Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad darbuotojų trūksta dėl nepalankios demografinės Lietuvos padėties, dėl to ateityje iššūkių tik daugės. Jo teigimu, pandemijos suvaržymai taip pat gali padidinti žmonių emigraciją, be to, pandemija galėjo paskatinti ir darbą šešėlyje.
Trūksta šimtų darbuotojų
Prekybos tinklas „Iki“ šią savaitę paskelbė, jog kiekvienam darbuotojui už naujo kolegos rekomendaciją ir jo įdarbinimą mokės 400 eurų premijas. Pasak „Iki“ komunikacijos Vaidos Budrienės, situacija rinkoje įtempta, įmonė ieško daugiau nei 500 darbuotojų, daugiausiai jų trūksta didmiesčiuose.
„Pati kampanija yra jau pakankamai sena, ją turėjome ilgus metus, nuo 2017 metų, kuomet prašydavome savo darbuotojų rekomenduoti draugą ir už tai gauti piniginę premiją. Nesame labai unikalūs, tačiau iki praėjusios savaitės taikėme 100 eurų premiją“, – BNS sakė V. Budrienė.
„Iki 400 eurų padidinome todėl, kad šiuo metu labai įtempta situacija, ieškome daugiau nei 500 darbuotojų, tokios situacijos dar nesame regėję. Su tokia įtempta darbo rinka susiduria praktiškai visas sektorius“, – pridūrė ji.
Pasak „Iki“ atstovės, ieškoma ir kitų būdų, kaip pritraukti darbuotojų, pavyzdžiui, bendradarbiaujant su Panevėžio pataisos namais.
„Įdarbiname į savo padalinius kalines moteris, kurios gali dirbti dienos metu. Tai yra ir integracija pažeidžiamų grupių, bet ir mums patiems pasibandyti tokį projektą į naudą“, – sakė V. Budrienė.
Be to, prekybos tinklas norėtų įdarbinti ir teisėtai į Lietuvą atvykusius migrantus, tačiau pasak V. Budrienės, to padaryti negalima dėl biurokratinių kliūčių.
„Visko išmokysime, prisitaikysime, jei reikia darbo valandų lankstesnių, padarysime, reikia arčiau kažkur darbo vietos, padarysime. Bet problema didžiausia yra teisės aktai, kurie neleidžia įdarbinti žmonių parduotuvėje, kurie nemoka lietuvių kalbos, nors tikrai ne visiems darbuotojams reikia bendrauti su klientais, yra prekių dėliojimas į lentynas, tereikia žinoti skaičius“, – sakė V. Budrienė.
„Iki“ atstovė taip pat teigė, kad darbuotojų ieško ir gamybos įmonės, ūkininkai. Anot jos, tiekėjai skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, nėra kam nuimti derliaus.
Tuo metu „Maxima“ visoje Lietuvoje ieško apie 400 žmonių. Bendrovė taip pat siūlo 350 eurų premiją darbuotojams, atvedusiems naują kolegą.
„Mūsų tinkle darbuotojų poreikis yra stabilus. Šiuo metu visoje Lietuvoje ieškome apie 400 žmonių, nes planuojame naujų parduotuvių atidarymą, jų reikia gamyboje ir logistikoje“, – BNS teigė „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Anot jos, kiekvienam darbuotojui, atvedusiam naują kolegą ir jis išdirbo bent du mėnesius, skiriama 350 eurų premija, o jei naujas darbuotojas išdirba vieną mėnesį, – 100 eurų premija.
„Programa galioja jau daug metų ir vidutiniškai per metus pagal programą ateina apie 600 darbuotojų. Suprantame, kad tokios priemonės yra laikinos – žymiai svarbiau yra išlaikyti darbuotoją“, – sakė E. Dapkienė.
„Rimi Lietuva“ teigia šiuo metu turinti apie 150 laisvų darbo vietų ir ieško kepėjų, salės darbuotojų, kasininkų, e. parduotuvės pagalbininkų ir kitų specialybių žmonių.
„Iki 2023 metų Lietuvoje planuojame turėti 100 parduotuvių. Šiuo metu jų yra 75, tad laukia labai intensyvus darbas toliau statant parduotuves ir užtikrinant jų veiklą. Vienas svarbiausių aspektų – pritraukti naujų kompetentingų darbuotojų, kurių rinkoje labai trūksta“, – BNS komentavo tinklo atstovė Gabrielė Šerėnienė.
„Lidl Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigė, kad dėl tinklo plėtros įmonė priimtų apie 100 naujų parduotuvių darbuotojų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.
„Šiuo metu taip pat svarstome apie galimą atlyginimų didinimą nuo „Lidl“ finansinių metų pradžios, kurie prasideda kovo 1 dieną“, – BNS teigė ji.
Tuo metu „Norfa“ teigia problemų neturinti. Pasak jos atstovo Dariaus Ryliškio, gerų darbuotojų paieška vyksta nuolat, o juos motyvuoja konkurencinga alga.
Ekonomistas: darbuotojų trūkumas ir ateityje kels nemažai iššūkių
Banko „Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad darbuotojų trūkumą pirmiausia lemia nepalanki Lietuvos demografinė situacija, kuri, tikėtina, ateityje dar aštrės.
„Ypač kalbant apie įsiliejantį į darbo rinką jaunimą, jo labai trūksta, jų yra vos ne trečdaliu mažiau nei prieš penkerius metus, ir dalis dar emigravo pavasarį, kai karantinas ilgai tęsėsi. Per visą grandinę tai tęsiasi, jie graibstomi, kur daugiau moka, kur lankstesnis darbas, galbūt modernesnis, tarkime, išvežiojimas prekių, restoranai ieško. Atitinkamai tų darbuotojų nelabai lieka prekybos sektoriuje, kuris nėra toks patrauklus. O be to, dar ir kaukes reikia visą dieną dėvėti“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, auga ir konkurencija Vakarų šalyse, dalis žmonių išvažiuoja dirbti ten, kur suvaržymai dėl pandemijos yra švelnesni.
„Gali būti, kad bus ir migracijos bangelė rudenį. Dalis žmonių kategoriškai atsisako vakcinuotis ir kadangi Lietuva daugiau taiko ribojimų nei, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys ar Jungtinė Karalystė, tai ta paskata jiems yra didesnė', – sakė ekonomistas.
„Manau, ta banga gali būti pakankamai didelė. Be to, kitų šalių darbo rinkos irgi patiria didžiulį trūkumą. Gali būti, kad judėjimas jau prasidėjęs, galbūt jo dar nematome. Gal dar ir šešėlinis sektorius subujojęs smarkiai“, – kalbėjo jis.
Anot Ž. Maurico, darbuotojų deficitas Lietuvai bus didžiausias iššūkis ateityje, todėl šalis turės svarstyti tvaresnę migracijos politiką.
Užimtumo tarnybos duomenimis, spalio 1 dieną šalyje registruota 195,2 tūkst. darbo neturinčių žmonių, iš jų 82,7 tūkst. ilgalaikių bedarbių (prieš metus jų buvo 53,7 tūkst.). Jie sudarė 42,4 proc. visų registruotų bedarbių.
Rugsėjį darbo ieškantieji galėjo rinktis iš 66,1 tūkst. darbo pasiūlymų.
