Portugalijoje buvo uždrausta daugiau kaip 10 darbuotojų turinčių įmonių vadovams rašyti elektroninius laiškus darbuotojams po darbo valandų. Šiuo įstatymu siekiama gerinti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, kuris pandemijos metu, išpopuliarėjus darbui iš namų, buvo sutrukdytas. Numatyta, kad įstatymą pažeidę vadovai sulauks ir baudų.
Panašių draudimų esama ir kitose Europos Sąjungos šalyse – pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje. Tuo metu Lietuvoje situacija yra kitokia. Portalo tv3.lt skaitytoja Inga pasakojo, kad kartais ne darbo metu sulaukia vadovų elektroninių laiškų.
„Dirbu administravimo srityje, nors darbus spėju atlikti iki darbo dienos pabaigos, tačiau vadovai dažnai darbe užtrunka ilgiau. Tad gaunu jų elektroninių laiškų su klausimais. Esame sutarę, kad į laiškus atsakysiu, kai turėsiu laiko. Kartais į juos atsakinėju vakare, o kartais neturiu laiko ar nespėju, tad atrašau tik kitos dienos vakare.
Jeigu nutinka nenumatytų dalykų, vadovai man skambina, tada problemas sprendžiame iš karto. Tačiau taip nutinka retai, kad vadovams reikėtų manęs ieškoti telefonu čia ir dabar“, – pasakojo moteris.
Portalas tv3.lt paklausė darbuotojų ir darbdavių atstovų, ar Lietuvoje reikėtų drausti vadovams rašyti ar skambinti darbuotojams ne darbo metu?
Siūlo drausti vadovams trukdyti darbuotojus
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad panašaus įstatymo reikėtų ir Lietuvoje. Anot jos reikėtų drausti vadovams ne tik rašyti laiškus, bet ir skambinti darbuotojams ne darbo metu.
„Pas mus tokia darbo kultūra, vadovai skambina darbuotojams bet kada. Tačiau turėtų būti savaime suprantama, kad po darbo valandų trukdyti darbuotojų, negalima. Apie tai net neturėtų kilti diskusijų, tačiau turime priešingą situaciją. Nėra aiškiai atskirti darbo ir poilsio režimai.
Ir, kaip matome, ne tik Lietuvoje ši problema egzistuoja. Portugalai jau ėmėsi ją spręsti, priimdami įstatymus, draudžiančius vadovams trukdyti darbuotojus. Turint įstatymą, galima reikalauti darbdavio atsakomybės“, – komentavo I. Ruginienė.
Ji pripažino, kad būna atvejų, kai po darbo valandų ne tik vadovai trukdo darbuotojus, bet ir darbuotojai – vadovus.
„Tai lemia labai paprastas dalykas. Kokią vadovai suformuoja darbo kultūrą įmonėje, tokią ją ir turi.
Juk vadovai nustato taisykles. Net priimdami į darbą žmonėms teigia, kad kuo jie daugiau dirbs, tuo darbuotojai bus laikomi lojalesniais ir gaus didesnį atlygį bonusais. Todėl darbuotojai ir aukoja savo poilsio laiką.
Jeigu vadovai elgtųsi priešingai – nustatytų darbo ir poilsio valandas, tada darbuotojai jų irgi netrukdytų ne darbo metu, neskambinėtų ir nerašinėtų žinučių“, – tikino I. Ruginienė.
Ji pasakojo, kad Lietuvoje jau mato ir teigiamų pavyzdžių.
„Kai kurios įmonės įsidiegia tokią funkciją, kuri leidžia rašyti laiškus bet kada, tačiau laiško gavėjas automatiškai gauna patvirtinimą, kad laiškas gautas, tačiau atsakymas bus pateiktas darbuotojo darbo laiku. Tokia sistema padeda darbuotojams atskirti darbo ir poilsio valandas“, – sakė darbuotojų atstovė.
Portugalų sprendimas yra nemodernus
Tuo metu Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, nesuprantantis, kodėl Portugalija priėmė tokį įstatymą.
