Seimas antradienį popietiniame posėdyje po pateikimo pritarė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2013 metų veiklos ataskaitai.
Parlamentarai po pateikimo jai pritarė. Seimas taip pat siūlo tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su vaiko teisių apsauga ir šeimos politika. Tarp siūlymų - plėsti socialinių paslaugų sferą, kad mažiau vaikų būtų paimama iš šeimų, plėtoti smurto ir patyčių prevencines programas ir kita.
E.Žiobienė: viena ministerija stengiasi stumtelti kitai
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžė, kad skundų skaičius išlieka panašus, tačiau populiarėja kreipimosi elektroniniu paštu ir telefonu formos. Pasak jos, dažniausiai kreipiasi tėvai, o pagrindiniai dalykai – tėvų skyrybų metu iškylančios problemos: vaikų galimybė bendrauti su tėvais, jų pasirinkimas, kaip atstovaujami vaiko interesai ir pan. Ji taip pat pažymėjo, kad kai kurie aktualūs klausimai sprendžiami Seime, tačiau dar laukiama sprendimų vaiko globos klausimais. Anot jos, įsisenėjusios kūdikių globos problemos, per mažai dėmesio skiriama vaikų sveikatos klausimams, pavyzdžiui, vakcinacija, paslaugų prieinamumas. Taip pat daug skundų gaunama dėl vaikų patiriamų patyčių, sakė E. Žiobienė.
,,Institucijoms trūksta bendradarbiavimo. Vaiko teisių užtikrinimo klausimai sprendžiami labai fragmentiškai (…) kiekviena ministerija stengiasi stumtelti kitai ministerijai”, - pabrėžė ji. Tai, pasak E. Žiobienės, pastebi ir Jungtinių tautų specialistai. Ji pageidavo, kad būtų aiškiau reglamentuota, kaip dirbamas socioalinis darbas, kad vaiki galėtų likti šeimoje, o ne perkelti į kitas institucijas. Pasak E. Žiobienės, tik tada, kai akivaizdu, kad vaiką reikia paimti iš šeimos, reikia galvoti apie globą ar įsivaikinimą.
Negimusiais vaikais kontrolierė nesidomi
Atsakydama Seimo narių klausimus, E. Žiobienė aiškino, kad kūdikių išlaikymas valstybei kainuoja labai daug, tačiau biudžetas orientuotas į patalpų išlaikymą, darbo užmokestį, o rūbeliai ir dalis kitų reikalingų priemonių gaunama iš labdaros. Ji pabrėžė, kad neįgalių vaikų, kuriems reikia sveikatos priežiūros, yra nedaug, o kūdikiams labiau reikia ugdymo. Tačiau tam esą trūksta galimybių.
Kontrolierė pritarė Sergejui Jovaišai, kad pedagogų, dirbančių su vaikais mokyklose, trūksta. Atsakydama į Seimo narių klausimus, E. Žiobienė taip pat sakė, kad vaiko teisių apsauga yra ta sritis, kuriai reikėtų skirti daugiau lėšų.
Pasak kontrolierės, įstatymas numato ginti vaikų teises iki 18 metų. Atsakydama į klausimą, ar jos vadovaujama įstaiga domisi, kaip jiems sekasi vėliau, E. Žiobienė sakė pripažįstanti, kad jiems labai sudėtinga įsikurti pradedant savarankišką gyvenimą, tačiau kaip jiems tai sekasi domėtis nenumatyta, nes ,,jie jau nebe vaikai”.
O.Valiukevičiūtė kėlė ,,vaiko nemušimo” įstatymo klausimą ir teiravosi, ar dėl to visuomenėje nekyla papildomų problemų. E. Žiobienė atsakė, kad kol kas tėvai mušimą laiko auklėjimo priemone, todėl pirmiausia reikėtų keisti tėvų požiūrį.
Parlamentaras Kazimieras Kuzminskas domėjosi, kas gina vaiką, motinos isčiose, jei ji gyvena asocialiai. Anot E. Žiobienės, tai moters sveikatos, socialinių darbuotojų klausimas, ,,bet vaikas dar nėara gimęs”, todėl tai nėra jos vadovaujamos įstaigos kompetencija. Tai nepatiko konservatoriui R. J. Dagiui, kuris pageidavo, kad ratifikuojant ES teisės aktus, reikia spręsti ir negimusių kūdikių apsaugos problemas. Tačiau nutarimo projektą pristatanti buvusi vaiko teisių kontrreolierė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė atsakė, kad akcentuojama pagalba besilaukiančiajai. ,,Pagalba reikalinga pirmiausia moteriai”, - pabrėžė ji. Parlamentarai nusprendė toliau šį klausimą svarstyti rudens sesijoje. [15:50:04] Viktorija Birute: xx Viktorija Birute
