Žodis „bankas“, ko gero, daugeliui tautiečių pastaruoju metu asocijuojasi su dviem dalykais – „Snoro“ bankrotu ir nuolat kylančiais bankų paslaugų įkainiais.
Vis dėlto gyventojai, beje, ne vien regionų, vis akivaizdžiau mato ir trečią, viešojoje erdvėje šiek tiek mažiau nušviečiamą tendenciją – kai kurie bankai uždaro savo skyrius, iš darbo atleidžia specialistus, o klientus skatina naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis. Iš pažiūros stabilus bankų pasaulis, sukūręs, o gal bandantis atkurti draugiško ir paslaugaus partnerio įvaizdį, vis labiau atskleidžia pilkąją savo veiklos pusę.
Primena rinkimų pažadus
„Tikime tradicinės bankininkystės modeliu, kurio pagrindas – glaudūs ryšiai su klientu ir individualus konsultavimas, todėl mums svarbiausia ne mūsų produktai, o mūsų klientų poreikiai ir norai bei ilgalaikė abipusė nauda“, – apie save teigia vienas stambiausių bankų Lietuvoje. Eilėje dėl paprasčiausios banko operacijos pralaukęs daugiau nei pusantros valandos, pradedi tuo abejoti. Tikrai ne vienas Lietuvos gyventojas yra patekęs į anekdotinę situaciją arba bent apie tokią girdėjęs, kai pasiėmęs banke eilės numeriuką gali drąsiai eiti apsipirkti, pavalgyti pietų, nes grįžus dar nebus atėjusi tavo eilė. O gal čia tokia bankų politika?
„Esame pasirengę padaryti viską, kad dar labiau sustiprėtų mūsų ryšiai su klientais“, – teigia kitas stambus bankas. Aišku, prastoviniavus patalpoje gerą valandą, tikrai atsiranda kažkoks ryšys, pradedi jaustis kaip namie. Tik atrodo, kad bankai dar nelabai tam pasiruošę – didžioji dalis klientų ramsto sienas, nes kėdžių užtenka tik keliems laimingiesiems, tačiau bankai problemos čia visai neįžvelgia. „Keliaukite į internetinę erdvę“, – sako jie. Ten viskas patogiau ir pigiau. Tačiau ar visuomet laimi tik paslaugų vartotojas ir verslininkai, besinaudojantys moderniomis bankų paslaugomis?
Bankų skyrių uždarymo vajus
Štai tik keletas pavyzdžių, kaip bankai „optimizuoja“ veiklą ir siekia partnerystės. Nuo Naujųjų Kuršėnuose neliko dviejų filialų. Bankrutavus „Snorui“ ir uždarius „Swedbank“ padalinį, gyventojams kilo išties nemažai nepatogumų. SEB uždarė savo skyrių Mažeikiuose. Žmonės piktinosi uždaromais bankų skyriais Šakiuose, Lentvaryje, Raseiniuose, Elektrėnuose ir t. t., didžiuosiuose miestuose taip pat tirpo bankų filialai. Du didieji šalies bankai – SEB ir „Swedbank“ – iki šių metų pavasario Lietuvoje atsisakė 22 padalinių.
Tačiau ir veikiantys bankų skyriai kelia nemažai nepatogumų. Iš keliasdešimties šalyje veikiančių SEB skyrių savaitgaliais veikia tik trys. Iš jų Šiaulių regione – nė vieno. Savaitgaliais veikiančių „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinių šiek tiek daugiau, Šiaulių regione – vienintelis.
Bankų skyrių uždarymas motyvuojamas tuo, kad gyventojams „ne taip ir sunku bus nuvykti iki kito skyriaus“, o negalintiems to padaryti atstumą padės įveikti internetas. Galbūt todėl tuose skyriuose, kurie dar liko, dažnai galime pamatyti nemažus būrius žmonių, lūkuriuojančių eilėje.
„Swedbank“ padalinių tinklo veiklos optimizavimas yra nuolatos vykstantis procesas. Bankas vertina tinklo išlaikymo kaštus, klientų srautus, galimybes didesnę paprastų operacijų dalį perkelti į elektroninės bankininkystės kanalus. Tokios yra ir pasaulinės tendencijos, kurios aiškiai rodo, kad tradicinis bankų tinklas mažėja, nes klientai renkasi alternatyvius bankininkystės būdus. Kitaip tariant, bankininkystė niekuo neatsilieka nuo pramogų ar medijų srities – persikelia į interneto, išmaniųjų telefonų erdvę, kur daugelis paslaugų kainuoja mažiau nei padalinyje arba išvis nekainuoja. Be to, klientas tokiu būdu taupo laiką, gali operacijas atlikti jam patogioje vietoje, kur yra interneto ryšys“, – teigia „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Panašiai pasakoja ir SEB banko Šiaulių finansinių paslaugų centro direktorius Gintaras Poderis esą korekcijos banko padaliniuose daromos atsižvelgiant į klientų srautus.
„Pastaruoju metu banko skyriuje Šiauliuose vidutiniškai per dieną aptarnaujame apie 350 klientų. Jau ne vienerius metus skatiname savo klientus kasdienes finansines operacijas atlikti naudojantis elektroninėmis savitarnos paslaugomis“, – teigia jis.
„Patogumas“ vartotojui, pelnas – bankui
Tai, kad kasmet vis daugiau gyvenimo sričių persikelia į elektroninę erdvę – ne naujiena. Gyventojų švietimas, mažėjančios internetinių paslaugų vartotojų baimės, pokyčiai telekomunikacijų rinkose turėjo įtakos tam, kad bankininkystės sektoriuje vis daugėja elektroninių paslaugų vartotojų. Bankų sektorius taip pat negaili lėšų reklamuodamas modernias priemones, esą leidžiančias klientams sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų.
Prieš daugiau nei dešimtmetį pradėję teikti elektroninės bankininkystės paslaugas, bankai visaip stengėsi pripratinti žmones jomis naudotis – pavedimų įkainiai, ja naudojantis, buvo minimalūs, o atliekamų fiziškai banke pradėjo didėti. Neseniai iš politikų lūpų nuskambėję ketinimai apriboti atsiskaitymus grynaisiais už didesnius nei 10 tūkst. litų pirkimus irgi greičiausiai kilo ne be bankų lobistų pastangų.
Šiemet antrą ketvirtį, palyginti su pirmuoju, bankų pajamos už paslaugas ir komisinius išsaugo, pavyzdžiui, Šiaulių banko pajamos už paslaugas ir komisinius augo 13 proc., „Swedbank“ – 5 proc.
Tai, kad elektroninė erdvė yra išties pelninga, pabrėžė ir Lietuvos banko atstovai. Komercinių bankų įkainių tyrimas atskleidė, kad popieriniai pervedimai litais bankams neša nuostolį, o elektroniniai – pelną. Atliekant elektroninius pervedimus litais bankai gavo 108 mln. litų pajamų ir patyrė 55,7 mln. litų tiesioginių ir 28,6 mln. litų netiesioginių išlaidų. Popierinių pervedimų litais pajamos siekė 27,6 mln. litų, o sąnaudos 38,6 mln. (tiesioginių) ir 0,9 mln. (netiesioginių) litų.
Šios Lietuvos banko išvados leidžia teigti, kad bankai vis labiau sieks savo paslaugas perkelti į internetinę erdvę. Tai akivaizdžiai parodo ir kasdien matomos komercinės reklamos, kuriose gyventojai raginami naudotis mokėjimo kortelėmis. Tačiau lieka keletas „bet“.
Šeimos verslas, smulkios įmonės priverstos svarstyti, ar nereikėtų atsisakyti atsiskaitymų elektroninėmis kortelėmis, kadangi įkainiai išaugo. O kaip tos visuomenės grupės, kurios nepajėgios išmokti naudotis elektroninėmis technologijomis ar finansiškai negali sau leisti įsigyti kompiuterio ir interneto ryšio, neturi nemokamos prieigos prie bevielių tinklų, nes gyvena nuo centrų atitolusiuose Šiaulių ar Kelmės rajonuose, kur į miestą perdien, geriausiu atveju, tevažiuoja vos du autobusai?
Elektroninė bankininkystė tinka ne visiems
Remiantis Lietuvos statistikos departamento tyrimais. Lietuvoje 2012 m. tik 57 proc. namų ūkių turėjo kompiuterį ir vos daugiau nei 55 proc. – interneto prieigą. Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. Lietuvoje internetu naudojasi tik 9,2 proc. pensininkų, iš kurių 4,4 proc. prisijungia kasdien, o 3,9 proc. – kartą per savaitę. Šiuos skaičius galima palyginti su to meto studentų interneto naudojimu – praktiškai visi studentai puikiai valdė internetą.
