Praėjusią savaitę paskelbtoje 2008 m. pagrindinių mokslo, technologijų ir konkurencingumo rodiklių ataskaitoje pirmą kartą apžvelgta, kokia pažanga padaryta 2000–2006 m. ES investuojant į mokslinius tyrimus ir kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę.
Ataskaitos duomenimis, Europoje dirbančių mokslininkų skaičius didėja, o sąlygos užsienio mokslininkams ir privačioms JAV investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP) ES tampa vis palankesnės.
Tačiau MTP intensyvumo (t. y. kiek bendrojo vidaus produkto procentų sudaro išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai) sąstingis (dabar šis rodiklis sustojęs 1,84 %) yra kliūtis plataus užmojo siekiui, kad ES taptų visame pasaulyje konkuruoti pajėgia žinių visuomene.
Nors daugelio valstybių narių investicijos į mokslinius tyrimus padidėjo, o jų mokslinių tyrimų sistemos veikia efektyviau, dar daug trūksta, kad Europos Sąjungoje į MTP būtų investuojama proc. BVP, kaip nustatyta Lisabonos strategijoje.
Dėl ES pramonės struktūros verslas vis dar mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir plėtrą, o dėl to ES rodikliai nepakankami. Kartu paskelbtoje 2008 m. inovacijų diegimo rezultatų suvestinėje pateikti išsamūs ES inovacijų srities rezultatai. Abi ataskaitos rodo, kad ES būtina pakeisti pramonės struktūrą, paspartinti inovacijas ir užtikrinti, kad moksliniais tyrimais būtų naudojamasi daugiau ir geriau.
Už mokslą ir mokslinius tyrimus atsakingas ES Komisijos narys Janezas Potočnikas ir už įmonių ir pramonės politiką atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Günteris Verheugenas komentuodami šias dvi ataskaitas sakė:
„Krizė – netinkamas metas stabdyti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Jos būtinos, kad įveikusi ekonomikos krizę Europa būtų stipresnė ir pajėgtų spręsti klimato kaitos ir globalizacijos problemas. ES yra daug privalumų, visų pirma vis palankesnės Europos mokslinių tyrimų erdvės sąlygos ir vis geresni inovacijų diegimo rodikliai. Tačiau dar reikia nemažai nuveikti, ypač siekiant padidinti palyginti mažas verslo investicijas. Europos Sąjungą tinkama linkme kreipia Komisijos iniciatyvos, kuriomis didinamas ES mokslinių tyrimų efektyvumas, skatinamos inovacijos ir kuriamos aukštųjų technologijų rinkos“.
Iš 2008 m. pagrindinių mokslo, technologijų ir konkurencingumo rodiklių ataskaitos išvadų aiškėja, kad:
1. Moksliniai tyrimai – viena iš pagrindinių pasaulinės konkurencijos priemonių.
Atsirado svarbių mokslo ir technologijų srities subjektų, ypač Azijoje. Žinių pasklidimas vis tolygesnis, ES dabar tenka šiek tiek mažesnė nei 25 % dalis. Europos mokslinių tyrimų erdvė turi tapti patrauklesnė, atviresnė ir konkurencingesnė pasaulio mastu.
2. Už bendrojo ES MTP intensyvumo sąstingio slypi nevienoda padėtis valstybėse narėse.
Laikydamosi pagal Lisabonos strategiją prisiimtų įsipareigojimų, visos ES valstybės narės 2000–2006 m. didino išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai. Tačiau bendrasis vidaus produktas per tą laikotarpį augo tokiu pačiu tempu, vadinasi, nuo 2005 m. MTP intensyvumas ir toliau buvo apytiksliai 1,84 proc.
Nuo 2000 m. iki 2006 m. 17 valstybių narių į mokslinius tyrimus ir plėtrą investavo daugiau, tačiau 10 valstybių narių, kuriose sukuriama 47 % ES bendrojo vidaus produkto, MTP intensyvumas sumažėjo. MTP intensyvumas Japonijoje padidėjo nuo 3,04 iki 3,39 proc., Korėjoje – nuo 2,39 iki 3,23 proc. , o pirmaujančias šalis sparčiai besivejančioje Kinijoje – nuo 0,9 iki 1,42 proc.
3. Trūksta privačiojo sektoriaus investicijų.
ES ir jos konkurentų MTP intensyvumas skiriasi visų pirma dėl to, kad mokslinius tyrimus ir plėtrą nevienodai finansuoja verslo sektorius: 2000–2005 m. Europos Sąjungoje šis finansavimas mažėjo, o JAV, Japonijoje ir Kinijoje gerokai padidėjo. Tokia padėtis susiklostė, nes aukštųjų technologijų pramonės sektorius, kuriame atliekama daug mokslinių tyrimų, Europos Sąjungoje mažesnis.
Žinių ekonomikai sukurti reikia struktūrinės pertvarkos, kad įvairiuose sektoriuose padidėtų MTP intensyvumas, o aukštųjų technologijų sektoriaus dalis ES ekonomikoje taptų didesnė. Tam reikia sudaryti pagrindines sąlygas, kad būtų galima plėtoti sparčiai augančias aukštųjų technologijų sektoriaus mažąsias ir vidutines įmones bei inovacijoms tinkamas rinkas ir mažinti patentų išdavimo Europos Sąjungoje kainą.
