dabartinė rusija

Kai priešas jaučia kaltę (ypač istorinę), dažniausiai griebiasi nesąžiningų kovos metodų: bokso ringe tai būtų smūgis į paslėpsnius, internete - kiberataka. Nors daugelis Lietuvos gyventojų nelabai suvokia, kas tai yra, nesusimąsto, ar tai realu bei pavojinga, tiesa yra akivaizdi: Rusijos programišiai (tiksliau, tie, kurie juos samdo) nemyli Lietuvos ir jos draugų. Tai įrodė ir Rusijos-Gruzijos karo metinių proga surengta kiberataka prieš socialinius tinklalapius. Priešas Nr.

Iš sovietų bloko išsivadavusios Europos valstybės siekia į Europos Sąjungos darbotvarkę įrašyti klausimą dėl sovietų režimo nusikaltimų - juos įvertinti, taip pat ir Bendrijos teisinėje sistemoje, prilyginant nacių vykdytiems nusikaltimams. Europos Parlamente šią savaitę komunizmo nusikaltimų tema buvo surengti klausymai, kurių dalyviai trečiadienį priėmė deklaraciją, vienu pagrindinių siekių įvardindami totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimų įvertinimą ES mastu.

Šaltasis karas II prasidėjo. Greičiausiai po kiek laiko bus vieningai sutarta dėl kitokio jo pavadinimo, bet tai nekeičia esmės. Praeitame amžiuje šaltasis karas truko beveik 50 metų, po kurių Kremlius prarado beveik visą įtaką buvusio sovietinio lagerio šalyse.

Tai tema ir tezė, kurią pastaruoju metu skelbia Lietuvos diplomatija - dažniausiai jos vadovo lūpomis.Matyt, kalbama apie dabartinę Rusiją, ne apie carų, tačiau būtent tai ir primena, jog valstybės (kaip ir partijos) pavadinimo kaita nepanaikina tęstinumo. Ir Muravjovo - Koriko darbų niekas nepanaikino, nors truputėlis invazijų ir aneksijų žalos buvo Lietuvai 1920 m.  atlyginta pagal dvišalę Taikos sutartį.Tiek to su praeitim, daugelis pasakys.

Vis netyla ginčai, ar teisingai pasielgė Lietuvos prezidentas, atsisakęs vykti į Maskvą švęsti gegužės 9-osios iškilmių. Radijo komentare Tomas Venclova pakartojo savo poziciją, kad tai buvo klaida ir kad išmintingiausiai iš visų trijų Baltijos šalių prezidentų pasielgė Latvijos prezidentė, nuvykusi į Maskvą.

Gegužės 9 d. Maskvoje susirinks daug pasaulio, ypač Europos, vadovų švęsti Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-ųjų metinių. Vietoj atsisakiusių atvykti Lietuvos ir Estijos prezidentų dalyvaus Kremliaus nepakviestas svečias - istorinė atmintis, tiksliau tariant, reikalavimas, kad Rusija pripažintų, jog Sovietų Sąjunga okupavo Baltijos šalis ir kad joms karo pabaiga reiškė vieno okupanto pakeitimą kitu.