Portalo tv3.lt skaitytoja Aistė pasakojo, kad prieš 3 mėnesius pakeitė darbą.
„Dirbu pardavimų srityje. Buvęs darbas ir įmonė, kurioje dirbau, man patiko. Tačiau dažnai teko dirbti viršvalandžius. Norėjau stabilesnio darbo grafiko, daugiau laiko skirti namams ir šeimai, todėl ir nusprendžiau keisti darbą.
Kai ieškojau naujos darbo vietos, man buvo svarbu darbo grafikas, atlyginimas ir įmonės reputacija. Norėjau dirbti rimtoje, patikimoje įmonėje. Atlyginimas buvo taip pat svarbus, nebūčiau sutikusi dirbti už mažesnę algą, nei dirbau anksčiau. Buvo svarbi ir nuotolinio darbo galimybė. Visą laiką sėdėti biure nebenorėjau“, – pasakojo moteris.
Anot jos, darbo paieško užtruko 3 mėnesius.
„Buvau darbo pokalbiuose keliose įmonėse. Tačiau siūlomos darbo sąlygos man netiko. Tad darbo paieškos ir užtruko ilgiau nei planavau. Bet pagaliau radau ir nauju darbu esu patenkinta, darbo sąlygos atitiko mano lūkesčius“, – sakė Aistė.
Sąlygas vardija darbuotojai, o ne darbdaviai
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, darbdaviai turi pripažinti, kad dabar atėjo toks metas, kai renkasi nebe jie, bet darbuotojai.
„Darbo rinka visada banguoja. Prieš pat 2008 metus irgi buvo didelis darbuotojų trūkumas ir tai pagerino jų darbo sąlygas. Atsirado nemokami pietūs, įvairios premijos. Vėliau viskas apsivertė ir darbdaviai turėjo galimybę nieko nedaryti ir vis tiek naujų darbuotojų rasdavo. Dabar vėl ateina laikotarpis, kai darbuotojų trūkumas yra akivaizdus ir tai yra galimybė jiems vėl kelti darbo sąlygų standartus ir atlyginimus.
Tai, kad žmogus dabar nori dirbti geresnėmis sąlygomis, yra gerai. Jeigu nebus spaudimo iš apačios, darbdaviai patys atlyginimų nekels. Jie ir neslėpė, kad kol žmonės dirbo už mažesnius atlyginimus, jų ir nekėlė. Dabar atėjo laikas, kai žmonės nenori dirbti už mažus atlyginimus“, – pasakojo darbuotojų atstovė.
Anot jos, darbuotojams renkantis darbovietę vienas svarbiausių dalykų – psichologinė atmosfera darbe.
„Dabar ypač jaunimui svarbi gera atmosfera darbe, motyvacija. Jie nori tobulėti. Taip pat darbuotojai vertina darbdavio siūlomą atlyginimą, premijų sistemą ir darbo sąlygas. Šių dalykų dažnai ir pritrūksta.
Tačiau darbdaviai gali mokėti didelį atlyginimą, bet jeigu darbuotojas jaus darbe psichologinį spaudimą, patyčias, diskriminaciją, jis nenorės dirbti. Ir joks atlyginimas darbuotojo neišlaikys darbo vietoje“, – pastebėjo I. Ruginienė.
Keičiasi žmonių požiūris į darbą?
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas pripažino, kad keičiasi žmonių požiūris į darbą ir poilsį.
„Ypač jaunesni žmonės neprisiriša prie konkrečios įmonės ar darbo vietos, jie dažnai keičia darbus.
Jauniems darbuotojams svarbus ne tik atlyginimas, darbo iš namų galimybė, bet ir socialiniai aspektai. Norėdama išlaikyti tokius darbuotojus įmonė turi būti socialiai atsakinga ir eiti žaliojo kurso keliu. Pavyzdžiui, užsienyje jau anksčiau visi šie dalykai darbuotojams tapo svarbūs. Gauname įspėjimų iš užsienio įmonių, kad jeigu nepateisinsime darbuotojų lūkesčių, jie išeis iš darbo ir ieškos socialiai atsakingesnių įmonių“, – pasakojo darbdavių atstovas.
