Daugelį europiečių atstumia ES biurokratinis absurdas.
Jie reguliuoja agurkų ir prezervatyvų ilgį, bananų išlinkimą ir kalnų keltuvą Berlyne, kurio išvis nėra. Daugelis ES galiojančių nurodymų yra nereikalingi ir brangiai atsieina. Dabar kai kuriuos iš jų ketinama atšaukti, rašo Vokietijos dienraštis „Die Welt“.
Berlyno federalinėje žemėje veikia kalnų keltuvų įstatymas, nors jokių keltuvų čia nėra, o kadangi vietovė lygi kaip lenta, greičiausiai niekada ir nebus. Tačiau dėl Briuselio pastangų veikia įstatymas dėl jų eksploatavimo. Prieš 8 metus priimta ES direktyva unifikavo visus Europoje galiojančius kalnų keltuvų standartus. Berlynas ilgai priešinosi tokio įstatymo įsigaliojimui, remdamasis tuo, kad čia jokių kalnų nėra. Bet Briuselis pagrasino 791 tūkstančio eurų bauda. Nevilties apimtas Berlyno miesto senatas pasinaudojo iš Bavarijos nusižiūrėtu kalnų keltuvų įstatymu. Nuo to laiko problema formaliai išspręsta, ir Europa vėl gali ramiai miegoti, pastebi dienraštis.
Į šį panašūs pavyzdžiai aiškiai parodo, kodėl daugelis piliečių nusisuka nuo ES. Europos Sąjunga nervina, rašo „Die Welt“. Briuselio ambicijos reguliuoti, harmonizuoti, norminti ir kvalifikuotai standartizuoti netgi kvailystes atstumia ir eilinius piliečius, ir bendroves. Šiandien tik nedidelė dauguma – 52 proc. – europiečių teigiamai vertina savo šalies narystę Europos Sąjungoje.
„Biurokratinis absurdas tampa svarbiausia priežastimi, dėl kurios daugelis piliečių, ypač Vokietijoje, vis negatyviau vertina ES“, - teigia Edmundas Stoiberis. Buvęs Bavarijos premjeras nuo praėjusio rudens konsultuoja Europos Komisiją kovojant su beprasmiškais įstatymais. Stoiberis guodžiasi, kad tokia veikla esanti „gana sudėtinga“ ir reikalauja didelių pastangų. Briuselis ne tik nurodinėja, koks turėtų būti bananų ir agurkų išlenktumas, obuolių apvalumas ir kur turėtų būti įrengtos sėdynės traktoriuje. ES sprendžia, kurie gamintojai gali ant savo produkcijos pakuotės užrašyti žodį „Feta“, o kurie – „Sūryme brandintas sūris“.
ES verčia bendroves, kurių darbuotojai naudoja pneumatinius kūjus, dalyvauti „vibracijos mažinimo programose“ ir nurodo leistinas „viršutinių ir apatinių galūnių bei viso kūno“ virpesių ribas. Beveik visose gyvenimo srityse ES turi įkišti savo trigrašį, pastebi dienraštis. Remdamasi Pagrindinių laisvių konvencija, ji net draudžia mokėti donorams, nes negalima pelnytis iš žmogaus kūno. Daugelis perliukų, kuriuos galima aptikti teisinėse Briuselio džiunglėse, gali būti naudojami net pramoginiais tikslais. Pavyzdžiui, „Saugaus darbo ir sveikatos apsaugos nuostatai naudojant darbo įrankius“. Ten galima perskaityti štai tokią protingą mintį: „Kopėčios turi būti pastatytos taip, kad eksploatavimo metu stovėtų patikimai.“
Briuselio kabinetuose buvo susirūpinta net ir dėl to, kad „mažiausiai pusė pirmos rūšies laiškinių svogūnų ir porų svogūnėlių bei stiebų turi būti žalsvai baltos spalvos“.
