daugelis es

Karštligiškos Vyriausybės pastangos bet kokia kaina išplėšti iš verslo paskutinį litą ir taip lopyti didėjančią biudžeto skylę žlugdo verslą, ūkininkus, didina nedarbą, retina mokesčių mokėtojų gretas. Atėmus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas iš viešbučių ir restoranų paslaugų, daržovių prekybos, padidinus akcizą mažiesiems aludariams gatvėje atsidūrė tūkstančiai darbuotojų. Mokesčiai suryja apyvartines lėšas, todėl bendrovės užsidaro net ir gamindamos paklausią produkciją.

Siekdama kovoti su didėjančiu vaikų nutukimu, Europos Sąjunga (ES) pradėjo vykdyti programą, pagal kurią mokyklos nemokamai gaus šviežių vaisių ir daržovių. Milijonai vaikų beveik visose 27 ES šalyse nuo kitų mokslo metų nemokamai gaus vaisių ir daržovių. Šia programa ES siekia skatinti sveiką mitybą ir mažinti vaikų nutukimą. Tik Suomija, Latvija ir Švedija atsisakė dalyvauti programoje pirmais metais, per kuriuos ES skyrė 90 mln.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Jeanas Claude'as Trichet perspėjo Bendrijos vyriausybes nepersistengti ir susilaikyti nuo tolesnio skolų didinimo. J.C.Trichet pareiškė, kad dosnios ekonomikos skatinimo priemonės, kurių griebėsi daugelis turtingiausių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, jau yra pakankamos, o tolesnis išlaidavimas gali sukelti nemalonumų. "Visada būna momentas, kai nebegalima leisti daugiau pinigų ir kaupti daugiau skolų.

Jei daugiau nei 10 procentų savo šeimos pajamų išleidžiate mokesčiams už energetikos paslaugas, tuomet Jūs gyvenate energetiniame skurde ir Jums valstybė turėtų pasiūlyti socialinę paramos programą. Taip energetinis skurdas apibrėžiamas Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, ten jis vadinamas kuro skurdu. Niekas nesiginčys, kad energetika jau seniai laikoma būtinu, kasdieniu žmogaus poreikiu, rečiau - preke.

ES užsienio reikalų ministrai sutarė devyniems mėnesiams pratęsti sankcijų Baltarusijai taikymo įšaldymą, t.y. devynis mėnesius nepaisyti draudimo išduoti vizas Baltarusijos lyderiams. Kaip BNS pirmadienį po ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdžio sakė Lietuvos UR ministras Vygaudas Ušackas, sankcijų taikymo „suspendavimas“ yra pratęsiamas ribotam laikotarpiui, kuriam pasibaigus bus vertinama, kaip Minskas vykdo savo pažadus ir įsipareigojimus.

Pirmosios pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) dienos Čekijos vadovams kol kas nežada nieko gero. Tarptautinės krizės akivaizdoje padidėjusią įtampą dar labiau pakurstė apmaudžios klaidos. Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas ir kiti aukšto rango pareigūnai, vos spėję perimti ES vairą iš arogantiškojo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy, iškart pateko į patį įvykių sūkurį.

Pirmadienio vakarą tiesioginiame LTV eteryje debatavo ir į žurnalistų bei žiūrovų klausimus atsakinėjo socialdemokratų lyderis Premjeras Gediminas Kirkilas, susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, krašto apsaugos ministas Juozas Olekas ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Laidoje „Rinkimai 2008“ konservatorius atstovavo Andrius Kubilius, Mantas Adomėnas, Rimantas Jonas Dagys ir Rasa Juknevičienė.

Lietuvos gyventojai nėra vieninteliai Europos Sąjungoje (ES), su nerimu laukiantys naujo šildymo sezono pradžios. Energetinis skurdas - daugelio valstybių problema, kurią anksčiau ar vėliau reikės spręsti. Statistikos duomenimis, net 56 proc. Lietuvos namų ūkių negali tinkamai apšildyti savo namų. Bulgarijoje tokių ūkių - 55, Graikijoje - 45, Estijoje - 32, o gretimoje Latvijoje - 25 procentai. Prognozuojama, kad Lietuvos gyventojai ateityje vis skaudžiau jaus didėjančias energetikos kainas.

Rinkėjai mažai ką žino apie Europos Sąjungą. Bet ir žinoti nenori Meluoti politikoje pavojinga, bet tiesa kartais dar blogiau. Paklauskite Europos Sąjungos vidaus rinkos komisarą Charlie McCreevy. Nebedaug laiko likus iki praeitą birželį vykusio referendumo dėl Lisabonos sutarties savo tėvynėje Airijoje rinkėjams jis pasakė, kad nė vienas „normalus ir sveiko proto asmuo“ neskaitytų viso jos teksto.

