darbuotojai

Lietuvoje vėl verda diskusijos dėl trumpesnės darbo savaitės. Kol darbuotojų atstovai vardija tokio darbo laiko pliusus, verslo atstovai sako, kad trumpinti darbo savaitės nereikėtų. Ekonomistų nuomonės irgi išsiskyrė, vieni tikina, kad negalime išsišokti, nes visa Europa dirba 5 dienas per savaitę. Kiti siūlė žiūrėti toliau, nes dalis šalių eksperimentuoja ir trumpina darbo savaitę.

Kitais metais daugelis darbdavių žada kelti atlyginimus savo darbuotojams. Didieji prekybos tinklai – ne išimtis. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis prekybos tinkluose siekia nuo 958 eurų iki 1418 eurų. Prekybininkai algų didinimui kitais metais žada skirti iki 12 mln. eurų. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, šio metu didžiausias algas moka prekybos tinklas „Norfa“, vidutinis atlyginimas ant popieriaus čia siekia 1418,21 euro.

Seimas šią savaitę priėmė pataisas, kuriomis nuo sausio dešimtadaliu padidintos pareiginės algos koeficientų ribos mokslo darbuotojams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia, kad su bazinio dydžio augimu bendras darbo užmokesčio padidėjimas mokslo darbuotojams vidutiniškai sudarys 12,48 procento. Pasak ministerijos, valstybės biudžete dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei neakademinių darbuotojų atlyginimams papildomai numatyta 28,8 mln. eurų.

Nuo gruodžio 1 d. darbuotojai patys moka už COVID-19 testus. Kai kurie nesutinka su šia tvarka, todėl išeina iš darbo ir registruojasi į Užimtumo tarnybą. Anot darbdavių, tokiems darbuotojams reikėtų nemokėti nedarbo išmokų ar registruoti bedarbiais, nes darbo jie ieškoti neketina. Tuo metu darbuotojų atstovė tvirtina, kad darbdaviai taip ketina atimti iš darbuotojų jų socialines garantijas, kurias žmonės patys užsidirbo.

Klaipėdoje gyvenantis Valentinas jau yra sulaukęs pensijos amžiaus, bet negali džiaugtis ramia senatve, nes paprasčiausiai neišgyventų. Todėl vis stengiasi dirbti – ir ne tik kad prisidurtų prie mikroskopinio dydžio pensijos, bet ir dėl to, kad nuo atlyginimo sumokamos socialinio draudimo įmokos kasmet didina jo senatvės pensiją, ilgina stažą.

Nuo gruodžio 1 d. darbuotojams nekompensuojami COVID-19 testai. Tad darbdaviai ieško įvairių būdų, kaip darbuotojus skatinti pasiskiepyti ir taip gauti galimybių pasą. Kai kurie netgi siūlo nemažas sumas tiems, kas sutiks pasiskiepyti. Štai viena Kaune įsikūrusi gamybos įmonė siūlo darbuotojams 200 eurų premiją už skiepą. Tačiau įdarbinimo atstovai pastebi, kad vis tik dažniau darbdaviai testavimo išlaidas perkels ant darbuotojų pečių ir už jų testus nemokės.

Kitų metų biudžete suplanuotas darbuotojų pajamų ir pensijų augimas turėtų didinti žmonių perkamąją galią ir kompensuoti kylančias kainas, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė.  „Lygindami tai, kaip kyla mūsų minimali alga, darbo užmokestis, neapmokestinamas pajamų dydis ir kitos pajamos, tikrai matome, kad augimas bus spartesnis negu infliacija“, – Žinių radijui sakė Monika Navickienė.

Žiemos pradžią dalis neskiepytų Lietuvos darbuotojų pasitinka turėdami patys apmokėti savo COVID-19 testus. Darbuotojų atstovai teigia, kad situacija dėl mokamų testų kelia nerimą dėl kelių priežasčių. Pirma, darbuotojai pasakoja apie prie testų nusidriekusias eiles, antra – kai kurie darbdaviai esą reikalauja testuotis dažniau, nei yra nustačiusi Vyriausybė. Tačiau darbuotojų atstovai paaiškina, ką reikėtų daryti tokiu atveju.

