Šiuo metu, Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra beveik 200 tūkst. bedarbių. Tačiau, kaip skelbia „Sodra“, nedarbo draudimo išmokas gauna apie 66 tūkst. gyventojų. Taigi gali kilti klausimas, iš ko gyvena tie, kurie nei šių, nei kitų išmokų negauna?
Nemato reikalo legalizuotis
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad daug iššūkių darbo rinkoje kyla dėl vadinamojo šešėlio.
„Dalis žmonių turi skolų, todėl jie bijo legalizuoti savo pajamas, nes Lietuvoje nėra dar toks populiarus asmeninio bankroto skelbimas. Tad finansiniai įsipareigojimai skatina žmones „nerti“ į šešėlį ir savo legalių pajamų nerodyti.
Be to, yra profesijų, kur apskritai populiaru dirbti šešėlyje. Pavyzdžiui, statybininkai, auklės, namų tvarkytojai daug dažniau dirba šešėlyje nei kitų sričių darbuotojai. Šie žmonės ir uždirba daug daugiau nei kiti darbuotojai, todėl ir nemato reikalo lįsti iš šešėlio“, – svarstė ekonomistas.
Taigi, anot jo, iš tikrųjų bedarbių Lietuvoje ir nėra tiek daug, kiek jų rodo oficialūs duomenys.
Skolininkams turi padėti valstybė?
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka sutiko, kad dažnai gyventojai neieško oficialaus darbo, nes dirba nelegaliai.
„Dirbti šešėlyje juos verčia skolos. O jų gyventojai turi įvairių. Vieni prisipirko išsimokėtinai daiktų, o dabar už juos nebemoka, kiti turi baudų ar po skyrybų šeimoje skolingi vaikų išlaikymui. Taip nukenčia abi pusės. Vieni neatgauna skolos, kiti nenori jų mokėti, todėl dirba nelegaliai ir valstybė praranda mokesčius. Tačiau be valstybės įsikišimo ir jos pinigų problemos išspręsti nepavyks. Galbūt kai kurias skolas valstybė galėtų perimti.
Šią problemą galima spręsti keliais. Galbūt reikėtų prailginti laiką, iki kada skolą reikia grąžinti, arba sumažinti įmokos sumą. Žinoma, tokiu atveju nukentėtų tos įmonės, kurioms žmonės yra skolingi, tektų ilgiau laukti skolos“, – komentavo R. Lazutka.
Anot jo, ši problema būtų sprendžiama mokesčių mokėtojų pinigais.
„Skolų visiškai nurašyti nereikėtų, tačiau tiems, žmonės, kurie jau turi ne vieną skolą, valstybė turėtų padėti padengti dalį visų įsiskolinimų.
Taip pat tie žmonės, kurie skolina ar, pavyzdžiui, parduoda išsimokėtinai prekes, turėtų suvokti, kad jie rizikuoja. Nereikėtų bet kam prekių parduoti skolon. Reikėtų pasverti riziką, kad ne visi pirkėjai sugebės išsimokėti prekę. Greitųjų kreditų įmonės taip pat turėtų griežčiau įvertinti kredito gavėją prieš duodamos jam pinigų“, – komentavo R. Lazutka
Vis tik, anot jo, vieną sprendimą rasti sunku, reikėtų atvejį vertinti visus aspektus.
„Reikėtų įverti kokie žmonės įsiskolina, už ką kaupiasi jų skolos, kiek jų turi“, – sakė R. Lazutka.
Žmones reikia mokyti ir šviesti
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė svarstė, kad skolingų žmonių buvo visada.
„O dar daugiau jų atsirado išpopuliarėjus greitiesiems kreditams. Dar prieš praėjusią krizę labai dažnai matydavome reklamas, skatinančias skolintis. Tad tie žmonės, kurie turi skolų, renkasi dirbti nelegaliai. Jeigu jie dirbs legaliai, darbdavys gaus įpareigojimą antstoliams atskaičiuoti dalį darbuotojo atlyginimo.
Yra buvę ir kuriozinių situacijų, kai darbuotojai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl nesumokėto dalies atlyginimo. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ne darbdavys nesumokėjo, bet jis turėjo prievolę išskaičiuoti darbuotojo skolas“, – pasakojo I. Ruginienė.
Anot jos, darbuotojams kažkiek paliekama pinigų pragyvenimui, tačiau ta suma per maža.
„Ji turėtų augti reaguojant į ekonomikos augimą. Kaip didėja atlyginimai, pašalpos, įvairios išmokos, taip galėtų didėti ir antstolių paliekama suma skolininkams. Tačiau sunku pasakyti, ar tai išspręstų šią problemą.
Dažniausiai tie, kas pasirenka dirbti šešėlyje, turi daugiau nei vieną skolą. Tokie žmonės yra sudėtingoje situacijoje, dažniausiai turi skolų susijusių su vaikų išlaikymu“, – sakė darbuotojų atstovė.
Anot jos, reikia žmones šviesti, jie neturi galvoti, kad gali skolintis pinigų, o paskui jų nebegrąžinti.
„Reikėtų investuoti į žmonių finansinio raštingumo mokymą. Pavyzdžiui, Užimtumo tarnyboje dažnai kalbama apie darbuotojų perkvalifikavimo mokymus. Tačiau paprastam žmogui labiau reikėtų kompiuterinio, finansinio ar teisinio raštingumo. Šių dalykų nežinojimas ir išstumia žmones į užribį“, – pastebėjo I. Ruginienė.
Skolininkų mažėja?
Tuo metu Antstolių rūmai komentavo, kad kasmet skolininkų mažėja. Anot jų, antstoliams pateikiamų naujų vykdomųjų dokumentų nuo 2010 m. iki 2020 m. sumažėjo 46 proc. (nuo 370,8 tūkst. iki 198,6 tūkst.).