Čekija parodė, kaip galima išvengti energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Šią liepą čekai pajuto, kaip gera būti nepriklausomiems, konstatuoja dienraštis „The International Herald Tribune“. Metusi iššūkį Rusijai, Čekijos vyriausybė pasirašė su JAV sutartį dėl daug ginčų sukėlusio JAV priešraketinės gynybos sistemos radaro statybos.

Daugelį europiečių atstumia ES biurokratinis absurdas. Jie reguliuoja agurkų ir prezervatyvų ilgį, bananų išlinkimą ir kalnų keltuvą Berlyne, kurio išvis nėra. Daugelis ES galiojančių nurodymų yra nereikalingi ir brangiai atsieina. Dabar kai kuriuos iš jų ketinama atšaukti, rašo Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Berlyno federalinėje žemėje veikia kalnų keltuvų įstatymas, nors jokių keltuvų čia nėra, o kadangi vietovė lygi kaip lenta, greičiausiai niekada ir nebus.

Daugelis ES šalių dotuoja vadinamąsias „dangaus technologijas“: geoterminį šildymą, saulės kolektorius, vėjo jėgaines. Taip kovojama su klimato kaita pasaulyje. Dalis Lietuvos mokslininkų šalies valdininkus vadina “pragaro energetikais“, kurie ateities kartoms vietoj vėjo malūnėlio paliks atominę elektrinę, rašo "Šiaulių kraštas".Į žemę — 40 tūkstančių litųŠiaulietis Vitalijus Kuchalskis nutarė statomame name įrengti geoterminį šildymą.

Regis, šiandien prasidėjęs Europos Sąjungos ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas bus keblus reikalas, redakciniame straipsnyje konstatuoja dienraštis „Financial Times“. Nepaisant narsių ES pirmininkaujančios Vokietijos pastangų pradėti derybas dėl naujosios bendradarbiavimo sutarties, prasiveržė nauji procesą blokuojantys nesutarimų šaltiniai. Rusija kaltina kenkėjiškumu naująsias ES nares.

Lietuvos užsienio reikalų minsiterijos sekretorius Žygimantas Pavilionis gegužės 15 dieną Berlyne dalyvavo Europos Sąjungos šalių atstovų susitikime, kurio tikslas – pasirengti birželio 21 dieną  vyksiančiai ES Vadovų Tarybai, turinčiai išvesti ES iš institucinės aklavietės.Būsima ES Vadovų Taryba turėtų susitarti, kaip išsaugoti pagrindinius Konstitucinės sutarties elementus ir kartu pasiekti, kad sutartis būtų ratifikuota visose ES šalyse.

Vokietijoje ir Lenkijoje po ilgo kairiųjų dominavimo valdžią ryžtingai perėmė dešiniosios partijos ir jų lyderiai. Tačiau, nepaisant akivaizdžių šių tendencijų bendrumų, pasireiškiančių per tvirtą Vokietijos ir Lenkijos politikų posūkį dešinėn, ES gali pajusti anaiptol nevienodus minėtų dviejų šalių politinių kursų pasikeitimo padarinius.

Verteivos iš Vakarų reketuoja Klaipėdos verslo žmones. Reklaminio katalogo leidėjai iš kelių uostamiesčio verslininkų vėl reikalauja pinigų - po 2 451 eurą. Siunčia pranešimus Reikalavimai susimokėti prasidėjo dar 2002 metų spalį, kai verslininkas Anatolijus T. gavo laišką iš Ispanijos.

Po Seimo rinkimų politikai derasi dėl valdžios ir kuria valstybės ateities scenarijus. Jau nelieka abejonių, kad kraštą ketverius metus pasiryžusi valdyti Darbo partijos, socialdemokratų ir socialliberalų bei Valstiečių partijos koalicija.

Pasak Europos Sąjungos (ES) pareigūnų, spalio mėnesį numatomas priimti Europos Komisijos sprendimas dėl subsidijų regioniniams oro uostams gali pakenkti Airijos avialinijų "Ryanair" ir kitų pigių skrydžių bendrovių verslui. Praėjusį ketvirtadienį "Ryanair" patyrė pralaimėjimą Prancūzijoje, kurios apeliacinis teismas patvirtino sprendimą, draudžiantį regioniniams verslo rūmams subsidijuoti Strasbūro-Londono reiso steigimą.