Pirmosios pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) dienos Čekijos vadovams kol kas nežada nieko gero. Tarptautinės krizės akivaizdoje padidėjusią įtampą dar labiau pakurstė apmaudžios klaidos.
Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas ir kiti aukšto rango pareigūnai, vos spėję perimti ES vairą iš arogantiškojo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy, iškart pateko į patį įvykių sūkurį. Izraelis jiems parengė vieną naujametę dovanėlę - plataus masto Gazos ruožo puolimą, o Rusija pateikė kitą - sprendimą nutraukti dujų tiekimą tariamai prasiskolinusiai Ukrainai. Prie viso to prisidėjo nerimas dėl pasaulinės ekonominės krizės ir nemalonus jausmas, kad Paryžius labiau už viską norėtų ir toliau diriguoti suvienytos Europos veiksmams.
Teisinasi „asmenine klaida“
Nenuostabu, jog jau pirmosiomis pirmininkavimo ES dienomis Čekijos pareigūnų veiksmai turėjo tam tikrų sąmyšio požymių. Savaitgalį plačiai nuskambėjo oficialaus M.Topolaneko atstovo spaudai Jiri F.Potuzniko pareiškimas, kad Izraelio sausumos pajėgų įsiveržimas į Gazos ruožą yra „dalis Izraelio gynybinių veiksmų“, tad neturėtų būti vertinamas kaip puolamoji operacija.
Čekijos užsienio reikalų ministerijai teko skubiai slopinti tarptautinėje bendruomenėje kilusią pasipiktinimo audrą. Iš pradžių buvo paskelbtas oficialus paneigimas, kuriame pabrėžiama, kad valstybės teisė gintis yra ribojama pareigos susilaikyti nuo veiksmų, keliančių grėsmę civiliams gyventojams. Taip pat pripažinta, jog J.F.Potuznikas padarė „labai rimtą klaidą“.
„Tai asmeninė klaida, kas nors panašaus gali nutikti kiekvienam. Ir man taip buvo, kai buvau jaunas“, - sakė žurnalistams Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas. Jo teigimu, Čekija ir ES oficialiai nepritaria nereikalingam jėgos panaudojimui ir ragina abi konflikto šalis sudaryti paliaubas.
Pats J.F.Potuznikas Čekijos pirmininkavimo ES svetainėje atsiprašė dėl „nesusipratimo“ ir pakartojo oficialią Čekijos vyriausybės poziciją. Neatmetama galimybė, kad jam teks atsisveikinti su savo pareigomis.
Nerimas dėl dujų
Kita aktuali problema - Rusijos ir Ukrainos nesutarimai dėl dujų tranzito - taip pat reikalauja daugiau ES ir jai pirmininkaujančios Čekijos dėmesio. Vis labiau aiškėja, kad Bendrija nebuvo tinkamai pasirengusi šiam konfliktui. 27 valstybių bloko viduje iki šiol nėra tvirto sutarimo, kaip reikėtų vertinti Rusijos sprendimą nuo sausio 1 dienos nutraukti Ukrainai dujų tiekimą.
Čekija, kaip ir kelios kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys, užfiksavo, kad sumažėjo joms tiekiamų rusiškų dujų kiekis, todėl pirmadienį buvo priversta šaukti ES valstybių narių atstovų pasitarimą. Prahos pareigūnai pabrėžė, jog Bendrija nenori veltis į Maskvos ir Kijevo „komercinį nesutarimą“, tačiau yra suinteresuota, kad dujų tiekimas ES šalims nenutrūktų.
Tiek Ukraina, tiek Rusija skelbia norinčios iš ES daugiau, ne vien atsargių raginimų spręsti konfliktą. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka paprašė ES tarpininkauti derantis su Maskva, o Rusijos valstybinė dujų kompanija „Gazprom“ kreipėsi į Europos Komisiją (EK), kad ši užtikrintų nepriklausomą dujų tranzito per Ukrainos teritoriją stebėjimą.
„Gazprom“ kaltina Ukrainą dujų, skirtų vartotojams kitose Europos šalyse, vagyste. Bendrovė pareiškė padidinusi tiekimą alternatyviais vamzdynais per Baltarusiją ir Turkiją, tačiau jų galimybės esą pernelyg mažos. Ukrainos pareigūnų tvirtinimu, Rusija sąmoningai riboja dujų tiekimą Vakarų Europai, naudoja jau pamėgtą „energetinio ginklo“ taktiką.
Daugelis ES šalių yra sukaupusios dujų atsargų, bet kai kurie analitikai teigia, kad jų pakaktų tik kelioms dienoms, jei situacija staiga pablogėtų. Naujų ES narių, kurios labiau priklausomos nuo Rusijos dujų, padėtis dar sudėtingesnė. Tai reiškia, jog Čekijos pareigūnai geriau kaip niekas kitas suvokia tikrą problemos mastą, todėl artimiausiu metu jaus dar didesnį spaudimą rasti išeitį iš krizės.