Anot D. Arlausko, darbuotojams nebeužtenka, kad darbdaviai investuoja į jų žinias ar darbo aplinką.
„Žmonės nori ne tik to, bet ir didesnių atlyginimų. Tačiau dalis darbdavių nesupranta to, sako, kad jau investavo į darbuotojus. Šiuo metu vyksta daug pokyčių, žmonės ima kitaip žiūrėti į darbą, o pandemija tai tik paskatino“, – pastebėjo D. Arlauskas.
Darbuotojai nori didesnės algos ir dirbti prestižinėje įmonėje
Darbo paieškos portalo „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė irgi sutiko, kad šiuo metu darbdaviams surasti darbuotojų tikrai sudėtinga.
„Pavyzdžiui, 2021 metais per mėnesį vidutiniškai paskelbiama apie 20 proc. daugiau darbo pasiūlymų nei 2019 metais. O kandidatų kiekis tenkantis vienam darbo skelbimui 2021 metais yra apie 50 proc. mažesnis nei 2019 metais.
Tai rodo, kad pirminis kandidatų interesas ieškoti naujo ar geresnio darbo yra gerokai mažesnis, o konkurencija dėl kiekvieno kandidato yra didesnė. Tie žmonės, kurie ryžtasi ieškoti darbo, kelia nemenkus reikalavimus darbdaviui. Žinoma, dažniausiai lūkesčiai prasideda nuo aukštesnio, nei šiuo metu gauna ar uždirbo paskutiniame darbe, atlyginimo“, – sakė specialistė.
Anot R. Karavaitienės, įsidarbindami žmonės tikisi karjeros ir tobulėjimo galimybių, darbo nuotoliniu būdu, laisvo darbo grafiko arba kad darbas būtų bent jau arčiau namų.
„Darbuotojai nori gerų darbo sąlygų ir mikroklimato, palaikančių vadovų ir apskritai tikisi įsidarbinti gerą reputaciją ir vardą rinkoje turinčioje įmonėje.
Ieškantys darbo turi daugiau pasirinkimo, todėl atidžiau renkasi darbdavį. Apskritai bene svarbiausias ieškančiųjų darbo reikalavimas darbdaviui pandemijos metu yra įmonės stabilumas, patikimumas ir rūpinimasis darbuotojų gerove“, – vardijo specialistė.
Darbdaviai nori patyrusių darbuotojų
R. Karavaitienė pastebėjo, kad šiek tiek pasikeitė ir darbdavių reikalavimai kandidatams.
„Palyginome, kokius reikalavimus darbo skelbimuose darbdaviai dažniausiai nurodydavo 2020 ir kokius 2021 metais. Pirmoje vietoje šiemet yra darbo patirties reikalavimas.
Šis reikalavimas 2020 metais buvo 4 vietoje pagal minėjimo dažnumą skelbimuose. Dažniau nei 2020 metais keliami reikalavimai kompiuteriniam raštingumui, laiko ir darbų planavimo įgūdžiams, bendradarbiavimui ir darbui komandoje, analitiniams gebėjimams, problemų sprendimo įgūdžiams ir gebėjimui dirbti individualiai. T. y. šių metų ryški tendencija pagal darbo skelbimuose nurodomus reikalavimus – augantis patyrusių individualistų poreikis“, – komentavo specialistė.
Anot jos, darbdaviai supranta, kad gali nerasti šimtu procentų visus reikalavimus atitinkančių darbuotojų, todėl orientuojasi į tai, kad potencialūs darbuotojai turėtų tokias asmenines savybes, kurios leis apmokyti motyvuotą kandidatą.
P.S. Mes Lietuviai jau nebetikime nei seimo nei vyriausybe nei prezidentu , tegul isikala i galva virsunes Lietuvos.