4. Aukštas mokslinių tyrimų lygis. Mokslininkų daugiau, tačiau pajėgumas naudoti žinias mažesnis nei konkurentų.
Nuo 2000 m. mokslininkų Europos Sąjungoje daugėjo dukart greičiau nei Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Japonijoje, nors mokslininkų skaičius, palyginti su visa darbo jėga, vis dar mažesnis. Vertinant pagal mokslinių tyrimų poveikį, ES ir toliau lieka didžiausias mokslo žinių šaltinis (skaičiuojant mokslinius darbus), tačiau jos įnašas į ypač svarbius mokslinius darbus mažesnis nei JAV.
5. Palankesnės sąlygos užsienio investuotojams bei mokslo ir technologijų specialistams.
Privačių JAV investicijų į MTP Europos Sąjungoje dalis didėjo, nors ir atsirado naujas MTP investicijų traukos centras – Azija. 2005 m. JAV bendrovės 62,5 % mokslinių tyrimų ir plėtros investicijų skyrė Europos Sąjungai ir tik 3,3 % – Kinijai. Be to, vis daugiau mokslo ir technologijų specialistų į Europos Sąjungą atvyksta iš trečiųjų šalių.
Kas trukdo Lietuvai tapti inovacijų šalimi?
Praėjusią savaitę Europos naujovių kūrimo ir diegimo suvestinėje (EIS) nurodoma, kad ES gerokai sumažino atotrūkį nuo JAV ir Japonijos, tačiau Lietuva įvardijama kaip šios srities atsilikėlė.
Suvestinės duomenimis Lietuva yra besivejančių grupėje, tačiau jos rezultatai gerokai žemesni už ES vidurkį. Ir priešingai nei kitų tos pačios grupės šalys (Lenkija, Kroatija, Rumunija, Latvija, Bulgarija), Lietuvos pažanga lėtesnė nei ES vidurkis.
Reikia pažymėti, kad ataskaitos duomenimis ypatingą pažangą daro tos pačios besivejančių grupės šalys Rumunija ir Bulgarija. Tuo tarpų 2005 m. Lietuva inovacijoms skyrė tik 0,76 proc. BVP.
Kodėl Lietuva netapo inovacijų šalimi? Juk šalis turi potencialą. Lietuvos pasiekimai lazerių technologijų srityje yra plačiai žinomi ir taikomi net NATO.
Atsakymą galėtume rasti tame, kaip Lietuva naudojo struktūrinių fondų paramą. 2004 m. Lietuva turėjo pasirinkimą kaip ir kam skirstyti struktūrinę paramą. Ji galėjo rinktis du kelius.
Skandinavišką, kur dauguma lėšų skiriama naujų technologijų diegimui, remiantis Europos Komisijos duomenimis, 2005 m. Švedija inovacijų sričiai skyrė 3,86 proc. šalies BVP, o Suomija 3,43 proc. BVP (daugiau nei Japonija).
Arba Portugališką, kur dauguma lėšų buvo skirta infrastruktūros (kelių) plėtrai. Todėl nenuostabu, kad Portugalijos rodikliai inovacijų srityje yra beveik tapatūs Lietuvos - 0,80 proc. BVP., Lietuva, kaip buvo jau minėta, 2005 m. inovacijoms skyrė tik 0,76 proc. BVP.
Taigi Lietuva pasirinko Portugališką kelią, ir daugiau lėšų skyrė kelių plėtrai, žemės ūkiui, o ne naujų technologijų pramonei.
Tikėtina, kad padėtis gali pasikeisti 2009-2013 m. laikotarpyje, praėjusiais metais G. Kirkilo Vyriausybė paskelbė apie planus mokslo sričiai skirti 2 mlrd. litų. Dabartinė Vyriausybė taip pat patvirtino, kad ES struktūrinė parama Lietuvos mokslui ir studijoms 2007–2013 m. laikotarpiu sudarys 2,786 mlrd. litų.
Dar šiais metais turi startuoti daugiau kaip 100 projektų, kurių rezultatai turės didelės įtakos aukštojo mokslo studijų kokybei, sudarys sąlygas mokslo plėtrai, skatins Lietuvos mokslininkus ir tyrėjus dirbti Lietuvoje. Tam tikslui planuojama panaudoti daugiau nei 1,615 mlrd. litų.
Šie pinigai bus skiriami pagal 4 programas, iš kurių daugiausia lėšų numatyta Nacionalinei studijų programai (NST), per 604 mln. litų, ir Bendrajai nacionalinei mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo programai (BMV), beveik 531 mln. litų.
Lieka tik tikėtis, kad ši ekonominė krizė suteiks šalies politikams trūkstamos politinės valios ir Lietuvoje bus skiriamas didesnis dėmesys inovacijų sričiai, kuri mūsų valstybei, neturinčiai didelių iš žemės gelmių išgaunamų resursų atsargų, turi tapti prioritetine ekonominio vystymo sritimi.
esnaujienos.lt