„Tai rodo, kad Portugalijoje darbo rinkos santykiai nėra modernūs. Todėl jų ir ekonominis išsivystymas yra mažesnis nei Lietuvos. Tad reikėtų remtis kitais pavyzdžiais – Skandinavijos ar JAV. Štai Danijoje apskritai nėra Darbo kodekso. Darbdavių ir darbuotojų santykiai apibrėžiami kolektyvinėmis sutartimis.
O Portugalijoje, gal tai yra didelė problema, vadovai dieną naktį rašo ar skambina savo darbuotojams. Tai, žinoma, nėra gerai. Tačiau sprendimo būdas – keisti darbo kodeksą nėra modernus“, – komentavo D. Arlauskas.
Anot jo, kyla daug klausimų dėl lygių santykių tarp vadovų ir jų darbuotojų.
„O jeigu darbuotojai skambina vadovams? Taip pat jeigu negalima rašyti elektroninių laiškų, gal galima skambinti? O jeigu įmonėje atsitinka didžiulė stichinė nelaimė, ką tada daryti? O jei vadovas darbuotoją pasveikina su gimtadieniu ar paklausia, kaip jam sekasi? Visokių situacijų būna, tad visko griežtai nereikėtų apibrėžti. Gyvenimas ir darbuotojų ir vadovų santykiai nėra tik juoda arba balta.
Nesuprantu, kam tokio įstatymo reikėtų Lietuvoje. Juk jeigu darbuotojui nepatinka jo darbo vieta, jis gali susirasti kitą, kur yra kitoks požiūris, kur jam netrukdoma ilsėtis po darbo“, – siūlė D. Arlauskas.
Europos Parlamento iniciatyva
Šių metų pradžioje Europos Parlamentas pradėjo teisėkūros iniciatyvą, kurios esmė paprasta: pasibaigus darbo valandoms turi būti užtikrinta teisė išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti nepasiekiamam.
Iniciatyvoje pabrėžiama, kad darbdaviai neturėtų reikalauti, jog darbuotojai būtų pasirengę atlikti darbą arba pasiekiami ne darbo laiku, o „bendradarbiai turėtų vengti darbo tikslais susisiekti su kolegomis ne darbo valandomis“.
Europarlamentarai tuomet paprašė Europos Komisijos oficialiai pateikti svarstyti jų parengtą teisės akto projektą, kuris leistų nuotoliniu būdu dirbantiems žmonėms pasibaigus darbo laikui atsijungti nuo elektroninio bendravimo su darbdaviu. Jame taip pat turėtų būti nustatyti būtiniausi nuotolinio darbo reikalavimai ir paaiškintos darbo sąlygos, valandos bei poilsio laikotarpiai, įsitikinę europarlamentarai.
Kartu ES šalys raginamos siekti, kad tokia teisė būtų įtvirtinta ir kolektyviniuose darbuotojų bei darbdavių susitarimuose, o ja besinaudojantys darbuotojai dėl to nebūtų diskriminuojami, kritikuojami, baudžiami ar atleidžiami iš darbo.
„Eurofound“ duomenimis, COVID-19 pandemijos metu daugiau kaip du trečdaliai ES darbuotojų dirba iš namų. Dėl to atsiradusi kultūra „visada būti prisijungusiam“ neigiamai veikia darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
Apie 30 proc. dirbančiųjų iš namų prisipažįsta kartais dirbantys ne darbo valandomis, o tarp įprastai dirbančiųjų tai daro vos 5 proc. Be to, dirbantieji iš namų dukart dažniau nei kiti linkę viršyti 48 val. darbo savaitės limitą.
Nors darbas iš namų labai padėjo apsaugoti užimtumą ir verslą pandemijos metu, ilgesnės ir neapibrėžtesnės darbo valandos taip pat gali sukelti nerimą, depresiją, nuovargį ir kitų psichinės bei fizinės sveikatos problemų.