Nepaisant dalies darbuotojų pasipiktinimo ir prezidento Gitano Nausėdos veto, nuo gruodžio 1-osios įsigalioja tvarka, kuomet nuo COVID-19 neskiepyti dalies profesijų darbuotojai už testavimą turės mokėti patys arba darbdavio lėšomis. Gruodžio pradžioje įsigalioja Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos.

Nuo gruodžio 1 d. už COVID-19 testus turės mokėti patys darbuotojai. Kai kurie darbdaviai žada kompensuoti šias darbuotojų išlaidas, tačiau net neabejoja, kad privačios klinikos pasinaudos proga pakelti testų kainas. Šios tikina, kad eilės testams ilgėja, tačiau jų kainų kelti nežada. Tuo metu darbuotojų atstovai kritikuoja valdžios komunikaciją. Anot jų, kai kure darbuotojai nežino kur ir kokius testus darytis.

Ketvirtadienį Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui nuo 2022 m. sausio 1 d. didinti mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų atlyginimus ne mažiau kaip 10 procentų. „Investuojame į tai, kas svarbiausia, kas sudaro visos švietimo sistemos pagrindą – žmones, dirbančius ugdymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose.

Atlyginimų dydis kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje skiriasi. Kai kuriuose miestuose vidutinės darbo pajamos perkopė 1000 eurų „į rankas“. Tačiau atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų vis dar jaučiamas. Regionuose ne tik mažesni atlyginimai, čia darbuotojams sunkiau iškritus iš darbo rinkos, vėliau į ją sugrįžti. Atlyginimai, jų dydžiai atskiruose regionuose buvo apžvelgiami „Sodros“ spaudos konferencijoje.

Lietuvoje šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje buvo 26,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 45,3 proc., arba 8,3 tūkst. daugiau nei praėjusių metų rugsėjo pabaigoje. Laisvų darbo vietų per ketvirtį – šių metų rugsėjo pabaigoje, palyginti su birželio pabaiga – padaugėjo 8 proc., arba 2 tūkst., pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo prekybos įmonėse – 0,6 tūkstančio. Pramonės įmonėse jų buvo 0,4 tūkst.

Panevėžio pensijų pristatymo įmonė „Victum“ numato atleisti 53 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  „Sodros“ duomenimis, įmonėje šiuo metu dirba 59 žmonės. Pasak įmonės direktoriaus Vyganto Stradomskio, „Victum“ priversta tą daryti, nes nelaimėjo pensijų pristatymo konkurso.  „Darbuotojus atleidžiame, nes tokios veiklos, kuria užsiėmėme iki šiol nuo naujų metų nebevykdysime. Įvyko konkursas (pensijų pristatymo – BNS) ir jo nelaimėjome.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba pirmadienį aptars užimtumo reformą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatys siūlymus, pagal kuriuos darbo neturinčiam žmogui per pusmetį du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso.

Parduotuvių lentynose šiemet už kai kurias daržoves tenka mokėti kone dvigubai daugiau nei pernai tokiu pačiu metu. Daržovių augintojai tikina, kad tokį kainų šuolį lėmė mažesnis derlius. O žiemą, pasak jų, daržovių gali imti trūkti, tad, tikėtina, kad jų kainos dar didės. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai tokiu pačiu metu už bene populiariausių Lietuvoje daržovių bulvių kilogramą mokėjome 0,29 euro, o šiemet jau beveik dvigubai daugiau – 0,57 euro.

Dalis darbuotojų dirba viršvalandžius arba po darbo valandų sulaukia vadovų skambučių ar žinučių dėl netikėtai iškilusių problemų ar nebaigtų darbų. Specialistai pastebi, kad taip darbdaviai atima iš darbuotojų jų poilsio laiką. Todėl siūlo remtis kitų šalių pavyzdžiais ir uždrausti vadovams trukdyti darbuotojus nedarbo metu. Tačiau darbdavių atstovas sako, kad vadovai dažniausiai darbuotojus trukdo tik nenumatytais atvejais.

