Neseniai naujienų portalo Balsas.lt konferencijoje svečiavosi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, kuri atsakinėjo į klausimus apie bendrą vaiko teisių apsaugos situaciją Lietuvoje bei dažniausiai užfiksuojamus pažeidimus, problemines šeimas ir vaikų, augančių tokiose šeimose, problemas bei sunkumus.
Tėvai nežino, kokias teises turi jų vaikai
Vis dažniau pasirodo publikacijų apie tai, kad puikiai žinodami savo teises vaikai dažnai pamiršta pareigas, dėl ko vėliau kenčia mokytojai ir patys tėvai. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, kalbėdama apie vaikų teises ir pareigas, sakė: „Tikėtina, kad kiekvienas susiduria su vaiko teisių nežinojimu ar nenorėjimu žinoti bei pareigų nesilaikymu. Atrodytų, kad per 20-ties metų nepriklausomybės laikotarpį visuomenė tarsi susipažino su savo teisėmis, bet realiame darbe, kai susiduriame su įvairiais pažeidimais, problemomis, kurios iškyla pirmą kartą, pamatome, kad žmonės nežino savo teisių. Dažnai patys tėvai nežino, kokias teises turi jų vaikas ir kur šios teisės galėtų būti pažeidžiamos. “
Pašnekovės teigimu, visuomenei vis dar trūksta tokio pobūdžio informacijos, o šių spragų užpildymas galėtų padėti išvengti tam tikrų problemų, kurios kyla sprendžiant tėvų skyrybų, vaiko globos ar kitus klausimus.
„Visuomenė kinta, kinta vertybės ir kartais patys suaugusieji ne visai atsirenka tarp vertybių, tolerancijos, tad vaikams atsirinkti tokioje informacijos gausoje yra dar sunkiau. Vienas iš įtakingų informacijos šaltinių yra televizija, filmai, tad tai, ką jauni žmonės „pasiima“, dažnai prasilenkia su moralės normomis ar tikrosiomis vertybėmis“, – apie tai, kad dažnai Vakarų kultūrai būdingesni bruožai kartais aklai bandomi perkelti į mūsų visuomenę, kalbėjo E. Žiobienė.
Per pusę metų – 400 skundų
Apie dažniausiai Lietuvoje užfiksuojamus vaiko teisių pažeidimus kontrolierė sakė: „Pažeidimų yra įvairių, dauguma mūsų gaunamų skundų yra dėl įvairių institucijų veiklos ir vaikų teisių pažeidimų šeimoje. Dažnai tenka spręsti problemas, susijusias su šeimos santykiais, kai tarkime, vienas iš tėvų vaikui neleidžia bendrauti su kartu negyvenančiu kitu sutuoktiniu, nemažai skundų sulaukiame dėl smurto atvejų mokykloje, patyčių.“
Kalbėdama apie skundus E. Žiobienė minėjo, kad per pastaruosius šešis mėnesius tarnyba sulaukė apie 400 skundų. Pašnekovė taip pat užsiminė, kad kartais laiškus kontrolieriaus įstaigai rašo ir vaikai: „Vaikai klausia labai įvairių dalykų, tarkime, „nesusikalbu su savo mama – ką man daryti? Nesiūlykite man psichologų, jau nebegaliu“. Gavę tokį laišką bandome aiškintis realią situaciją ir dažniausiai vaikams vis tik pasiūlome psichologinę pagalbą“, – kalbėjo E. Žiobienė.
Kontrolierės teigimu, džiuginanti tendencija tai, kad tarnyba sulaukia nemažai užklausų elektroniniu paštu bei gauna informacijos iš visuomenės apie be priežiūros paliktus vaikus ar kitais atvejais, kai vaikai atsiduria probleminėse situacijose.
Mamos neturi socialinių įgūdžių
Vaiko teisių apsaugos kontrolierei savo darbe tenka dirbti ir su socialinės rizikos grupei priklausančiomis šeimomis. E. Žiobienė pripažino, kad vis dar situacija šioje srityje šalyje nėra tokia gera, kaip norėtųsi: „Socialiniai darbuotojai turi lankyti ne tik socialinės rizikos grupės šeimas, bet senelius, vienišus žmones, tad šių specialistų trūksta. Šeimoms jie teikia labai įvairią pagalbą – nuo elementarių paslaugų, iki įgūdžių ugdymo, bendravimo. Reikia pripažinti, kad yra tokių šeimų, kuriose mama neturi nei maisto gaminimo, nei tvarkymo, nei vaikų priežiūros įgūdžių, tad socialinis darbuotojas turi visą tai ugdyti, pagelbėti.“
Jei tėvai vaiku nesirūpina, tuomet vaiko teisių apsaugos pareigūnai turi pasirūpinti, kad būtų sudaromos tinkamos sąlygos vaikui augti: „Valstybė deklaruoja, kad vaikas turi augti šeimoje, tad jei jis to negali daryti savoje šeimoje, tuomet domimasi, ar yra galimybė, kad vaiką globotų artimi giminaičiai, jei tokios galimybės nėra, tuomet kalbama apie globos namus ar šeimyną“, – kalbėjo E. Žiobienė.
Į klausimą, ar tėvai gali susigrąžinti iš jų atimtą vaiką, kontrolierė atsakė: „Jeigu kalbame apie socialinės rizikos grupei priklausančias šeimas, tai svarbu paminėti, kad tėvai gali įrodyti teisme, jog pasitaisė ir yra pajėgūs auginti savo vaiką. Yra atvejų, kai patys tėvai atsisako savo vaikų ir tuomet šie vaikai gali būti įvaikinti.“ Pasak kontrolierės, galimos labai specifinės situacijos, kai tėvai serga sunkiomis psichinėmis ligomis ar yra kitų aplinkybių, kuomet vaikas negali gyventi su biologiniais tėvais.
Daugiau žiūrėkite vaizdo konferencijos vaizdo įraše.
