• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasak Europos Sąjungos (ES) pareigūnų, spalio mėnesį numatomas priimti Europos Komisijos sprendimas dėl subsidijų regioniniams oro uostams gali pakenkti Airijos avialinijų "Ryanair" ir kitų pigių skrydžių bendrovių verslui.

REKLAMA
REKLAMA

Praėjusį ketvirtadienį "Ryanair" patyrė pralaimėjimą Prancūzijoje, kurios apeliacinis teismas patvirtino sprendimą, draudžiantį regioniniams verslo rūmams subsidijuoti Strasbūro-Londono reiso steigimą. Subsidijas apskundė Prancūzijos nacionalinių avialinijų "Air France" padalinys.

REKLAMA

Tačiau Briuselio pareigūnai ir sektoriaus ekspertai teigia, jog spalio pabaigoje numatomas priimti ES vykdomosios institucijos sprendimas dėl regioninių subsidijų teisėtumo steigiant "Ryanair" skrydžių centrą į Pietus nuo Briuselio esančiame Šarlerua taps platesnio pobūdžio precedentu. Jo reikšmė gali prilygti 1994 metų sprendimui liberalizuoti Europos oro transporto rinką. "Šis sprendimas paskatins priimti europines taisykles regioninei šio tipo paramai ir oro uostų subsidijoms", - sakė vienas ES pareigūnas.

REKLAMA
REKLAMA

"Ryanair" vadovas Maiklas O'Lyris (Michael O'Leary) po rugsėjį vykusio susitikimo su ES transporto komisare Lojola de Palasijo (Loyola de Palacio) bendrovės perspektyvas vertino optimistiškai. "Esu įsitikinęs, kad Komisija nereikalaus jokių pokyčių sutartyje su Šarlerua", - tvirtino M. O'Lyris (Michael O'Leary).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau ES vykdomosios institucijos pareigūnai laikosi kitokios nuomonės. "Pagrindinė problema yra tai, kad avialinijoms skiriamos valstybės lėšos", - sakė vienas Europos Komisijos atstovas. Daugelis ES šaltinių mano, jog Komisija tikriausiai nuspręs, kad sutartis tarp "Ryanair" ir Pietų Briuselio Šarlerua oro uosto, kurio 80 proc. akcijų valdo Valonijos vyriausybė, numato neteisėtą valstybės paramą.

REKLAMA

Europos Komisija savo nuogąstavimus pareiškė sausio 25 dieną, kai Belgijos vyriausybei išsiųstame laiške paprašė paaiškinti 2001-ųjų lapkritį pasirašytą penkiolikos metų trukmės sutartį tarp Valonijos provincijos ir "Ryanair".

40 kilometrų į Pietus nuo Briuselio esantis Šarlerua yra didžiausias "Ryanair" transporto centras žemyninėje Europoje. Iš šio Belgijos oro uosto airiai skraidina į Londoną, Liverpulį, Dubliną, Šaniną, Stokholmą, Bergamą, Pizą, Veneciją, Barseloną, Romą, Glasgą ir Karkasoną. Bilietai į kai kuriuos skrydžius tekainuoja vos 12,01 euro. Nedideliam Belgijos oro uostui, kuris buvo ganėtinai apleistas, kol 1997 metais jame neįsikūrė "Ryanair", airiai užtikrina 1,7 mln. keleivių metinį srautą.

REKLAMA

Šarlerua oro uostas už kiekvieną keleivį, kuris atkeliauja "Ryanair", ima perpus mažesnį už įprastinį 1 euro mokestį. Tiek pat - dešimt kartų mažiau už oficialų tarifą - atsieina ir vieno keleivio aptarnavimo oro uoste (pavyzdžiui, bagažo tvarkymo) paslaugos.

Valonijos vyriausybė taip pat skyrė vienkartinę 250 tūkst. eurų išmoką padengti "Ryanair" darbuotojų viešbučio ir pragyvenimo išlaidas. Dar 768 tūkst. eurų skirti naujų pilotų ir kito lėktuvų personalo įdarbinimui bei mokymui. Be to, Valonijos valdžia išleido 3,8 mln. eurų, už kuriuos buvo reklamuoti itin pigūs skrydžiai iš Šarlerua.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Europos Komisijos laiške teigiama, jog ši parama padėjo "Ryanair" sumažinti veiklos sąnaudas. ES vykdomosios institucijos neįtikino teiginiai, esą panašią paramą leista teikti Mančesterio oro uostui. Britų oro uosto nuolaidomis galėjo naudotis visos avialinijos, o Šarlerua savo paramą airių bendrovei suteikė pagal dvišalį susitarimą. Europos Komisija atmetė ir Valonijos vyriausybės paaiškinimą, neva ji elgėsi kaip privati investuotoja, nes oro uosto operatorė dirba nuostolingai. Subsidijų negalima paaiškinti ir bendra ekonomine nauda sunkumų patiriančiam Belgijos regionui.

REKLAMA

"Oro uostą valdanti bendrovė, prisiimdama dalį vežėjos išlaidų, iš esmės sudarė "Ryanair" palankesnes sąlygas negu turi jos konkurentės", - tvirtinama ES vykdomosios institucijos laiške.

Vis dėlto Briuselio pareigūnai nėra tikri dėl bylos baigties, teigdami, jog Europos Komisija galbūt stengsis išvengti pernelyg griežto nuosprendžio itin populiariai bendrovei. "Sprendimas gali būti ne tik juodas arba baltas, bet ir pilkokas, - teigė vienas ES ekspertas. - Jie gali nuspręsti, kad subsidijos yra neteisėtos, tačiau nereikalauti jų grąžinti".

Reuters-ELTA

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų