„Lietuvos tūkstantmečio žmogaus“ titulą pelnęs kunigas, gelbėjęs mažametę iš girtaujančios šeimos, buvo įsuktas į vaiko tariamo pagrobimo skandalą. Prokurorai tokio nusikaltimo neįžvelgia, todėl dabar jiems kliuvo ir patiems.
Institucijų mūšis
Vilkaviškio prokuratūros vadovas Kęstutis Jasaitis užsitraukė vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės nemalonę. Vaikų gynėja teigia, kad prokuroras buvo šališkas, spręsdamas Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Virginijaus Kelerto (40 m.) įtariamos kaltės klausimą.
Šis kunigas kartu yra Šakių vaikų globos namų, nevalstybinės įstaigos, direktorius.
Anot vaikų gynėjų, kunigas nusikalto – pagrobė mažametę mergaitę iš jos namų ir atvežė į savo globos namus. Tai panašu į savavaldžiavimą. Tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę Vilkaviškio pareigūnai tokio nusikaltimo neįžvelgė ir tyrimą nutraukė. Tuomet vaiko teisių apsaugos kontrolierė šį nutarimą apskundė Vilkaviškio vyriausiajam prokurorui, kad jis paprieštarautų savo pavaldiniams. Bet šis, dar kartą išanalizavęs surinktą medžiagą, E. Žiobienės skundą atmetė, pavadindamas jį nepagrįstu.
Maža to, prokuroras K. Jasaitis savo nutarime neatnaujinti tyrimo dėl įtariamo savavaldžiavimo patarė vaiko teisių apsaugos kontrolierei atidžiau įsiskaityti į „pagrobtosios“ mergaitės būklę ir emocijas vertinusių psichiatrų bei psichologų išvadas (mergaitė turi tik vieną draugę, klasėje pravardžiuojama, apstumdoma, yra susigūžusi, išgyvena atskirtį dėl tėvų girtavimo, nori gyventi su sese ir t. t.). Prokuroras taip pat pasiūlė inicijuoti globos įstaigose tam tikrą dokumentą, kad būtų aiškiau, kada vaikas svečiuojasi globos įstaigoje, o kada yra pagrobtas, įkurdintas prievarta.
E. Žiobienė savo ruožtu parašė naują skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, bet ir čia jai nepavyko pasiekti, kad kunigas V. Kelertas būtų apkaltintas. Galimybės skųstis išnaudotos dar ne visos.
Mažametės ašaros
Istorija dėl mažametės „pagrobimo“ kilo praėjusių metų gruodį, prieš Kalėdas. Šakių globos namų auklėtinė Rasvita (18 m.), čia gyvenanti jau keletą metų, nes jos motina dėl girtavimo yra netekusi teisės rūpintis dukra, sulaukė savo jaunesnės sesutės Giedrės (7 m.) žinutės telefonu. Mergaitė prašė skubiai atvažiuoti. Vyresnioji, norėdama suprasti tokio netikėto kvietimo priežastį, bandė skambinti Giedrei, tačiau skambutis buvo atmestas.
Rasvita ir jos sesutė yra labai artimos – dažnai bendrauja, kartu atostogaudavo. Vyresnioji žinojo, kad su tėvais gyvenanti jaunėlė kartais namie jaučiasi nelaiminga ir liūdi, nes tėvai girtauja ir pykstasi. Todėl tuokart gautą žinutę Rasvita suprato kaip pagalbos šauksmą.
Savo įtarimais Rasvita pasidalino su globos namų direktoriumi V. Kelertu, ir abu nuvažiavo pas Giedrės tėvus.
Ir Rasvita, ir kunigas matė, kad sugyventinių Skirmos Ripinskaitės ir Gintauto Išganančio namai netvarkingi, dvokiantys svaigalais. Čia girtavo penki suaugę asmenys, kambaryje buvo šalta – ugnis neužkurta, nebuvo ką valgyti. Mažosios Giedrės veidu riedėjo ašaros.
Girta S. Ripinskaitė, pamačiusi nelauktus svečius, paprieštaravo, kad šie laikinai išsiveštų į globos namus jaunėlę dukrą, bet kiek blaivesnė kaimynė Lilė paragino sugėrovę išleisti dukrelę – girdi, paatostogauti.
Tąkart taip ir baigėsi – motina sutiko (taip vėliau liudijo ir jos sugėrovai), ir mažoji Giedrė – neprausta, susivėlusi, nešvariais drabužėliais – ištrūko nors kurį laiką pabūti ramioje, švarioje aplinkoje, pasimėgauti sesutės draugija.
„Padėka“ už pagalbą
Apie Giedrės viešnagę globos namuose jų direktorius V. Kelertas iškart pranešė tuometinei Šakių vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovei Bronei Valaitienei. Rodės, problemų nebus. Kelias dienas tvyrojo tyla, mergaite niekas nepasidomėjo.
Tik vėliau, kai Giedrė iš globos namų grįžo savo tėvus, vaikų gynėjai kažkodėl sukruto ir apkaltino kunigą, kad kišęsis ten, kur jam nereikėtų – esąs veikęs savavališkai, netgi nusikaltęs – savavaldžiavęs.
