel­nas – ban­kui

Tai, kad kas­met vis dau­giau gy­ve­ni­mo sri­čių per­si­ke­lia į elekt­ro­ni­nę erd­vę – ne nau­jie­na. Gy­ven­to­jų švie­ti­mas, ma­žė­jan­čios in­ter­ne­ti­nių pa­slau­gų var­to­to­jų bai­mės, po­ky­čiai te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų rin­ko­se tu­rė­jo įta­kos tam, kad ban­ki­nin­kys­tės sek­to­riu­je vis dau­gė­ja elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų var­to­to­jų. Ban­kų sek­to­rius taip pat ne­gai­li lė­šų rek­la­muo­da­mas mo­der­nias prie­mo­nes, esą lei­džian­čias klien­tams su­tau­py­ti ne tik lai­ko, bet ir pi­ni­gų.

Prieš dau­giau nei de­šimt­me­tį pra­dė­ję teik­ti elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės pa­slau­gas, ban­kai vi­saip sten­gė­si pri­pra­tin­ti žmo­nes jo­mis nau­do­tis – pa­ve­di­mų įkai­niai, ja nau­do­jan­tis, bu­vo mi­ni­ma­lūs, o at­lie­ka­mų fi­ziš­kai ban­ke pra­dė­jo di­dė­ti. Ne­se­niai iš po­li­ti­kų lū­pų nu­skam­bė­ję ke­ti­ni­mai ap­ri­bo­ti at­si­skai­ty­mus gry­nai­siais už di­des­nius nei 10 tūkst. li­tų pir­ki­mus ir­gi grei­čiau­siai ki­lo ne be ban­kų lo­bis­tų pa­stan­gų.

Šie­met ant­rą ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su pir­muo­ju, ban­kų pa­ja­mos už pa­slau­gas ir ko­mi­si­nius iš­sau­go, pa­vyz­džiui, Šiau­lių ban­ko pa­ja­mos už pa­slau­gas ir ko­mi­si­nius au­go 13 pro­c., „Swed­bank“ – 5 pro­c.

Tai, kad elekt­ro­ni­nė erd­vė yra iš­ties pel­nin­ga, pa­brė­žė ir Lie­tu­vos ban­ko at­sto­vai. Ko­mer­ci­nių ban­kų įkai­nių ty­ri­mas at­sklei­dė, kad po­pie­ri­niai per­ve­di­mai li­tais ban­kams ne­ša nuo­sto­lį, o elekt­ro­ni­niai – pel­ną. At­lie­kant elekt­ro­ni­nius per­ve­di­mus li­tais ban­kai ga­vo 108 mln. li­tų pa­ja­mų ir pa­ty­rė 55,7 mln. li­tų tie­sio­gi­nių ir 28,6 mln. li­tų ne­tie­sio­gi­nių iš­lai­dų. Po­pie­ri­nių per­ve­di­mų li­tais pa­ja­mos sie­kė 27,6 mln. li­tų, o są­nau­dos 38,6 mln. (tie­sio­gi­nių) ir 0,9 mln. (ne­tie­sio­gi­nių) li­tų.

Šios Lie­tu­vos ban­ko iš­va­dos lei­džia teig­ti, kad ban­kai vis la­biau sieks sa­vo pa­slau­gas per­kel­ti į in­ter­ne­ti­nę erd­vę. Tai aki­vaiz­džiai pa­ro­do ir kas­dien ma­to­mos ko­mer­ci­nės rek­la­mos, ku­rio­se gy­ven­to­jai ra­gi­na­mi nau­do­tis mo­kė­ji­mo kor­te­lė­mis. Ta­čiau lie­ka ke­le­tas „bet“.

Šei­mos vers­las, smul­kios įmo­nės pri­vers­tos svars­ty­ti, ar ne­rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti at­si­skai­ty­mų elekt­ro­ni­nė­mis kor­te­lė­mis, ka­dan­gi įkai­niai išau­go. O kaip tos vi­suo­me­nės gru­pės, ku­rios ne­pa­jė­gios iš­mok­ti nau­do­tis elekt­ro­ni­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis ar fi­nan­siš­kai ne­ga­li sau leis­ti įsi­gy­ti kom­piu­te­rio ir in­ter­ne­to ry­šio, ne­tu­ri ne­mo­ka­mos priei­gos prie be­vie­lių tink­lų, nes gy­ve­na nuo cent­rų ati­to­lu­siuo­se Šiau­lių ar Kel­mės ra­jo­nuo­se, kur į mies­tą per­dien, ge­riau­siu at­ve­ju, te­va­žiuo­ja vos du au­to­bu­sai?

