Kaip jau skelbta, priimtomis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisomis nustatyta, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nebebūtų finansuojami valstybės biudžeto lėšomis.
Testuotis turi tie darbuotojai, kurie nėra pasiskiepiję, nėra persirgę koronavirusu ir dirba nustatytus darbus. Tiesa, kad įsigaliotų Seimo priimtos pataisos, jas dar turės pasirašyti arba vetuoti prezidentas Gitanas Nausėda.
Už testus vis tiek mokės darbdaviai
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad nepaisant priimto įstatymo, daugeliu atvejų darbuotojų testavimo išlaidas turės padengti darbdaviai.
„Dar niekada Lietuvoje nebuvo tiek daug laisvų darbo vietų, kiek jų yra dabar. Tai reiškia, kad jeigu darbuotojas atsisako testuotis ir išeina iš darbo, jį pakeisti nauju darbuotoju bus sudėtinga. Tai galioja beveik visiems darbuotojams – tiek kvalifikuotiems, tiek nekvalifikuotiems. Šiuo metu daugiausiai darbo vietų yra pramonės ir transporto srityje, kur dažniausiai dirba nekvalifikuoti darbuotojai.
Testavimo išlaidos kris ant įmonių pečių, nes jos puikai supranta, kad praradusios darbuotojus negalės toliau vykdyti savo veiklos. O surasti naujus, panašių kompetencijų darbuotojus bus sunku. Apskritai šiuo metu darbdaviai dėl darbuotojų turi konkuruoti“, – komentavo ekonomistas.
Tačiau, anot jo, kai darbdaviai mokės už darbuotojų testavimą, jų gaminamos prekės arba teikiamos paslaugos brangs.
„Pagrindinės priežastys, kodėl dabar prekės brangsta yra elektros, dujų brangimas ir atlyginimų augimas. Bet papildomai kainas didins ir darbuotojų testavimo išlaidos. Darbdaviai norės kompensuoti testavimo kaštus.
Tai lems ir optimistiniai gyventojų lūkesčiai. Statistiniai duomenys rodo, kad žmonės yra nusiteikę už prekes mokėti ir daugiau. Tai reiškia, kad žmonės turi pinigų toleruoti augančias kainas. Tad įmonės testavimo kaštus perkels ant vartotojų pečių“, – pažymėjo A. Izgorodinas.
Darbuotojai mokės patys, nes neturės pasirinkimo
Tuo metu Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad jeigu darbuotojai išeis iš vienos įmonės, jie be darbo nebus, darbinsis į kitą įmonę.
„Todėl nesutinku su profesinių sąjungų komentarais, kad dabar darbuotojai išeis iš darbo ir nebebus kam dirbti. Šį įstatymą reikėjo priimti jau anksčiau, dar rugpjūtį, jeigu norėjome, kad daugiau žmonių skiepytųsi. Dabar užsikrėtimo atvejų jau labai daug, tad šis sprendimas priimtas pavėluotai.
Šiuo metu situacija įmonėse – nevienoda, vienose 90 proc. darbuotojų jau pasiskiepijo, kitose tik 60 proc. Tai priklauso nuo įmonių dydžio ir regiono, kur jos įsikūrusios“, – komentavo darbdavių atstovas.
D. Arlauskas atkreipė dėmesį, kad, kai kurios įmonės gali nukentėti, tačiau jos kenčia jau dabar, jeigu nepajėgia mokėti didesnių atlyginimų darbuotojai išeina dirbti kitur.
„Taip pat kai kurios įmonės turi socialinius darbuotojų paketus. Ir jeigu darbuotojas suserga ar susiduria su artimojo netektimi, darbdavys jam finansiškai padeda. Gali būti, kad kai kurie darbdaviai į šį paketą įtrauks ir testavimo išlaidas“, – sakė darbdavių atstovas.
Sieks, kad įstatymas būtų vetuojamas
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sutiko, kad pagrindinė priemonė valdyti pandemiją yra skiepai.
„Tačiau jų yra ir daugiau, o darbo vietoje tomis priemonėmis turi pasirūpinti darbdaviai. Pavyzdžiui, jie privalo laiku išaiškinti susirgimų atvejus kad situacija įmonėje būtų kontroliuojama. Tada pandemijos valdymas būtų dar efektyvesnis.
Dabar tik ieškoma būtų, kaip priversti žmones skiepytis. Tačiau skiepai yra tik vienas iš būtų valdyti pandemiją. Europos ir pasaulio praktika rodo, kad žmonės turi pasitikėti pandemijos valdymo priemonėmis. Tačiau jeigu tas priemonės kišamos per prievartą, jos neveiks. Jau pamatėme, kad žmonės nepasitikėjo galimybių pasu, todėl jis ir neveikė“, – aiškino I. Ruginienė.
Anot jos, gaila kad Vyriausybė neįvedė nė vienos priemonės, kuri skatintų skiepytis. Todėl darbuotojų atstovės teigimu, profesinės sąjungos nusiuntė prašymą prezidentui G. Nausėdai vetuoti šį Seimo sprendimą.
„Matėme tik ribojimus, o dabar ir prievartą. Tik dabar buvo pritarta, kad vyresniems žmonėms pasiskiepijus būtų mokama 100 eurų. O skiepadienius mes siūlėme dar pavasarį, nes darbuotojai skundėsi, kad neturi kada pasiskiepyti, taip pat jiems reikėjo ir laiko atsigauti po skiepų. Tačiau to prašymo niekas ir dabar negirdi“, – sakė darbuotojų atstovė.
Pasak jos, šis laikotarpis bus sunkus visiems, tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
„Darbuotojams kyla labai daug klausimų, jaučiame sumaištį. Neatmetame galimybės, kad kai kurie darbuotojai išeis iš darbo ir dirbs šešėlyje. Anot darbuotojų, ten dirbti saugiau ir ramiau. Tik laikas parodys, ką atneš šis Vyriausybės sprendimas.
Vien dabar socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbę, kad nusiuntėme prašymą prezidentui vetuoti šį įstatymą, matome didelį žmonių sujudimą. Gyventojai daug diskutuoja ir jiems šis klausimas itin jautrus“, – pastebėjo I. Ruginienė.
Kiek kainuoja testai
Darbuotojams patys mokėti už greituosius antigeno testus, atliekamus kas 7–10 dienų, pradės nuo gruodžio 1 d.
Portalas tv3.lt patikrino, kokios šių testų kainos skirtingose klinikose. Pavyzdžiui, „Antėjoje“ jis kainuoja nuo 28 iki 40 eurų. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre testo kaina siekia nuo 27 iki 32 eurų.
Klinikoje „Endemik“ – 26 eurus, o „Medicina practica“ – 23 eurus.
Kas privalo testuotis?
Šiuo metu periodinis testavimas dėl COVID-19 šiuo metu privalomas darbuotojams, kurie nėra pasiskiepiję, bet verčiasi:
asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;
socialinės paslaugos ir veikla;
švietimo paslaugos ir veikla;
laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
vaistinių darbuotojų veikla;
krovinių tarptautinio vežimo veikla;
viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla;
viešojo administravimo subjektų veikla;
profesinė karo tarnyba;
veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (tiesioginis kontaktas su užsieniečiais);
gamybos įmonių darbuotojų veikla.
Tikrintis būtina kas 7–10 dienų.
Įstatymas įsigalios gruodžio 1 d. – iki to laiko darbuotojai, kurie privalės skiepytis, turės pakankamai laiko pasiskiepyti bent viena vakcinos doze ir įgyti imunitetą nuo COVID-19.