Akivaizdu, kad Lietuvoje vyresnių žmonių ir jaunimo atskirtis naudojantis naujomis komunikacijos technologijomis ypač didelė. Naujausia statistika šiek tiek geresnė, tačiau internetas daugumai vyresnių žmonių vis dar yra nežinoma sritis. Statistikos departamento duomenimis, kasdien arba kartą per savaitę internetu naudojasi kas šeštas septintas 60-74 metų amžiaus gyventojas. Taigi, jei dauguma senyvo amžiaus žmonių nesinaudoja internetu, jiems bankų skyrių panaikinimas yra didelė problema, juolab kad nuvykti iki kito banko skyriaus, esančio didesniame mieste, papildomai kainuoja, ypač kai mažėja visuomeninio transporto maršrutų. Be to, ne už visas valstybinių institucijų teikimas paslaugas galima atsiskaityti internetu, kai kurios iš jų vis dar reikalauja banko išduoto pavedimo čekio kopijos.
Įžvelgia lupikavimą
Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas R. Paukštė pastebėjo, kad po „Snoro“ žlugimo žmonės tapo atsargesni, nes pamatė, kad jie patys atsakingi už banko pasirinkimą. „Klientai įsitikino, kad banko darbuotojai ne visada atskleidžia visą informaciją. Bankų esminis tikslas yra pelnas, o ne žmonių interesai“, – sakė jis.
Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas teigia, kad šalyje bankų tarifai išties labai dideli. „Kai kurių paslaugų tarifai didėja jau seniai, ypač už įskaitymus mokesčiai yra neadekvatūs“, – sakė jis. Klientus ginančios asociacijos vadovas kritiškai vertina ir filialų uždarymą. „Man atrodo, kad bankai filialus, ypač regionuose, uždaro, nes jie galimai yra nepelningi. Jiems nerūpi, kad žmonės iki artimiausio filialo turės važiuoti nemažą atstumą. Bankams svarbiausia pelnas, todėl gyventojams filialų užsidarymas sukelia nemažai problemų, juolab kad tikrai ne visi Lietuvoje naudojasi internetine bankininkyste“, – sakė jis.
R. Paukštė išreiškė viltį, kad Lietuvoje dirbantys bankai bus iš tikro socialiai atsakingi ir dirbs Lietuvai, paprastiems jos žmonėms – ne parodomaisiais veiksmais, o realia veikla atsisuks į žmogų.
Skriaudžiami, nes trūksta vienybės
Atidžiai stebinti bankininkystės sektorių ekonomistė Aušra Maldeikienė pabrėžia, kad bankų sferoje yra nemažai dalykų, kurie vartotojams kelia susirūpinimą: „Akivaizdu, kad Lietuvoje įkainiai yra labai aukšti. Už bankų paslaugas mokame labai daug, palyginti su atlyginimais. Bankai iš šios sferos surenka milžiniškas sumas, o vartotojai kenčia.“
A. Maldeikienės nuomone, didžiausia problema – ne bankų godumas, o žmonių nevieningumas. „Vartotojai turi susivienyti ir kovoti už savo interesus. Ir visiškai nesvarbu, ar žmonės susivienytų prieš bankų įkainius, ar prieš darbdavio savivalę. Tačiau tai yra mūsų tautos problema. O kol žmonės lauks, kad kas nors už juos išspręs problemas, niekas nesikeis. Ir politikai, kurie nuolat kalba apie tai, kaip sunku verslui, pamiršta, kad dar sunkiau yra paprastiems žmonėms“, – teigia ekonomistė.
A. Maldeikienė turi savo nuomonę ir apie uždaromus bankų filialus. „Tai grynai pragmatinis bankų tikslas. Maži filialai yra nepelningi. Aišku, niekas per daug negalvoja apie tai, kaip reikės žmonėms pasiekti didesnius filialus. Tačiau, jau minėjau, tai ne tik bankų problema gyventojai turi susiburti, išreikšti savo poziciją. Ir savivaldos politikai turi kovoti už gyventojų interesus. Be abejo, daug žmonių pereina prie internetinės bankininkystės, tačiau visada bus tokių, kurie ja nesinaudos“, – teigia analitikė.
Kristina KATINAITĖ