günteris verheugenas

Vokietijos vyriausybė neapsisprendžia - remti ar ne bankrutuojančią kompaniją "Opel", kurios veiklos nebegali užtikrinti JAV koncernas "General Motors" (GM). "Federalinė vyriausybė neplanuoja valstybės dalyvavimo finansiškai gelbėjant "Opel". Kam skirti 3 milijardus eurų, jei Vokietijoje nebus išsaugotos darbo vietos? Todėl mes turime elgtis labai apgalvotai", - pareiškė šalies Ekonomikos ministerijos sekretorė Dagmar Verl.

Europos Sąjungos (ES) pramonės komisaras Günteris Verheugenas, paragino sušaukti Europos Tarybą, kurioje būtų svarstomas Vokietijos automobilių gamintojo Opel gelbėjimo planas. Opelis susidūrė su finansiniais sunkumais, teigiama, kad automobilių gamintojas atsidūrė ties bankroto riba, jei greitu laiku negaus prašomos 3 mlrd. eurų paskolos. "Šiuo klausimu turime priimti bendrą sprendimą,“ – ketvirtadienį sakė Verheugenas.

Įtakingas Lenkijos savaitraštis „Wprost“ šalies metų žmogumi išrinko premjerą Donaldą Tuską. Premjeras bus apdovanotas specialiame renginyje pirmadienio vakare.

Praėjusią savaitę paskelbtoje 2008 m. pagrindinių mokslo, technologijų ir konkurencingumo rodiklių ataskaitoje pirmą kartą apžvelgta, kokia pažanga padaryta 2000–2006 m. ES investuojant į mokslinius tyrimus ir kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę. Ataskaitos duomenimis, Europoje dirbančių mokslininkų skaičius didėja, o sąlygos užsienio mokslininkams ir privačioms JAV investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP) ES tampa vis palankesnės.

Daugelį europiečių atstumia ES biurokratinis absurdas. Jie reguliuoja agurkų ir prezervatyvų ilgį, bananų išlinkimą ir kalnų keltuvą Berlyne, kurio išvis nėra. Daugelis ES galiojančių nurodymų yra nereikalingi ir brangiai atsieina. Dabar kai kuriuos iš jų ketinama atšaukti, rašo Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Berlyno federalinėje žemėje veikia kalnų keltuvų įstatymas, nors jokių keltuvų čia nėra, o kadangi vietovė lygi kaip lenta, greičiausiai niekada ir nebus.

Prieš 18 metų fundamentaliai pertvarkę savo ekonominę ir politinę sistemą leidomės, kaip ir turėjo būti, į „žiurkių lenktynes“.Prieš pat šventes Europos komisija (EK) paskelbė vadinamąją Europos inovacijų švieslentę – apie poslinkius inovacijose ir apie tai, kad Europos Sąjunga (ES) iš lėto artėja prie JAV lygio. Komentuodamas naujausius duomenis EK narys Günteris Verheugenas pasiguodė, kad 2003-2006 metais ES sparčiai vijosi JAV, tuo tarpu pernai tempas kiek sulėtėjo.

Ketvirtaisiais Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metais Lietuvos pramonininkai teigia priėję išvadą, kad, stengiantis apginti verslo interesus, su Lietuvos Vyriausybe gali būti naudingiau kalbėtis per Briuselį.

Formuodama savo bendrą užsienio politiką, Europos Sąjunga (ES) privalo skaitytis ir su mažomis valstybėmis, mano Estijos parlamentinės Europos reikalų komisijos pirmininkė Kristiina Ojuland (Kristyna Ojuland), Reformų partijos narė. Susitikime su Švedijos parlamento delegacija ji pareiškė, jog nepriklausomai nuo to, ar sutartis dėl Europos konstitucijos skinsis sau kelią, ar bus rasta alternatyva jai, ES turi didinti savo konkurencingumą ir tapti veiksmingesnė.