Šiuo metu tūkstančiai žmonių Lietuvoje neturi darbo. Ne visi jie prašo galbūt priklausančių išmokų – kaip pažymi ekonomistai, kad dalis jų dirba nelegaliai, nes turi skolų. Šie žmonės vengia oficialių pajamų, todėl  valstybė esą turėtų padėti skolininkas padengti skolas. Tuo metu antstoliai teigia, kad skolininkų mažėja, o skolų išieškojimas tampa paprastesnis. Šiuo metu, Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra beveik 200 tūkst. bedarbių.

Seime subliuško „darbiečių“ bandymas tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams prailginti kasmetines atostogas. Dalis parlamentarų baiminosi, kad toks Darbo kodekso pakeitimas atgrąsytų darbdavius nuo daug vaikų turinčių darbuotojų samdymo. Darbo partijos frakcija Seimui antradienį pateikė Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo, kad tris ir daugiau vaikų auginantys tėvai turėtų ilgesnes atostogas. Jų trukmė priklausytų nuo to, kelias dienas per savaitę dirba tėvai.

Šiuo metu darbdaviams surasti darbuotojų nelengva. Tenka juos vilioti įvairiais būdais. Darbdaviai pastebi, kad pasikeitė ir žmonių požiūris į darbą. Jie nenori ilgai dirbti vienoje įmonėje, o suvilioti darbuotojus vien tik didesniu atlyginimu yra sunku. Tuo metu darbuotojų atstovai pažymi, kad šiuo metu renkasi nebe darbdaviai, bet darbuotojai, todėl jie ir diktuoja savo sąlygas. Portalo tv3.lt skaitytoja Aistė pasakojo, kad prieš 3 mėnesius pakeitė darbą.

Škotija ketina tapti naujausia valstybe, išbandžiusia keturių dienų darbo savaitę po to, kai Škotijos nacionalinė partija paskelbė įsteigianti 10 milijonų svarų sterlingų fondą tam, kad kai kurios įmonės galėtų sutrumpinti darbuotojų valandas, nesumažindamos atlyginimo. Panašūs bandymai vyksta Airijoje ir Ispanijoje, remiantis prieš keletą metų Islandijoje atliktais bandymais.

Galimybė siekti karjeros renkantis darbdavį svarbi 6 iš 10 šiuo metu studijuojančių jaunuolių, tačiau jau į darbo rinką įsiliejusius darbuotojus karjeros perspektyva vilioja mažiau – šis veiksnys svarbus 45 proc. dirbančiųjų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, rašoma pranešime spaudai.

Europos darbo rinkos barometras spalį rodė ketvirtą mėnesį iš eilės gerėjančią padėtį darbo rinkoje. Nors per mėnesį jo vertė nukrito 0,7 punkto iki 103,1 punkto, vis dar išlieka aukštesnis nei prieš COVID-19 pandemijos sukeltą krizę, skelbia Užimtumo tarnyba. Maža to, pažymima, kad Europos viešųjų užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) pagrindinis rodiklis atskleidė naujų problemų formavimąsi.

Nedarbas rugsėjį Lietuvoje buvo toks pat, kaip ir vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 3,2 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir rugsėjį buvo 6,7 procento. ES nedarbas vidutiniškai taip pat siekė 6,7 proc. – atitinkamai 1 ir 0,2 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 6,8 proc. – 1,5 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,3 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,9 proc.