Pats kunigas, priverstas jau beveik metus būti nenutylančio skandalo gniaužtuose, „Akistatai“ teigė esąs įsitikinęs, kad minėtas skandalas – tik priedanga siekiant išdraskyti, sunaikinti 6 metus veikiančius jo vadovaujamus nevalstybinius globos namus, kuriuose šiuo metu yra apie 30 globotinių. „Gal mes per pigiai apsieiname, globodami nelaimingus vaikučius, ir sudarome aštrią konkurenciją, o gal tai yra išpuolis prieš Bažnyčią, – svarstė kunigas. – O gal tiesiog užgautos kažkieno ambicijos, kad atlieku gerą darbą, nors nesu įpareigotas tai daryti. Gal kažkam labai negerai, kad tuose sesučių tėvų namuose tada pamačiau tai, ko man nederėjo matyti, nes pirmiau turėjo pamatyti oficialūs specialistai. Kitaip tariant, atidengiau kai kurių specialistų neveiklumą. Tačiau žinau tik viena – jokio nusikaltimo nepadariau. Aš tik padėjau pilnametei globotinei pasirūpinti pagalbos ieškojusia mažamete sesute. Kažkam perėjau kelią“.
Siekis nesuvokiamas
Kunigas teigė, kad spaudimą iš Vaiko teisių kontrolierės tarnybos jis jautęs ir anksčiau. Kodėl – galįs tik spėlioti. „Būta net ir kaltinimų man skatinus nepadorų nepilnamečių gyvenimą, – užsiminė V. Kelertas. – O mano tikslas tėra vienas – kad vaikas augtų mylimas ir prižiūrimas, kad būtų paisoma jo interesų“.
Beje, minėta Giedrė iš globos namų į šeimą tąkart buvo sugrąžinta net nepasiteiravus pačios mergaitės norų. O juk tuo metu mažametė namie buvo ką tik patyrusi smurtą (tuo domėjosi kaimyninio Jurbarko policininkai) ir tėvų, kurie ją vadindavo susna ar šlykštyne, net baiminosi. Todėl vaikų gynėjų siekis apkaltinti kunigą vaiko pagrobimu nesuvokiamas ne tik jam pačiam, bet ir įvykį pradėjusiems tirti Šakių policininkams bei prokurorams, ir tyrimą tęsusiems Vilkaviškio pareigūnams, ir Vilkaviškio teismui. Gal vaiko teisių gynėjai pagrindinį dėmesį nukreipia ne ten, kur jo tikrai labai reikia?
KOMENTARAS
Kęstutis JASAITIS, Vilkaviškio prokuratūros vadovas:
Šioje situacijoje, neabejoju, pirmiausia reikia žiūrėti mažametės teisės į saugią aplinką. Tai, kad mergaitė buvo išgelbėta iš girtų tėvų ir jų svečių aplinkos, nėra nusikaltimas. Tai, kad mergaitė pačios noru ir motinai sutikus trumpą laiką pasisvečiavo pas seserį globos namuose, irgi joks nusikaltimas. Taigi mažametei jokia žala nepadaryta, kaip ir jos tėvams. Vaikų gynėjai turėtų tik džiaugtis, kad buvo užkirstas kelias galimai nelaimei įvykti girtų tėvų namuose, mergaitė išvengė neigiamų emocijų. Galbūt nusižengta vaikų gynėjų dokumentų raidei, tačiau tai – irgi ne baudžiamųjų įstatymų objektas. Be to, tik globos namuose išaiškėjo fizinio tėvų smurto prieš dukterį atvejai, todėl kunigo įsikišimas buvo naudingas. Belieka tik apgailestauti, kad mažametė vėl sugrąžinta į tą pačią aplinką, iš kurios bandė ištrūkti, ir kad vėliau mergaitė virto institucijų santykių aiškinimosi objektu.
Tik faktai
Skandalų, kuriuose kaltinami kunigai, pastaruoju metu yra ne vienas.
Želvos miestelio (Ukmergės r.) klebonas Petras Avižienis kaltinamas dėl neatsargumo sunkiai sužalojęs 17 metų merginą. Ji pernai liepos mėnesį dalyvavo talkoje, valė bažnyčios langus ir nukrito nuo kopėčių, pastatytų ant pastolių, iš maždaug puspenkto metro aukščio. Byla nagrinėjama Ukmergės rajono apylinkės teisme.
Kauno rajono apylinkės teisme jau atversta byla, kurioje dėl sukčiavimo stambiu mastu kaltinamas Barzdų ir Griškabūdžio parapijų (Šakių r.) kunigas Jordanas Kazlauskas – jis su dviem bendrais išviliojęs vieno Kauno rajono gyventojo palikimą (žemės ir miško), tai yra milijono litų vertės turtą.
Jonavos bažnyčios klebonas Audrius Mikitiukas įsivėlė į skandalą dėl psichiškai neįgalios pensininkės nemenko turto, kurį esąs klasta pasisavinęs, mat dovanoto turto savininkė, Žeimiuose gyvenanti našlė, jos artimųjų tvirtinimu, nesulaukianti dvasininko paramos – pažado rūpintis ja iki gyvos galvos (pažadas įformintas notaro patvirtinta sutartimi).
E. Žiobienė siekia, kad kunigas būtų apkaltintas mažametės pagrobimu (Vaido Bivainio nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Irena ZUBRICKIENĖ