„Atitinkamai mažėja ir fizinių asmenų skaičius, kurių atžvilgiu antstoliams tenka vykdyti priverstinio išieškojimo procedūras. 2020 m. pabaigoje tokių asmenų buvo 248,8 tūkst. arba 7 proc. mažiau negu 2019 m. pabaigoje ir net 17 proc. mažiau negu 2016 m. pabaigoje. Skolų suma siekia 4,5 mlrd. eurų.
Remiantis statistiniais duomenimis, didžioji dalis priverstinai išieškomų skolų yra skolos valstybei – administracinės baudos ir įvairūs mokesčiai, tokie kaip, gyventojų pajamų, „Sodros“, žyminis mokestis, muitų mokesčiai ir kt.“ – komentavo Antstolių rūmai.
Anot jų, kitą dalį skolų sudaro skolos juridiniams ir fiziniams privatiems asmenims – negrąžintos paskolos bankams, greitųjų kreditų bendrovėms, nesumokėti mokesčiai už komunalines paslaugas, įsiskolinimai už prekes, nesumokėtas darbo užmokestis, laiku neapmokėti vekseliai ir t. t. Apie 4 proc. visų priverstinai išieškomų skolų sudaro laiku nesumokėtos išlaikymo išmokos.
„Jeigu skolininkas antstoliui laiku pateikia informaciją apie darbo ir gyvenamosios vietos pasikeitimus, informaciją apie gaunamų lėšų kilmę, skolos išieškojimo procesas vyksta sklandžiai ir skolingas asmuo įvykdo savo prievolę jam palankiausiu būdu.
Per pastaruosius trejus metus buvo taikoma ne viena priemonė, kuri sumažino skolininko patiriamas vykdymo išlaidas. Kaip vieną iš tokių priemonių būtų galima išskirti nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusią vykdomųjų dokumentų dėl piniginių sumų išieškojimo skirstymo tvarką. Tai reiškia, kad nauji vykdomieji dokumentai dėl pinigų sumų išieškojimo iš to paties asmens pateikiami vykdyti vienam antstoliui. Kitaip tariant, įgyvendinamas principas – vienas skolininkas – vienas antstolis. Tai padeda sumažinti skolininko patiriamų vykdymo išlaidų naštą.“, – komentavo Antstolių rūmai.
Antstoliai skolininkams palieka daugiau pinigų
Pasak Antstolių rūmų, išieškojimas iš darbo užmokesčio ir pensijos yra viena iš priverstinio vykdymo priemonių.
„Darbuotojui gaunant atlyginimą likti be pajamų neįmanoma, nes skoloms dengti panaudojama tik įstatyme nustatyta darbo užmokesčio dalis. Pagal įstatymą išieškant skolą iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, išskaitoma 20 proc. lėšų.
Jeigu skolos išieškomos pagal kelis vykdomuosius dokumentus, gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 30 proc. darbo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dalies, viršijančios MMA, išskaitoma 50 proc. lėšų“, – skaičiavo Antstolių rūmai.
Anot jų, išskaitų dydis taip pat priklauso nuo įsiskolinimo rūšies.
„Jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės netekimu, atlyginimas, iš Vyriausybės nustatytos MMA dalies gali būti išskaitoma 30 proc. pajamų.
O nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigalios įstatymo pakeitimai, kuriais nustatoma neliečiama minimalių vartojimo poreikių dydžio suma (257 eurai)“ – teigė Antstolių rūmai.
Atsisakę darbo nemokamo gydymo nebegaus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo užimtumo sistemos pakeitimus, kuriais būtų galima lengviau atskirti, kurie bedarbiai iš tiesų darbo neranda dėl sąžiningų priežasčių, o kurie sistema piktnaudžiauja. Siūloma, kad gavę tinkamą darbo pasiūlymą jo per pusės metų laikotarpį bedarbiai galėtų atsisakyti tik vieną kartą, o kitu atveju būtų braukiami iš Užimtumo tarnybos sąrašų.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės M. Navickienės, pagrindinis užimtumo sistemos pokyčių tikslas – kad kuo daugiau žmonių galėtų grįžti į darbo rinką.
„Svarbu mažinti piktnaudžiavimo galimybes, kurie registruojasi Užimtumo tarnyba, bet dirba šešėlyje“, – sakė M. Navickienė.
Anot jos, tie, kurie dirba šešėlyje, nemoka mokesčių ir naudojasi valstybės pagalba, turėtų būti išbraukti iš pagalbą gaunančių žmonių sąrašo.
Pakeitimais planuojama, kad bedarbio statusas būtų suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę ieškoti darbo. Bedarbio statusas būtų panaikinamas jei žmogus be svarbių priežasčių antrą kartą per pusę metų nuo pirmo tinkamo darbo pasiūlymo atsisakytų dirbti. Kas yra tinkamas darbas, dar būtų apibrėžiama.
„Dabar užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai darbo ieško kartais dešimt metų ir ilgiau“, – sako M. Navickienė.
Užimtumo tarnyba bedarbio statusą panaikintų jei gautų informacijos apie gautas ar gaunamas pajamas už nelegalų darbą. Būtų nustatyta, kad pirmus šešis mėnesius nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos tinkamas darbas tinkamas būtų toks, kuris atitinka ieškančio asmens kvalifikaciją, kompetenciją ir turimą patirtį, asmens pageidavimą, sveikatos būklę ir panašiai.
Nuo septintojo mėnesio, pasak ministrės, tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitiktų turimą darbo patirtį, kompetenciją, kvalifikaciją, bet atitiktų sveikatos būklę, nustatytą kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.