Darbuotojų atstovai primena, kad medikams, pareigūnams ar švietimo darbuotojams užsikrėtusiems COVID-19 darbo metu priklauso didesnė nei įprastai ligos išmoka. Darbuotojų atstovė tikina, kad dažnai patys darbuotojai apie ją pamiršta ir nepaprašo gydytojų tam reikalingų dokumentų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad pastaruoju metu sulaukia darbuotojų klausimų dėl profesinės ligos išmokos.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda penktadienį su sveikatos ekspertais svarstė, kokį poveikį visuomenei ir pandemijos valdymui turėtų mokami koronaviruso testai darbuotojams. Su Sveikatos ekspertų tarybos nariais buvo aptartos Vyriausybės iniciatyva Seime priimtos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos, numatančios, kad periodiškai testuotis turintys nepasiskiepiję darbuotojai nuo gruodžio 1 dienos tai darytų savo lėšomis.

Darbdaviai skaičiuoja, kad pandemijos metu išaugo ligas simuliuojančių darbuotojų skaičius. Anot jų, šiandien pasiimti taip vadinamą biuletenį tapo itin lengva, nes gydytojai pacientus konsultuoja telefonu. Profesinių sąjungų atstovai abejoja, kad darbuotojai tyčia „serga“, nes gaudami ligos išmoką, o ne įprastą atlyginimą, jie praranda pinigų. „Sodra“ skaičiuoja, kad pandemijos metu gydytojų išduodamų laikinojo nedarbingumo pažymėjimų skaičius itin išaugo rugsėjį ir spalį.

Prezidentas Gitanas Nausėda kol kas neatskleidžia, ar pasirašys įstatymo pakeitimus, kurie įtvirtintų mokamą darbuotojų testavimą nuo koronaviruso. Įstatymas numato, kad testo apmokėjimo našta tektų darbdaviui arba pačiam darbuotojui. Šalies vadovas tikina, kad sprendimą praneš iki kitos savaitės, o šiuo metu jo komanda analizuoja įstatymo projektą ir tariasi su ekspertais.

Užsienio investuotojai Lietuvoje norėtų galimybės lengviau įdarbinti darbuotojus iš kitų šalių, sako „Investuotojų forumo“ („Investors' Forum“) atstovai, susitikę su Ministrų kabineto nariais. Verslininkai taip pat norėtų, kad Europos atsigavimo fondo pinigai būtų skiriami ne tik smulkioms, bet ir vidutinėms bei didelėms įmonėms.

Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį nuo gruodžio 1 d. už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Darbdaviai sako, kad jau seniai laukė šio sprendimo. O darbuotojai pasakoja, kad šiuo metu darbdaviai darbo pokalbiuose klausinėja ne tik apie jų patirtį ar kompetencijas, bet ir apie skiepus. Tuo metu Užimtumo tarnyba aiškina, kad skiepas ir galimybių pasas negali būti įvardijamas kaip darbuotojo privalumas.

Drabužių parduotuvės „Primark“ darbuotojai sako, kad pirkėjai išbandė naują vagystės triuką – palikdami nešvarius apatinius persirengimo kambariuose jie parduotuves palikdavo jau apsirengę švarius drabužius. Socialiniuose tinkle buvęs „Primark“ darbuotojas pasidalino įrašu, kuriame jis išreiškė pasišlykštėjimą dėl pirkėjų poelgio – jis turėjo valyti net apatinius drabužius, kuriuos žmonės paduodavo vietoj pamatuotų parduotuvės drabužių.

Dalis darbdavių Lietuvoje, panašu, iš nevilties raunasi plaukus. Pramonės atstovai tvirtina, kad šaliai trūksta bent triskart daugiau darbuotojų, nei Užimtumo tarnyboje registruota laisvų darbo vietų. Jie pasakoja, kad griebiasi įvairių būtų papildyti darbuotojų gretas – nuo moksleivių auginimo iki darbo jėgos perkėlimo į užsienį. Tačiau vis dažniau tenka dairytis į užsienį, viliantis, kad darbo jėgos pavyks rasti ten.

Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį nuo gruodžio 1 d. už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Darbuotojų atstovai šiam sprendimui nepritaria ir tikisi, kad prezidentas įstatymą vetuos. Tuo metu ekonomistai prognozuoja, kad bijodami prarasti darbuotojus už jų testus mokės darbdaviai. Tačiau jie šiuos kaštus esą perkels ant vartotojų pečių, o dėl to brangs jų gaminamos prekės ir teikiamos paslaugos.

Vyriausybė pritarė siūlymui minimalią mėnesio algą nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais (beveik 14 proc.) – nuo 642 iki 730 eurų. Atskaičius mokesčius Minimalus valandinis atlygis MMA sieks 518 eurų „į rankas". MMA augs nuo 3,93 iki 4,47 euro. Tačiau verslininkai nerimauja dėl šio sprendimo, esą smulkieji gali nebeišlikti.

Laisvų darbo vietų – rekordiškai daug, o verslas neriasi iš kailio bandydamas prisišaukti norinčius dirbti. Įmonės naujų darbuotojų ieško socialiniuose tinkluose, užsienyje ar net kalinimo įstaigose, o paieškoms skiria vis daugiau pinigų. Kai kurių prekybos tinklų darbuotojai už kiekvieną atsivestą dirbti kolegą gauna kelių šimtų eurų premijas. Birutė viename prekybos tinklų jau ketverius metus dirba konditerijos skyriaus pardavėja.

Seimas antrą kartą nesutiko svarstyti pataisų, kurios ūkininkams būtų leidusios lengviau prisivilioti darbuotojų sezoniniams darbams porai mėnesių.  Parlamentarai antradienį nepradėjo svarstymų, ar nuo 1,75 tūkst. eurų iki šešių minimalios mėnesinės algos dydžių (nuo 2022 metų iki 4,38 tūkst. eurų) didinti neapmokestinamas pajamas su paslaugų kvitais dirbantiems žmonėms.

„Amazon“ pirmadienį paskelbė ketinanti iki metų pabaigos įdarbinti 150 tūkst. sezoninių darbuotojų. Naujai pasamdyti laikini darbuotojai samdytojai papildys 165 tūkst. darbuotojų gretas, kuriuos pasamdyti nuspręsta rugsėjį. Tam, kad galėtų pritraukti pakankamai darbo jėgos artėjančiu šventiniu laikotarpiu, elektroninės prekybos milžinė siūlo 3 tūkst. JAV dolerių premijas. Papildomi darbuotojai padės parengti užsakymus siuntimui.

Darbo rinkos pokyčiai po karantino ir ryškėjantis darbuotojų deficitas skatina gyventojus persikvalifikuoti, teigia Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, 2,2 karto daugiau žmonių dalyvavo persikvalifikavimo programose. Mokytis pradėjo 802 asmenys (prieš metus – 161). Šia galimybe pasinaudojo 42,5 proc. ilgalaikių bedarbių, o populiariausia ji buvo tarp vyresnių nei 45 met žmonių (37,1 proc.

Didieji prekybos tinkai ieško šimtų darbuotojų – anot jų, situacija rinkoje itin sudėtinga. Kai kurie prekybininkai darbuotojams siūlo nemažas pinigines premijas už kiekvieną naują priviliotą kolegą, kiti planuoja didinti atlyginimus, dalis norėtų įdarbinti ir teisėtus migrantus, tačiau tam trukdo biurokratinės kliūtys. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad darbuotojų trūksta dėl nepalankios demografinės Lietuvos padėties, dėl to ateityje iššūkių tik daugės.

Darbo rinka Lietuvoje išsibalansavusi – nors nedarbo rodikliai nėra labai žemi, darbuotojų rasti sunku. Tai rodo ir rekordinis laisvų darbo vietų skaičius. Verslas pabrėžia, kad šiandien reikia ne tik aukštos, bet ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų – priešingu atveju ekonomikos plėtra ir investicijos stos. Tarp sprendimo būdų – užsieniečių iš trečiųjų šalių galimybių įsidarbinti Lietuvoje greičiau ir paprasčiau didinimas.

