Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje užregistruoti 3 559 sukčiavimo atvejai, tai yra 2,8 karto daugiau, palyginus su trimis pirmaisiais metų mėnesiais – rodo LR Vidaus reikalų ministerijos duomenys. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį atitinkamas rodiklis siekė 1 274 atvejus. Viena iš šalyje šiuo metu sparčiausiai plintančių sukčiavimo formų – apgaule išviliojus asmens duomenis bei el. bankininkystės prisijungimo kodus, kito asmens vardu paimami greitieji kreditai.
„Nepaisant to, kad apie šią problemą kalbama vis daugiau, statistika atskleidžia, kad žmonės mūsų šalyje dar nepakankamai atsargiai elgiasi su savo asmens ir el. bankininkystės duomenimis bei yra pernelyg patiklūs. Tarkime, gyventojai mano, kad, jeigu banko sąskaitoje turi nedidelę pinigų sumą, tai esą ją praradus būtų menkas nuostolis. Kita vertus, retai susimąstoma, kad sukčiai asmens duomenis gali panaudoti ne tik pasisavindami jau esamas lėšas, bet dar ir neteisėtai prisiskolinti papildomai“, – teigia Andrius Bogdanovičius, kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius.
Vien per šiuos metus pasinaudojant kitų žmonių asmens dokumentais arba išgavus asmeninius duomenis telefonu, el. paštu ar kitais būdais sukčiai ne savo vardu gavo kelis šimtus kreditų, kurių bendra suma siekė daugiau nei 0,5 mln. Lt.
Viena iš priemonių, padedančių gyventojams išvengti sukčių pinklių, yra Nepageidaujančių greito kredito asmenų registras. Įtraukdamas save į šį registrą gyventojas patvirtina, kad kol nebus panaikintas šis įrašas, jis nepageidauja sudaryti greitosios paskolos sutarties.
Taip pat minėtas registras sudaro prielaidas gyventojams apsaugoti savo giminaičius nuo perteklinio greitųjų kreditų ėmimo. Paslauga „Nepageidauju greito kredito“ aktyvuojama internetu per asmeninės kredito istorijos sistemą „Manocreditinfo.lt“ ir yra nemokama.
„Siekiant užtikrinti saugų naudojimąsi banko paslaugomis, pasitelkiamos moderniausios technologijos. Pavyzdžiui, itin saugi asmens identifikavimo priemonė yra kvalifikuotas elektroninis parašas, kuris leidžia prisijungti prie eBanko ir tvirtinti operacijas – nebereikia su savimi nešiotis slaptažodžių kortelės ar kodų generatoriaus. Vis dėlto kiekvienas privalo rūpintis savo saugumu ir pats – akylai saugoti ir niekam nepateikti slaptų kodų, prisijungimo vardo ar slaptažodžio. Pametus slaptažodžių kortelę ar iškilus bent menkiausiai rizikai, kad slaptą informaciją sužinojo kitas asmuo, svarbu nedelsiant susisiekti su banku“, – sako Darius Jasinskis, „Danske Bank“ Produktų valdymo departamento direktorius.
Kreditų biure „Creditinfo“ yra formuojama fizinių ir juridinių asmenų kredito istorija, nustatomi kredito reitingai bei asmenų galimybės prisiimti finansinius įsipareigojimus. Bankų, lizingo ir telekomunikacijų bendrovių inicijuotas kreditų biuras veikia nuo 2003 metų. Kreditų biurą sukūrusi ir plėtojanti bendrovė “Creditinfo Lietuva“ yra tarptautinės grupės „Creditinfo International GmbH“ narė. Ji taip pat valdo asmeninės kredito istorijos sistemą „Mano Creditinfo“, yra sukūrusi automatizuotas kreditavimo sprendimų priėmimo, klientų elgesio monitoringo bei įsiskolinimų valdymo sistemas.
