Birželio 1-oji – tarptautinė vaikų gynimo diena, deja, jei reiktų išvardyti darbus, kuriuos Lietuvoje būtina nuveikti ir kokiais pasiekimais vaikų teisių įgyvendinimo ir socialinės apsaugos srityje galima didžiuotis, neabejotinai pirmasis sąrašas būtų keletą kartų ilgesnis. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenys rodo, kad 2010-aisiais smurtą patyrė 1250 vaikų. Dažniausiai prieš vaikus naudotas fizinis smurtas (45 proc. atvejų), taip pat seksualinis smurtas (12 proc. atvejų), psichologinis smurtas (41 proc. atvejų).
Vaikai nesijaučia laimingi
Sociologų atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikai jaučiasi nelaimingiausi iš visų Europos Sąjungos šalių narių. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, komentuodama tokius tyrimų rezultatus, sakė: „Tyrimai rodo, kad vaikai jaučiasi labai nelaimingi, tai susiję su laimės jausmu namuose – kiek vaikas reikalingas tėvams ir kiek tėvai jam skiria dėmesio. Žinoma, labai svarbu, kiek vaikas sulaukia dėmesio ir iš artimų giminaičių, kaip su juo bendraujama, kaip jis jaučiasi namų aplinkoje. Dažnai tėvai sako, kad šeimai trūksta pinigų ir tėvai neturi galimybės palepinti savo vaikus materialiais dalykais, bet juk svarbiausia dėmesys vaikui. Net kalbant apie tokį dalyką, kaip atostogos – jas galima praleisti labai prabangiai ir sumokėti už tai daug pinigų, arba tiesiog skirti tuo laikotarpiu vaikui dėmesį.“
Pašnekovės teigimu, kita vaikui labai svarbi socialinė terpė – mokykla, kur jis nori jaustis saugus ir savimi pasitikintis. „Vaikas nori sulaukti įvertinimo iš mokytojo: jeigu klasė yra didelė, joje mokosi skirtingų gabumų vaikai ir jei mokytojas orientuosis ir dirbs tik su gerai besimokančiais, vienas ar kitas vaikas gali jausti atstumtas. Iš tokių patirtų emocijų gimsta įvairūs dalykai – žmogus būna linkęs save menkinti, smurtauti. Pyktis, dėmesio trūkumas yra išreiškiami labai skirtingai.“
Deklaruojama vienaip – dirbama kitaip
Į klausimą, kokioms vaikų gyvenimo sritims turėtų skiriamas dar didesnis socialinės paramos ir švietimo įstaigų bei visuomenės dėmesys, pašnekovė atsakė: „Tokių sričių labai daug ir viena jų – įvairūs įstatymų reglamentavimo klausimai, didesnį dėmesį reiktų skirti visuomenės mentaliteto pokyčiams, kad būtų atsisakyta kūno bausmių. Labai sunku būna įrodyti, kad nebūtina vaiką mušti, galima jį auklėti ir kitomis priemonėmis. Yra nemažai teisės aktų, kuriuos reiktų tobulinti – Civilinį ir Baudžiamąjį kodeksus bei visą eilę kitų.“
Kontrolierės teigimu, nemažai keblumų kyla ir dėl kai kurių nuostatų įgyvendinimo problemų, kuomet teisės aktai būna priimti, bet realybėje dirbama kitaip. „Kartais labai akivaizdus pagarbos žmogui trūkumas, juo labiau pagarbos vaikui, nes dažnai jie tarsi nelaikomi lygiaverčiais žmonėmis. Vaikui pagarbos turėtų būti skiriama tiek pat, kiek ir suaugusiam žmogui, o vaiko teisių apsaugos prasme vaikus turėtume saugoti net labiau.“
10 kūdikių – viena auklė
Kalbėdama apie ateities lūkesčius, E. Žiobienė sakė: „Labai tikimės, kad Seimas pagaliau ratifikuos Europos tarybos konvenciją dėl seksualinio išnaudojimo ir prievartos. Ši konvencija turėtų įnešti nemažai pokyčių ir į mūsų teisinę sistemą. Tikimės, kad atsiras psichologai teismuose, ypač jų reikia bylose, kai vaikai apklausiami baudžiamosiose bylose. Tokie pokyčiai padėtų vaikų netraumuoti baudžiamaisiais procesais ir vietoje keleto kartų vaiką apklausti tik kartą.“
Dar viena labai svarbi tema, anot E. Žiobienės, vaikai, augantys globos namuose: „Tais atvejais, kai vaikui nustatyta laikina globa, reikia dirbti ir su vaiko šeima. Būtina įvertinti, ar šeima sugebės priimti vaiką atgal ir galės tinkamai juo pasirūpinti, o jei ne, tuomet būtina suteikti vaikui galimybę augti ne globos įstaigoje, bet šeimoje. Reikia stengtis, kad laikinai globojamas vaikas būtų kuo trumpesnį laiką, bet reikia suteikti galimybę turėti šeimą – įtėvius, globėjus.“
Pasak kontrolierės, išskyrus labai svarbius sveikatos atvejus, kai būtina medicininė priežiūra, vaikas turi augti šeimoje, o ne institucijoje: „Kūdikių namuose 8-10 vaikų nakčiai tenka viena darbuotoja, akivaizdu, kad vaikams trūksta dėmesio ir jie auga be motiniškos šilumos.“
Darbai atlikti, rezultato teks palaukti
Paklausta, kokių teigiamų pokyčių galima pastebėti kalbant apie vaikų gyvenimą, E. Žiobienė sakė: „Esama darbų, kurie atlikti, tik kol kas nėra rezultato ir jis bus matyti tik po kelerių metų. Žvelgiant į švietimo sritį, galima pasidžiaugti, kad mokyklose atsiranda įvairių veiklų, pamokų, kurios nukreiptos prieš patyčias. Esama mažų laimėjimų – su Teisėjų taryba sutarėme dėl psichologų etato teismuose. Baudžiamajame kodekse yra sugriežtintos bausmės dėl seksualinių santykių su vaikais ir padidinta amžiaus riba: anksčiau ji buvo 14 metų, kuomet vaikas galėjo sutikti, bet šiuo metu ši amžiaus riba yra 16 metų. ES rengia direktyvą, kuria planuoja dar labiau griežtinti baudžiamąją atsakomybę. Šie pokyčiai, žvelgiant iš vaiko perspektyvos, yra labai svarbūs“, – kalbėjo pašnekovė.
Visuomenė turi būti vieninga
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė, paklausta, kokių veiksmų reikia imtis ir į kokias sritis labiausiai reiktų atkreipti dėmesį, kad būtų pagerintos vaikų gyvenimo sąlygos Lietuvoje, sakė: „Šioje srityje turėtų būti būti komadinis darbas ne tik tarp valstybinių instituijų, bet ir visuomenės. Vaiką supa labai labai daug skirtingų žmonių, gyvename visuomenėje ir esame susiję tam tikrais santykiais, tad reikia stiprinti vaiką supančią aplinką. Kalbant konkrečiau, atidžiau reiktų pažvelgti į Lietuvos provincijas, kur vietinę bendruomenę sudaro vos keli šimtai gyventojų – su kuo vaikas šioje aplinkoje susiduria? Jį supa artimieji, šeima, taip pat labai svarbi mokyklos bendruomenė, seniūnijos, savivaldybės veikla, socialinių paslaugų teikimas pačiam vaikui ir jo šeimai. Pirmiausiai reiktų stiprinti pačią bendruomenę ir tuos, kurie jai dirba: nuo rajono nevyriausybinių organizacijų iki rajono socialinių darbuotojų. Jei kiekvienas padarytų su vaikais susijusį savo darbą – situacija pagerėtų.“
Nelaimingi tėvai – nelaimingas vaikas
Moters teigimu, įvairiapusis saugios ir sveikos aplinkos kūrimas yra būtinas, nes jei vaikas gerai jaučiasi mokykloje, o problemų yra namuose, tuomet situacija nėra gera : „Aplinka, kurioje vaikas gyvena, neabejotinai daro jam įtaką, juk vaikas it sugeriamasis popierius viską mato ir jaučia, tad jei bendruomenėje paplitęs girtavimas, bedarbystė, ar esama kitų problemų, vaikui taip pat nėra gerai.“
Į klausimą, su kokiomis problemomis susiduria Lietuvos visuomenėje augantys vaikai, pašnekovė atsakė: „Jau minėtas laimės faktorius nėra pagrindinė problema, bet tai daug atskleidžia: tai, kad mūsų vaikai yra vieni iš nelaimingiausių, yra viena, bet tyrimai taip pat rodo, kad lietuviai kaip tauta jaučiaisi nelaimingi, tad, jei vaikas mato mamą ir tėtį nelaimingus, ko galime tikėtis iš vaiko?“
Opiausia problema – smurtas šeimoje
Pašnekovės teigimu, viena skaudžiausių visuomenės problemų – smurtas šeimoje prieš vaikus. „Šeima – tai žmonės, kurie kasdien būna šalia vaiko. Dažnai toks elgesys traktuojamas kaip auklėjimas, bet tai daryti reiktų kitomis priemonėmis. Deja, pokyčiai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi, bet vilties yra“, – kalbėjo R. Dičpetrienė.
Apie tai, kokiais pokyčiais, įvykusiais per pastaruosius metus, galime pasidžiaugti, moteris kalbėjo: „Organizacija „Gelbėkit vaikus“ Lietuvoje jau švenčia savo veiklos dvidešimtmetį, tad pasidžiaugti tikrai yra kuo. Juačiame labai didelį palengvėjimą, kad buvo priimtas smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriuo remiantis smurtautojas gali būti pašalintas iš šeimos. Tai labai konkretus veiksmas ir labai didelis žingsnis į priekį Lietuvai.“