Noras mokestį už privalomus COVID-19 testus perkelti darbuotojams priešina Seimo narius. Opozicija stoja į darbuotojų profsąjungų pusę ir tvirtina, kad ši priemonė yra neproporcinga bei gali neigiamai atsiliepti darbo rinkai, jei darbuotojai paprasčiausiai atsisakys dirbti. Nepaisant opozicijos pasipriešinimo, Seimo komitetai pritarė pataisoms ir jos juda toliau.

Seime žengtas pirmas žingsnis, kad dėl COVID-19 testuotis privalantys darbuotojai už testus turėtų mokėti savo arba darbdavio, bet ne valstybės lėšomis. Vyriausybės parengtose pataisose norima įtvirtinti, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo arba darbdavio lėšomis.

Po įsigaliojusių ribojimų dėl galimybių paso didelėse prekybos tinklų parduotuvėse pirkėjų sumažėjo, o mažesnėse – padaugėjo. Tad vieni prekybininkai perskirstyto darbuotojus – iš didelių parduotuvių perkelia juos į mažesnes, kur didesni pirkėjų srautai. Tuo metu kiti prekybos tinklai darbuotojų trūkumų nesiskundžia, tad kol pirkėjų srautai mažesni, išleidžia juos atostogauti.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) griežtins didžiųjų mokesčių mokėtojų priežiūrą, ekspertai sako, kad tai teisingas žingsnis – jis paskatins šiuos verslus daugiau dėmesio skirti mokestinei drausmei, penktadienį rašo portalas vz.lt.    Į itin atidžiai prižiūrimų didžiųjų mokesčių mokėtojų sąrašą nuo kitų metų planuoja papildomai įtraukti bendroves, turinčias per 20 darbuotojų ir didesnę nei 25 mln. eurų apyvartą arba 2 mln. eurų viršijusias mokestines įmokas.

Vyriausybė nusprendė darbuotojų testavimo nebefinansuoti. Už testus turėtų mokėti patys darbuotojai arba jų darbdaviai. Jie šį siūlymą vertino dvejopai. Vieni darbdaviai džiaugėsi, kad Vyriausybė pagaliau imasi realių veiksmų. Tuo metu kiti darbdaviai svarstė, kad jeigu trūks darbuotojų, už jų testus teks mokėti. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms.

Vyriausybė nusprendė teisingai, kad finansinę testavimosi naštą perkėlė ant darbuotojų pečių, teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Kodėl toks sprendimas teisingas, jis atsakė TV3 žinių „Dienos komentare“. Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad už COVID-19 testavimą turėtų susimokėti patys darbuotojai.

Didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ skelbia, kad dalinėse prastovose šiuo metu yra apie 60 darbuotojų. Pasak „Achemos“ vadovo Ramūno Miliausko, gamyklos veikla nuo liepos mėnesio yra nuostolinga, todėl dalį rugsėjo bei spalį dirbama daliniu pajėgumu. Situacijai gamtinių dujų rinkoje ir toliau prastėjant, lapkričio bei gruodžio mėnesiais gali tekti gamyklą stabdyti.

Dėl COVID-19 privalantys testuotis darbuotojai nuo gruodžio tai daryti turėtų savo arba darbdavio, bet ne valstybės lėšomis. Tai Vyriausybė nusprendė trečiadienio posėdyje. Tiesa, galutinai šiam sprendimui dar turės pritarti Seimas ir prezidentas. Seimui šį klausimą siūloma spręsti skubos tvarka.

Estijos darbdavių organizacijos ir darbuotojų profesinės sąjungos pranešė pasiekusios susitarimą dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo nuo ateinančių metų 12 procentų. Pastarąjį kartą minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Estijoje didėjo nuo 2020 metų – 8,1 procento. Anot pranešimo, sutarta, kad MMA nuo 2022-ųjų didės 70 eurų iki 654 eurų, vidutinis valandos darbo atlygis – nuo 3,48 iki 3,86 euro. 2022 metais minimalus darbo užmokestis Estijoje sudarys 39,5 proc.