Gegužės 9 d. Maskvoje susirinks daug pasaulio, ypač Europos, vadovų švęsti Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-ųjų metinių. Vietoj atsisakiusių atvykti Lietuvos ir Estijos prezidentų dalyvaus Kremliaus nepakviestas svečias - istorinė atmintis, tiksliau tariant, reikalavimas, kad Rusija pripažintų, jog Sovietų Sąjunga okupavo Baltijos šalis ir kad joms karo pabaiga reiškė vieno okupanto pakeitimą kitu.
Pirmadienį Europos komisijos vicepirmininkas Günteris Verheugenas (Giunteris Ferhoigenas) pasakė, kad Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai turi būti grindžiami tiesa, kad nevalia nutylėti Baltijos valstybių okupavimo. Tą pačią dieną panašiai prabilo Danijos ministras pirmininkas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fogas Rasmusenas). Jis paragino Maskvą atsiprašyti už pusę amžiaus trukusią Baltijos šalių okupaciją. Pasak Danijos premjero, Rusija turėtų pasekti Vokietijos pavyzdžiu, kuri atsiprašė už praeities nusikaltimus. Pagaliau Amerikos prezidentas George‘as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) laiškuose Baltijos šalių prezidentams rašė per savo kelionę ketinąs pabrėžti, kad Vakarų Europai karo pabaiga nešė išvadavimą, o Estijai, Latvijai ir Lietuvai jis reiškė okupaciją ir komunizmo įvedimą.
Prezidento Busho žodžiai atspindi ilgalaikę Amerikos politiką. Verheugeno ir Rasmusseno raginimai buvo nelaukti. Pats Verheugenas aiškino, kad tik pastaruoju metu naujų ES narių dėka Vakarų Europa iki galo įsisąmonino, kokie nusikaltimai buvo įvykdyti prieš lietuvius, latvius ir estus. Ne visi Verheugeno ir Rasmusseno kolegos pritarė jų pastaboms. Antai įgaliotinės užsienio reikalams F. Waldner spaudos atstovė atsiribojo nuo Verheugeno. Europos Sąjunga turi žiūrėti į ateitį, ne praeitį. ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo dėmesys bus sutelktas į ateinančių metų darbotvarkę, į priemones, kurios padarytų tarpusavio santykius kuo konkretesnius ir našesnius. Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso (Žozė Manuelio Barozo) atstovė pareiškė, kad pirmininkas pritaria Waldner nuostatai. Kritikos sulaukė ir Danijos premjeras. Šalies socialdemokratų partijos vadovas pasakė, kad Rasmussenas, ragindamas Rusiją atsiprašyti, kėlė griežtesnius reikalavimus negu patys baltiečiai, kurie ragino Maskvą pripažinti tik okupacijos faktą.
Beveik nėra jokios tikimybės, kad Rusija pripažintų okupaciją, juolab kad už ją atsiprašytų. Dabartinė Rusija - ne ta šalis, kuri atsiprašinėtų mažų kaimynų už praeitį. Vladimiras Putinas, praeitą savaitę pareiškęs, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo didžiausia amžiaus geopolitinė katastrofa, ne tas žmogus, kuris pripažintų, jog Baltijos šalys buvo okupuotos. Tikrai ne šiomis dienomis ir ne per šias iškilmes, kuriomis siekiama visiems pabrėžti vadovaujantį Maskvos vaidmenį nugalint nacizmą, o ne jos pačios nusikaltimus. Daugelis Rusijoje okupacijos pripažinimą laikytų nepriimtinu viešu nusižeminimu.
Baltijos šalys gali sukelti Rusijai dar daugiau nemalonumų. Praeitą savaitę Latvija paskelbė deklaraciją, kad sienos demarkavimo sutarties pasirašymas, kuris turėjo įvykti gegužės 10 d., nereiškia, kad Ryga atsisako savo teisių į rytines žemes, kurias Kremlius inkorporavo į Rusiją 1944 metais. Rusija atkirto, kad ji nepasirašys sutarties, kol Latvija neatsisako deklaracijos. Dabar manoma, kad ir Estija nepasirašys sienos demarkavimo sutarties. Jei sutartys nepasirašytos, Europos Sąjunga veikiausiai nesušvelnins vizų režimo su Rusija, juolab kad kiekviena narė gali vetuoti ES užsienio politiką.
Kai Baltijos šalyse kilo kalbos apie galimą Maskvos iškilmių boikotą, buvo reiškiamas susirūpinimas, kad prezidentų nedalyvavimas izoliuotų Baltijos šalis, leistų priešams priekaištauti, kad jos nesidžiaugia pergale prieš nacius. Reikalai pasuko į visiškai kitą pusę. Baltijos šalys susilaukė netikėtos paramos ir gal pirmą kartą rado galimybių reikšmingiau paveikė Europos Sąjungos užsienio politiką.
Tai toli gražu nereiškia, kad raginimas pripažinti okupacijos neteisėtumą ir įvykdytus nusikaltimus taps Europos Sąjungos politikos darbotvarkės dalimi. Daugelis, gal net dauguma, šalių tam nepritars. Bet nebebus galima laikyti šį klausimą savotiška Baltijos šalių obsesija, neverta didesnio dėmesio. O Rusijai dar kartą buvo priminta, nors ir netiesiogiai, kad jos įtaka blėsta.
Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją (www.lrt.lt).
