Lietuvos gyventojai nėra vieninteliai Europos Sąjungoje (ES), su nerimu laukiantys naujo šildymo sezono pradžios. Energetinis skurdas - daugelio valstybių problema, kurią anksčiau ar vėliau reikės spręsti.
Statistikos duomenimis, net 56 proc. Lietuvos namų ūkių negali tinkamai apšildyti savo namų. Bulgarijoje tokių ūkių - 55, Graikijoje - 45, Estijoje - 32, o gretimoje Latvijoje - 25 procentai. Prognozuojama, kad Lietuvos gyventojai ateityje vis skaudžiau jaus didėjančias energetikos kainas. Vadinamasis energetinis skurdas gresia beveik 80 proc. daugiabučių gyventojų.
Vidaus rinka - vartotojams
Europos Parlamente šių metų pavasarį buvo diskutuojama dėl Energetikos sektoriaus reformos paketo, skirto ES elektros ir dujų vidaus rinkai sukurti. „Ši rinka pirmiausia reikalinga ne energetikos bendrovių patogumui, o vartotojų apsaugai ir jų saugiam aprūpinimui energija prieinamomis kainomis“, - tvirtino Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė Danutė Budreikaitė.
Pasak jos, kylant energetikos kainoms, vis daugiau gyventojų nebeišgali patenkinti elementarių savo poreikių. Pasaulyje išryškėjusios tendencijos verčia susirūpinti. Naftos kartelis OPEC numato mažinti naftos gavybą, kad pasaulinės naftos kainos nenukristų žemiau 100 JAV dolerių už barelį, o „Gazprom“ ketina didinti dujų kainą iki 500 JAV dolerių už 1000 kub. m., vadinasi, jos bus net 100 dolerių brangesnės nei prieš metus.
Kuro skurdo strategija
Nors energetikos skurdo priežastys ir pasekmės ES valstybėse yra gana panašios, tačiau esama ir nemažai skirtumų, nulemtų įvairių istorinių, kultūrinių, socialinių, ekonominių ir geografinių veiksnių. Skurdą lemia mažos namų ūkių pajamos, žemi šildymo ir būsto izoliavimo standartai, neprieinamos energetikos kainos. Mažas pajamas gaunantys gyventojai gyvena daugiausia senuose pastatuose su daug energijos naudojančia pasenusių technologijų šildymo įranga.
Šiuo metu tik viena ES narė - Didžioji Britanija - turi „energetinio skurdo“ apibrėžimą. 2001 metais šioje šalyje buvo sukurta kuro skurdo strategija. Kurui skurdžiu vadinamas namų ūkis, neišgalintis šildyti namų iki priimtinos normos. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą, standartinė šiluma namuose yra 21 laipsnis pagal Celsijų gyvenamuosiuose kambariuose ir 18 laipsnių - kitose patalpose. Labiausiai paplitęs kurui skurdaus namų ūkio apibrėžimas Jungtinėje Karalystėje - ūkis, kuris šildymui išleidžia 10 procentų pajamų.
Aštuonios ES valstybės narės (Didžioji Britanija, Prancūzija, Vengrija, Airija, Italija, Malta, Lenkija ir Slovakija) taip pat turi "pažeidžiamo vartotojo" apibrėžimą. Pavyzdžiui, Prancūzijoje pažeidžiamas vartotojas yra tas, kurio metinės pajamos mažesnės nei 5520 eurų. Didžiojoje Britanijoje tai - vyresnio amžiaus žmonės, šeimos su vaikais, neįgalūs asmenys, asmenys, kenčiantys nuo nepagydomų ligų.
Apsibrėžti pačioms
Europos Komisija siūlo kiekvienai valstybei narei savarankiškai apsibrėžti energetinio skurdo sąvoką ir priimti veiksmų planą jo mažinimui. Lietuvoje, kaip pastebėjo D.Budreikaitė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jau dabar siūlo naują elektros kainų nustatymo metodiką, kuri turėtų sumažinti elektros kainas ir palengvintų gyventojams ja apsirūpinti.
Daugelis ES valstybių kovai su energetiniu skurdu jau dabar taiko socialines ir energijos efektyvaus naudojimo priemones. Lietuvoje taip pat yra remiamos šeimos, kurios būsto šildymui išleidžia daugiau nei 20 proc., šalyje vykdomos daugiabučių pastatų renovacijos programos. Ar to užteks, turėtų paaiškėti jau visai netrukus.