Regis, šiandien prasidėjęs Europos Sąjungos ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas bus keblus reikalas, redakciniame straipsnyje konstatuoja dienraštis „Financial Times“.
Nepaisant narsių ES pirmininkaujančios Vokietijos pastangų pradėti derybas dėl naujosios bendradarbiavimo sutarties, prasiveržė nauji procesą blokuojantys nesutarimų šaltiniai. Rusija kaltina kenkėjiškumu naująsias ES nares. Tačiau iš tikrųjų greičiau kalta Maskva dėl savo valdingo požiūrio į anksčiau jai priklausiusias kolonijas. Ir kanclerei Angelai Merkel teks tiesiai šviesiai pasakyti tai prezidentui Vladimirui Putinui, teigia „Financial Times“.
Žinoma, abiem pusėms itin svarbu palaikyti draugiškus santykius. Tačiau negalima aukoti civilizuoto elgesio vardan gerų dalykinių santykių, tvirtina dienraštis. Jie turi eiti petys petin. Rusija ilgą laiką santykiuose su Europos Sąjunga vadovavosi principu „skaldyk ir valdyk“, siūlydama dvišalius sandorius didžiosioms ES valstybėms, kad izoliuotų kritiškiau nusiteikusias mažas šalis, daugelis iš kurių anksčiau priklausė buvusiai Sovietų Sąjungai ar Varšuvos sutarties blokui. Europos Sąjunga smarkiai susilpnės, jei dabar nesugebės sudaryti vieningo fronto.
Tarp derybų procesą blokuojančių problemų yra rusų paskelbtas embargo lenkiškos mėsos įvežimui, veikianti Estijos prekybos blokada, kuri buvo įvesta kaip atsakas į šios šalies sprendimą perkelti sovietinės epochos karinį memorialą, prieš 10 mėnesių nutrauktas rusiškos naftos tiekimas Lietuvos naftos perdirbimo gamyklai, kurią parduodant pirmenybė buvo suteikta lenkų, o ne rusų pirkėjui. Visas šias problemas būtų galima išspręsti, jei blokados priežastys nebūtų taip atvirai politinės, pastebi dienraštis.
Europos Komisija bandė įtikinti Rusijos veterinarijos tarnybas, kad iš Lenkijos tiekiama mėsa pavojaus nekelia. Veltui. Estija galbūt tikrai pasielgė neapgalvotai perkėlusi karinį memorialą, bet tai ne priežastis prekybos blokadai. O naftos tiekimo į Lietuvą embargo truko gerokai ilgiau, nei būtų prireikę realiems naftotiekio remonto darbams, rašo „Financial Times“.
Suprantama, kad Rusijos santykiai su buvusiais vasalais klostosi nelengvai. Jie superjautrūs bet kokiai grasinamai užuominai, o Maskva juos kaltina antirusiškų nuotaikų Vakarų Europoje kurstymu. Bėda ta, kad Putinas tam duoda pagrindą, pastebi dienraštis.
Atrodo, Rusija mano, kad ES atsargoje liko nebedaug kozirių. Daugelis ES valstybių su Vokietija priešakyje priklauso nuo Rusijos energetinių išteklių. Jos nori varyti biznį su naftos turtinga Rusija. Ir nenorėtų suteikti Rusijai dar bent vieną dingstį vetuoti Jungtinėse Tautose Kosovo nepriklausomybės nuo Serbijos planą. Tačiau tiesa tokia, kad Rusijai reikia ES rinkos lygiai taip pat, kaip ES reikia Rusijos. Būtent tai turi išgirsti Putinas, redakciniame straipsnyje teigia „Financial Times“.