Kartu su Bulgarijos ir Rumunijos priėmimu į Europos Sąjungą (ES) susidarė dabar galiojančios Nicos sutarties apibrėžta situacija – kai Sąjungą sudarys 27 šalys narės, Europos Komisijos narių skaičius (cituoju Sutarties protokolą apie ES plėtrą) „...turės būti mažesnis nei šalių narių skaičius. Komisijos nariai turės būti renkami pagal rotacijos sistemą, besiremiančia lygybės principu, kurio įdiegimo tvarką vienbalsiu sprendimu nustatys Taryba.

Gegužės 9 d. Maskvoje susirinks daug pasaulio, ypač Europos, vadovų švęsti Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-ųjų metinių. Vietoj atsisakiusių atvykti Lietuvos ir Estijos prezidentų dalyvaus Kremliaus nepakviestas svečias - istorinė atmintis, tiksliau tariant, reikalavimas, kad Rusija pripažintų, jog Sovietų Sąjunga okupavo Baltijos šalis ir kad joms karo pabaiga reiškė vieno okupanto pakeitimą kitu.

Nuo gegužės 1-osios Europos Sąjungos institucijose dirba Lietuvos atstovai. Į Europos Komisiją išvyko įgaliotinė Dalia Grybauskaitė. Visateisiais Europos Parlamento nariais tapo, nors ir labai trumpam, ligšioliniai Lietuvos stebėtojai. Juos netrukus pakeis artėjančiuose Europarlamento rinkimuose išrinkti deputatai.

Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis dalyvauja Europos Sąjungos bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) susitikime, kuriame aptars finansines ES perspektyvas ir santykius su Rusija. Į pirmadienį Briuselyje vykstantį BRIST posėdį susirinko ES ir į Bendriją stojančių šalių UR ministrai.

Vokietijos parlamente pradėta Lietuvos ir dar devynių kandidačių stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutarties ratifikavimo procedūra - ketvirtadienį (07.03) šiam dokumentui pritarė žemesnieji parlamento rūmai - Bundestagas. Iš 580 balsavime dalyvavusių parlamentarų 575 balsavo už, 4 susilaikė ir 1 balsavo prieš, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Europos Komisijos narys Gunteris Verheugenas pirmadienį (05.12) telefonu pasveikino ministrą pirmininką Algirdą Brazauską su sėkmingu referendumu dėl Lietuvos narystės ES. Pokalbyje buvo pažymėta, kad stipri Lietuvos gyventojų parama narystei ES teigiamai veiks kaimyninių šalių piliečių apsisprendimą. A. Brazauskas informavo G. Verheugeną, kad artimiausiu metu Lietuvos Vyriausybė nustatys Europos reikalų koordinavimo schemą performuodama Europos Komitetą prie Lietuvos Vyriausybės.

Europos Sąjungos vykdomoji institucija Europos Komisija pirmadienį (05.12) pasveikino įtikinamą Lietuvos piliečių balsavimą už stojimą į ES. Europos Komisijos prezidentas Romano Prodi (Romanas Prodis) išreiškė "nuoširdžius sveikinimus" po to, kai maždaug 90 proc. referendume savaitgalį dalyvavusių Lietuvos rinkėjų balsavo už ES. "Lietuvos rinkėjai šį savaitgalį padarė istorinį pasirinkimą, kuris, mano įsitikinimu, yra teisingas", - pareiškė R. Prodi.

Strasbūre trečiadienį (04.09) posėdžiavę Europos Parlamento (EP) nariai pritarė Lietuvos ir kitų devynių Rytų ir Vidurio Europos valstybių prašymams tapti ES narėmis. Ši EP pozicija bus perduota Lietuvos, taip pat ES šalių narių vyriausybėms ir parlamentams, Tarybai ir Komisijai. 521 europarlamentaras pritarė Lietuvos stojimo prašymui, 22 jį atmetė, 24 susilaikė. Iš viso balsavime dalyvavo 567 parlamentarai iš 626 esančių visų EP narių. Estijos prašymui pritarė 520, Latvijos - 522 EP nariai.

Europos Komisijos plėtros komisaras Gunteris Verheugenas (Giunteris Ferhoigenas), tikėdamasis aktyvaus žmonių dalyvavimo referendume dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES), teigia esąs pasirengęs asmeniškai lietuviams aiškinti ES naudą.