e. žiobienė

Pandemija išryškino ir visuomenėje užsislėpusias socialines problemas. Kaip praneša Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, šiemet pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus gauta beveik 7 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais. Specialistai pripažįsta – tam įtakos turėjo užsitęsęs karantinas bei gyvo kontakto mokyklose praradimas. Pirmojo karantino metu Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos gaunamų pranešimų skaičius buvo išaugęs 16 proc.

Prieš kiek daugiau nei pusmetį sostinėje šalia atliekų konteinerio paliktos naujagimės močiutė ir mažylės tėvas siekia atgauti vaikelį. Jie ilgai trypė vaiko teisių apsaugos specialistų slenksčius, kol sužibo viltis. Planuojamas pirmasis močiutės pasimatymas su anūke, kuri šiuo metu yra pas laikinus globėjus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai sako, kad galimybė globoti mažylę yra. „Aš sapnuoju kiekvieną naktį anūkėlę ir laukiu susitikimo.

Daugeliui šeimų Lietuvos regionuose trūksta elementarios pagalbos – psichologų, specialistų, dirbančių su priklausomybių turinčiomis šeimomis, kompleksinių paslaugų ir dėmesio, pastebi vaiko teisių sargai. Štai Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigia, kad jau ne vienerius metus ataskaitose akcentuoja paslaugų šeimoms ir jų prieinamumo klausimą  „Labai gaila, kad kiekviena ministerija savaip supranta kompleksines paslaugas. Matau visiškai skirtingas ėjimo kryptis.

Dabartinė vaikų paėmimo iš šeimos tvarka turi daugiau saugiklių nei buvusi iki naujojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įsigaliojimo, sako vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. E. Žiobienė pažymi, kad dalies politikų ir visuomenininkų kritikuojamas įstatymas nustato, jog paėmus vaiką iš nesaugios aplinkos sprendimą dėl jo likimo priima teismas, tuo metu anksčiau pakakdavo vaiko teisių apsaugos darbuotojų sprendimo. „Naująjį įstatymą aš laikau dideliu laimėjimu.

Kauno istorijoje, kai iš tėvų buvo paimti vaikai, nustatyta, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba neužtikrino geriausių vaikų interesų, atlikusi tyrimą skelbia vaiko teisių apsaugos kontrolierė. „Tikrinome laiką nuo vaikų paėmimo iki grąžinimo. Praktiškai mėnuo laiko.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė siūlo peržiūrėti šiuo metu Baudžiamajame kodekse numatytas sankcijas už skausmo sukėlimą vaikams. Pasak kontrolierės, uždraudusi vaikams taikyti fizines bausmes Lietuva žengė didelį žingsnį į priekį, bet tėvams taikomos piniginės sankcijos dar kartą nuskriaudžia vaikus per sumažėjusį šeimos biudžetą.

Lietuvoje vaikų yra visokių ir laimingų, ir mažiau laimingų, sako psichologas, Pagalbos vaikams telefonu tarnybos vadovas Robertas Povilaitis. „Bet labai laimingų vaikų Lietuvoje yra mažiau negu daugumoje ES valstybių. [...] o tų vaikų, kurie nėra laimingi, dėl kažkokių priežasčių yra per daug“, – pastebi jis.

„Skandinavijos šalyse, pasitaikius smurto šeimoje atvejų, dažniausiai visgi nukenčia moterys, joms yra pasiūloma skirtis. Lietuviškoje katalikiškoje tradicijoje yra priešingai – svarbiausia yra gyventi šeimoje. Taigi suvokimas – visiškai kitoks. Ir rūpinimasis vaikais, žinojimas, kaip jais reikia rūpintis, irgi yra skirtingas. Norvegija tokių įstatymų ėmėsi dar prieš penkiasdešimt metų, o mes dar 2015 metais aiškinamės, ar galima vaiką mušti namie, ar negalima.

Seimas antradienį popietiniame posėdyje po pateikimo pritarė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2013 metų veiklos ataskaitai. Parlamentarai po pateikimo jai pritarė. Seimas taip pat siūlo tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su vaiko teisių apsauga ir šeimos politika. Tarp siūlymų - plėsti socialinių paslaugų sferą, kad mažiau vaikų būtų paimama iš šeimų, plėtoti smurto ir patyčių prevencines programas ir kita.

Portalo Balsas.lt redakcijoje viešėjo garsus fenotipologas Markas Lučinas. Estijoje gyvenantis vyras yra dviejų unikalių sistemų autorius. Viena iš jų – fenotipologija. Tai potencialių žmogaus charakterio bruožų, savybių ir galimybių nustatymo sistema, paremta išvaizda. Lietuvoje viešintį specialistą paprašėme pažvelgti į vienos iš naujų partijų „Drąsos kelias“ lyderius, ketinančius dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Aršias diskusijas visuomenėje kelia praėjusios savaitės įvykiai Garliavoje, kuomet iš globėjos Neringos Venckienės namų buvo paimta mergaitė ir perduota motinai Laimutei Stankūnaitei. Viešojoje erdvėje pasigirdo įtarimų, kad imant mergaitę iš globėjos namų, ji buvo apsvaiginta psichotropinėmis medžiagomis.

Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė lankėsi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK), kur buvo priimamas sprendimas „Dėl vaiko teisių apsaugos įstaigų veiksmų, apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus“ projekto. Komentuoti Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukros perdavimo procesą ji atsisakė ir tikino, kad visais klausimais žurnalistai turėtų kreiptis į antstolę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas viešai klausia vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, ar šiandien žiniasklaidoje paviešindama tyrimą dėl įvykių Garliavoje, kuomet buvo bandoma nesėkmingai įvykdyti teismo sprendimą, ir taip užbėgdama už akių šiuo metu 5 ikiteisminius tyrimus atliekantiems pareigūnams, ji pasielgė adekvačiai savo misijai ir tikrai siekdama užtikrinti mažametės mergaitės interesus? „Norėčiau vaiko teisių apsaugos kontrolierės paklausti, ar ...

„Lietuvos tūkstantmečio žmogaus“ titulą pelnęs kunigas, gelbėjęs mažametę iš girtaujančios šeimos, buvo įsuktas į vaiko tariamo pagrobimo skandalą. Prokurorai tokio nusikaltimo neįžvelgia, todėl dabar jiems kliuvo ir patiems. Institucijų mūšis Vilkaviškio prokuratūros vadovas Kęstutis Jasaitis užsitraukė vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės nemalonę.

Birželio 1-oji – tarptautinė vaikų gynimo diena, deja, jei reiktų išvardyti darbus, kuriuos Lietuvoje būtina nuveikti ir kokiais pasiekimais vaikų teisių įgyvendinimo ir socialinės apsaugos srityje galima didžiuotis, neabejotinai pirmasis sąrašas būtų keletą kartų ilgesnis. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenys rodo, kad 2010-aisiais smurtą patyrė 1250 vaikų.

Neseniai vykusiame Teisėjų tarybos posėdyje buvo pakartotinai svarstomas psichologų pareigybių steigimo teismuose klausimas. Atsiradus papildomam šių etatų finansavimui, Teisėjų taryba vienbalsiai pritarė penkių kvalifikuotų psichologų etatų įsteigimui visuose apygardų teismuose ir psichologų dalyvavimui vaikų apklausose. „Mes ir anksčiau šiai idėjai pritarėme, tačiau tai padaryti pačių teismų sąskaita buvo neįmanoma.

Baruose ar kavinėse gėles lankytojams naktimis siūlantys mažamečiai neretam suvirpina širdį, tačiau nedažnas lankytojas, prieš tiesdamas keletą litų už gėlės žiedą, susimasto, kad gėlėmis prekiaujantys vaikai gali būti išnaudojimo ar skaudžios socialinės realybės auka. Gėles baruose pardavinėjantys vaikai, atrodo, prašyte prašosi spręsti jų problemas, bet kol nėra formalaus prašymo, nė viena institucija lyg ir neįpareigota pasirūpinti naktiniais mažaisiais prekeiviais.

Panevėžyje tartasi, kaip efektyviau bendradarbiauti tiriant nepilnamečių nusikaltimus. O kad šioje srityje problemų yra, pripažįsta tiek prokurorai, tiek vaiko teisių apsaugos darbuotojai.

Penkiolikmetė jonaviškė, kentėdama nuo bendramžių patyčių, nusižudė puldama po traukiniu. Prienų gyventojus sukrėtė žinia apie septyniolikmečio jaunuolio priimtą sprendimą pasitraukti iš šio pasaulio – jautrus paauglys nuolat kentė bendaamžių smurtą. Neseni įvykiai Alytuje, kai ranką prieš save pakėlė penkiolimetis moksleivis, privertė visuomenę dar kartą pripažinti, kad patyčios – rimta problema.

Neseniai naujienų portalo Balsas.lt konferencijoje svečiavosi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, kuri atsakinėjo į klausimus apie bendrą vaiko teisių apsaugos situaciją Lietuvoje bei dažniausiai užfiksuojamus pažeidimus, problemines šeimas ir vaikų, augančių tokiose šeimose, problemas bei sunkumus.

o neseniai šalį sukrėtusios tragedijos, kai po užmegztos pažinties viename socialinių tinklų buvo nužudyta 13-metė mergaitė, vėl imta kalbėti, ar saugus internetas nepilnamečiams ir, ar visuomenėje apskritai pakanka informacijos, kuri skatintų jaunus žmonės kritiškai vertinti tokias pažintis ir susilaikyti nuo neapgalvotų poelgių. Naujienų portalo Balsas.lt kalbinta Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, komentuodama šiuos įvykius, sakė: „Liūdna ir baisu.

„Seimo pirmininkės Irenos Degutienės nuomone, Seimas, neatleidęs Editos Žiobienės iš vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigų, pareiškė pasitikėjimą ja ir suteikė moralinį palaikymą", - perskaičiau žinią. Būtų net ašarą išspaudę, jei nebūtų šimtą kartų matyta nesąmonė. Prieš kelerius metus Seimas lygiai taip pat nesugebėjo iš pirmo karto atleisti iškilaus sovietinio saugumo (KGB) rezervininko iš Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigų.

Trečiadienį Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė įteikė Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei atsistatydinimo pareiškimą. Papildyta (14.53) Pasak atsistatydinančios kontrolierės, sprendimą atsistatydinti lėmė įsitikinimas, kad teisingumą valstybėje turi vykdyti ne kontrolierius, politikai ar žiniasklaidos atstovai, bet teismai.

Ketvirtadienį Seime prisiekė naujai paskirta vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Jos priesaiką priėmė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Seimas paskyrė E. Žiobienę vaiko teisių apsaugos kontroliere šių metų kovo 25 d. Už jos kandidatūrą pasisakė 98 Seimo nariai, vienas buvo prieš ir 9 susilaikė. Šiose pareigose ji pakeis buvusią vaiko teisių apsaugos kontrolierę Rimantę Šalaševičiūtę. E. Žiobienės kandidatūrą Seimui buvo pateikusi Seimo Pirmininkė I. Degutienė.