Elekt­ro­ni­nė ban­ki­nin­kys­tė tin­ka ne vi­siems

Re­mian­tis Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to ty­ri­mais. Lie­tu­vo­je 2012 m. tik 57 pro­c. na­mų ūkių tu­rė­jo kom­piu­te­rį ir vos dau­giau nei 55 pro­c. – in­ter­ne­to priei­gą.  Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2010 m. Lie­tu­vo­je in­ter­ne­tu nau­do­ja­si tik 9,2 pro­c. pen­si­nin­kų, iš ku­rių 4,4 pro­c. pri­si­jun­gia kas­dien, o 3,9 pro­c. – kar­tą per sa­vai­tę. Šiuos skai­čius ga­li­ma pa­ly­gin­ti su to me­to stu­den­tų in­ter­ne­to nau­do­ji­mu – pra­ktiš­kai vi­si stu­den­tai pui­kiai val­dė in­ter­ne­tą.

Aki­vaiz­du, kad Lie­tu­vo­je vy­res­nių žmo­nių ir jau­ni­mo at­skir­tis nau­do­jan­tis nau­jo­mis ko­mu­ni­ka­ci­jos tech­no­lo­gi­jo­mis ypač di­de­lė. Nau­jau­sia sta­tis­ti­ka šiek tiek ge­res­nė, ta­čiau in­ter­ne­tas dau­gu­mai vy­res­nių žmo­nių vis dar yra ne­ži­no­ma sri­tis. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, kas­dien ar­ba kar­tą per sa­vai­tę in­ter­ne­tu nau­do­ja­si kas šeš­tas sep­tin­tas 60-74 me­tų am­žiaus gy­ven­to­jas. Tai­gi, jei dau­gu­ma se­ny­vo am­žiaus žmo­nių ne­si­nau­do­ja in­ter­ne­tu, jiems ban­kų sky­rių pa­nai­ki­ni­mas yra di­de­lė pro­ble­ma, juo­lab kad nu­vyk­ti iki ki­to ban­ko sky­riaus, esan­čio di­des­nia­me mies­te, pa­pil­do­mai kai­nuo­ja, ypač kai ma­žė­ja vi­suo­me­ni­nio trans­por­to marš­ru­tų. Be to, ne už vi­sas vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų tei­ki­mas pa­slau­gas ga­li­ma at­si­skai­ty­ti in­ter­ne­tu, kai ku­rios iš jų vis dar rei­ka­lau­ja ban­ko iš­duo­to pa­ve­di­mo če­kio ko­pi­jos.

Įž­vel­gia lu­pi­ka­vi­mą

Lie­tu­vos ban­kų klien­tų aso­cia­ci­jos va­do­vas R. Paukš­tė pa­ste­bė­jo, kad po „Sno­ro“ žlu­gi­mo žmo­nės ta­po at­sar­ges­ni, nes pa­ma­tė, kad jie pa­tys at­sa­kin­gi už ban­ko pa­si­rin­ki­mą. „Klien­tai įsi­ti­ki­no, kad ban­ko dar­buo­to­jai ne vi­sa­da at­sklei­džia vi­są in­for­ma­ci­ją. Ban­kų es­mi­nis tiks­las yra pel­nas, o ne žmo­nių in­te­re­sai“, – sa­kė jis.

