Birutė viename prekybos tinklų jau ketverius metus dirba konditerijos skyriaus pardavėja. Moteris pasakoja, kad darbas mielas jos širdžiai ir tai įvertina pirkėjai.
„Šiaip įdomu, kai žmonės gerai atsiliepia, ženkliuką gavau nuo pirkėjų, kad gerai aptarnauju“, – sako pardavėja Birutė Trumpienė.
Vienam didžiausių prekybos tinklų trūksta 400 darbuotojų, tad savo esamiems darbuotojams už kiekvieną atsivestą kolegą išmokamos 350 eurų premijos. 100 iš karto, o likusi suma – kai darbuotojas sėkmingai išdirbs 3 mėnesių laikotarpį.
„Akcija tokia, kad atvesk draugą. Turėjau gerą pažįstamą, kuriai pasiūliau šį darbą, ir gavau premiją 100 eurų už šį mėnesį ir dar tris šimtus gausiu p trijų mėnesių“, – tęsia Birutė.
Panašias premijas už kiekvieną atsivestą darbuotoją moka ir kitas prekybos tinklas. Jame darbuotojų trūksta daugiausiai per dešimtmetį – 500.
„Atvesk draugą ir gauk 400 eurų. Yra tokios tam tikros sąlygos, tas draugas turi išdirbti tris mėnesius bandomojo laikotarpio, ir tada jau išdirbęs 3 mėnesius, darbuotojas gauna 400 eurų pilną sumą. Pradžioj gauna 100 eurų“, – pasakoja „IKI“ atstovė Vaida Budrienė.
Anot tinklo atstovės, tai ne vienintelė priemonė ieškant papildomų darbo rankų.
Darbuotojų trūksta beveik visur
Tačiau prisišaukti darbuotojų bando ne tik prekybos tinklai. Kritinį stygių jaučia ir vežėjai, statybos ir kiti pramonės sektoriai. Vežėjai dėl to kaltina ilgas įdarbinimo procedūras. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas sako, kad dabar netgi tenka ieškoti būdų darbinti žmones per kitas šalis, kur įdarbinimas užtrunka gerokai trumpiau – Lenkiją, Latviją ar Vengriją.
„Noras ir žmonių darbinimosi tempai yra, užsieniečių ar lietuvių darbintis į įmones skaičius yra didelis, tik susiduriam su procedūromis, kurios užtrunka 2–3 mėnesius ir taip truputį nustumia dalį žmonių, kurie pasirenka kitą šalį, ne Lietuvą, nes ten procedūros greitesnės“, – kalba aljanso vadovas Povilas Drižas.
Statybos sektoriui šiuo metu trūksta apie 20 tūkstančių laisvų darbininkų. Anot Statybininkų asociacijos, darbuotojų nevilioja net 1500 eurų į rankas.
„Mūsų asociacijos nariai ir mes patys agitavome pabandyti nustatyti konkretų atlyginimą ir pabandyti pakviesti UŽT registruotus statybos sektoriaus bedarbius, kad jie ateitų dirbti ir net pagal oficialius skelbimus, kiek buvo paskelbta, kad ieško darbo, tai mes pabandėme skambinti žmonėms, ar jūs sutiktumėt ateiti dirbti, jei siūlome tokį atlygį. Tai labai liūdna, tačiau nusivilti teko, kad niekas nenorėjo ateiti net siūlant tokį atlygį ateiti dirbti“, – tikina asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Panašiai kalba ir verslo konfederacijos vadovė Eglė Radišauskienė: „Belieka tik atsivežti žmones iš 3-ųjų šalių, valstybių, kitaip tos problemos neišspręsime. Arba tie žmonės įgis reikiamą kvalifikaciją, arba turėsime kitais būdais ją spręsti.“
Anot pramonininkų, jei situacija artimiausiu metu nesikeis – problema pasijaus ne tik pačiam verslui.
„Jei ta tendencija tęsis, mes išliksim nekonkurencingi, niekas iš mūsų nebepirks, ir tai nėra problema tik verslo. Problema yra kiekvieno mūsų – daug arčiau nei gali atrodyt, nes tai yra nesumokėti mokesčiai, neišmokėtos pensijos, išmokos, ir tie patys atlyginimai“, – sako pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas.
Užimtumo tarnyba skelbia, kad laisvų darbo vietų rugsėjį buvo 66 tūkstančiai. Per šių metų devynis mėnesius bedarbių skaičius beveik pasiekė praėjusių metų skaičių ir siekia beveik 453 tūkstančius. Užimtumo tarnyba laisvų darbo vietų problema bando spręsti.
„Jei žmogus neturi reikiamos darbo patirties, mes turime irgi priemonių, paskatinančių darbdavį per subsidijas priimti mažiau pasirengusį darbuotoją. Jeigu darbdavys ir darbo ieškantis asmuo yra atitolę regioniškai, tai irgi turime paramos judumui priemonę, kuri padėtų kompensuojant dalį darbo užmokesčio kelionės išlaidų“, – teigia užimtumo tarnybos atstovas Gytis Darulis.
Profesiniais mokymais ir persikvalifikavimu domisi vis daugiau žmonių, tarp kurių, daugiau nei pusę sudaro ilgalaikiai bedarbiai, o daugiau nei trečdalį – 45 ir vyresnio amžiaus asmenys.