Juoką gali sukelti ir kitas nurodymas, reguliuojantis „medicininės paskirties priemonių“ eksploataciją, nes prie jų priskirti ir prezervatyvai. ES norminimo komitetas 1996 m. priėmė nutarimą dėl „gaminio iš gumos Nr. 2“ ilgio, nustatęs, kad jo „ilgis turi būti ne mažesnis nei 160 mm, o plotis neturi skirtis nuo nominalaus daugiau nei 2 mm.“ Beje, Briuselis visgi nesiryžo unifikuoti visų vyrų – 16 centimetrų ilgis nėra privalomas, o tik rekomenduojamas, rašo „Die Welt“.
Dėl tokio į valstybinį lygį iškelto rūpestingumo piliečiai ir bendrovės pirmiausia kaltina Europos Komisiją. Ji sukandusi dantis atlieka atpirkimo ožio vaidmenį, nes kaltė dėl to, kad kas nors vyksta ne taip, verčiama būtent jai – juk daugelį šiandien juoką keliančių įstatymų inicijavo ES institucijos. Štai kad ir seniai bei atkakliai kritikuojama ES norma dėl sėdynių traktoriuose. Ji buvo sukurta Bavarijos prašymu. Ten vienas verslininkas 1970-aisiais išrado traktorių kėbulų saugumą didinančią konstrukciją, kuri tapo daugelio avarijų priežastimi. Kad būtų galima naudoti tokią konstrukciją, svarbiausios traktoriaus dalys, įskaitant ir sėdynes, turėjo atitikti normą.
Be to, Europos Komisija tik siūlo įstatymų projektus. Išsamiai juos aptarinėja ir priiminėja Ministrų taryba, sudaryta iš visų ES šalių ministrų, bei iš dalies Europos Parlamentas. Taip buvo ir kalnų keltuvų atveju: po daugelio rimtų incidentų kalnų keltuvuose ES ministrai nutarė, kad būtų protinga nustatyti tokius standartus. Dėl to, kad šio įstatymo diegimas Vokietijos teisinėje sistemoje tampa kuriozu, kaltas ne Briuselis, o pernelyg didelis reguliavimas šalies federalinės valdžios sistemoje, pažymi dienraštis.
Net jei Europos Komisija mėgina panaikinti tokias pasenusias normas kaip agurkų dydžio ir formos standartizavimas, tokie jos ketinimai blokuojami, tvirtina Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso. „Iš Europos jau seniai šaipomasi dėl agurkų standarto“, - sako jis. Europos Komisija priėmė sprendimą atšaukti šį potvarkį, kurį anuomet priimti reikalavo prekybos sektoriaus atstovai, tačiau daugelis ES šalių jam nepritarė.
Rinkai tiekiamų daržovių ir vaisių standartai buvo įvesti dėl to, kad juos būtų lengviau pakuoti ir transportuoti. Dabar Europos Komisija pasiūlė panaikinti 26 iš 36 nurodymų dėl pupų, žiedinių kopūstų, melionų ir agurkų. Tačiau Vokietijos, Prancūzijos, Vengrijos, Italijos ir Ispanijos žemės ūkio ministrai tam priešinasi, tvirtindami, kad dėl nepakankamai kokybiškų produktų kils pirkėjų nepasitenkinimas.
Tačiau ir pati Europos Komisija nėra šventa. Už pramonę atsakingas komisaras Günteris Verheugenas pabrėžia, kad 100 tūkstančių puslapių apimties ES įstatymų sąvadas jau sumažėjo 5 tūkstančiais, tačiau plūsta vis naujos iniciatyvos. Jų daugėja vien dėl to, kad po ES plėtros smarkiai išaugo naujų valdininkų, o kartu ir siūlomų naujų idėjų skaičius. Tokie pasiūlymai valdininkams iki šiol yra geriausias būdas įgyti autoritetą ir tapti nepakeičiamiems, rašo „Die Welt“.
Visgi Europos Komisija yra ryžtingai nusiteikusi pasiekti šioje srityje bent šiokios tokios sėkmės. Ji nori pratęsti savo kovą bent jau prieš agurkų normas. „Atėjo metas jas panaikinti, - tvirtina Barroso. – Arba baigti kalbas apie biurokratiją Briuselyje.“