Lie­tu­vos ban­kų klien­tų aso­cia­ci­jos va­do­vas tei­gia, kad ša­ly­je ban­kų ta­ri­fai iš­ties la­bai di­de­li. „Kai ku­rių pa­slau­gų ta­ri­fai di­dė­ja jau se­niai, ypač už įskai­ty­mus mo­kes­čiai yra nea­dek­va­tūs“, – sa­kė jis. Klien­tus gi­nan­čios aso­cia­ci­jos va­do­vas kri­tiš­kai ver­ti­na ir fi­lia­lų už­da­ry­mą. „Man at­ro­do, kad ban­kai fi­lia­lus, ypač re­gio­nuo­se, už­da­ro, nes jie ga­li­mai yra ne­pel­nin­gi. Jiems ne­rū­pi, kad žmo­nės iki ar­ti­miau­sio fi­lia­lo tu­rės va­žiuo­ti ne­ma­žą at­stu­mą. Ban­kams svar­biau­sia pel­nas, to­dėl gy­ven­to­jams fi­lia­lų už­si­da­ry­mas su­ke­lia ne­ma­žai pro­ble­mų, juo­lab kad tik­rai ne vi­si Lie­tu­vo­je nau­do­ja­si in­ter­ne­ti­ne ban­ki­nin­kys­te“, – sa­kė jis.

R. Paukš­tė iš­reiš­kė vil­tį, kad Lie­tu­vo­je dir­ban­tys ban­kai bus iš tik­ro so­cia­liai at­sa­kin­gi ir dirbs Lie­tu­vai, pa­pras­tiems jos žmo­nėms – ne pa­ro­do­mai­siais veiks­mais, o rea­lia veik­la at­si­suks į žmo­gų.

Skriau­džia­mi, nes trūks­ta vie­ny­bės

Ati­džiai ste­bin­ti ban­ki­nin­kys­tės sek­to­rių eko­no­mis­tė Auš­ra Mal­dei­kie­nė pa­brė­žia, kad ban­kų sfe­ro­je yra ne­ma­žai da­ly­kų, ku­rie var­to­to­jams ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą: „Aki­vaiz­du, kad Lie­tu­vo­je įkai­niai yra la­bai aukš­ti. Už ban­kų pa­slau­gas mo­ka­me la­bai daug, pa­ly­gin­ti su at­ly­gi­ni­mais. Ban­kai iš šios sfe­ros su­ren­ka mil­ži­niš­kas su­mas, o var­to­to­jai ken­čia.“

A. Mal­dei­kie­nės nuo­mo­ne, di­džiau­sia pro­ble­ma – ne ban­kų go­du­mas, o žmo­nių ne­vie­nin­gu­mas. „Var­to­to­jai tu­ri su­si­vie­ny­ti ir ko­vo­ti už sa­vo in­te­re­sus. Ir vi­siš­kai ne­svar­bu, ar žmo­nės su­si­vie­ny­tų prieš ban­kų įkai­nius, ar prieš darb­da­vio sa­vi­va­lę. Ta­čiau tai yra mū­sų tau­tos pro­ble­ma. O kol žmo­nės lauks, kad kas nors už juos iš­spręs pro­ble­mas, nie­kas ne­si­keis. Ir po­li­ti­kai, ku­rie nuo­lat kal­ba apie tai, kaip sun­ku vers­lui, pa­mirš­ta, kad dar sun­kiau yra pa­pras­tiems žmo­nėms“, – tei­gia eko­no­mis­tė.

A. Mal­dei­kie­nė tu­ri sa­vo nuo­mo­nę ir apie už­da­ro­mus ban­kų fi­lia­lus. „Tai gry­nai pra­gma­ti­nis ban­kų tiks­las. Ma­ži fi­lia­lai yra ne­pel­nin­gi. Aiš­ku, nie­kas per daug ne­gal­vo­ja apie tai, kaip rei­kės žmo­nėms pa­siek­ti di­des­nius fi­lia­lus. Ta­čiau, jau mi­nė­jau, tai ne tik ban­kų pro­ble­ma gy­ven­to­jai tu­ri su­si­bur­ti, iš­reikš­ti sa­vo po­zi­ci­ją. Ir sa­vi­val­dos po­li­ti­kai tu­ri ko­vo­ti už gy­ven­to­jų in­te­re­sus. Be abe­jo, daug žmo­nių pe­rei­na prie in­ter­ne­ti­nės ban­ki­nin­kys­tės, ta­čiau vi­sa­da bus to­kių, ku­rie ja ne­si­nau­dos“, – tei­gia ana­li­ti­kė.

Kris­ti­na KA­TI­NAI­TĖ