Štai viena Kaune įsikūrusi gamybos įmonė siūlo darbuotojams 200 eurų premiją už skiepą. Tačiau įdarbinimo atstovai pastebi, kad vis tik dažniau darbdaviai testavimo išlaidas perkels ant darbuotojų pečių ir už jų testus nemokės.
Žada ir kalėdines dovanas
Įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse žmonės vis dažniau ieško darbų, kuriuose darbdaviai nereikalautų galimybių pasų.
Paprastai darbo skelbimuose informacija apie skiepus, galimybių pasus ar testus nenurodoma. Tačiau vienas internautas socialinio socialinio tinklo grupėje pasidalijo Kauno įmonės „Klameta“ darbo skelbimu.
Jame nurodoma, kad ieškomi gamybos darbuotojai pamaininiam darbui be galimybių paso, tačiau, jeigu jie pasiskiepys, žadama 200 eurų premija.
Skelbime nurodytas atlyginimas siekia 800–1300 eurų į rankas, taip pat esą sudaroma galimybė papildomai užsidirbti.
Portalas tv3.lt susisiekė su įmonės atstovu, kuris neprisistatė, tačiau papasakojo, kad įmonė daro viską, ką reikia daryti, kad darbuotojai būtų saugūs ir nesirgtų.
„Dezinfekuojame, vėdiname patalpas, skatiname darbuotojus skiepytis, mokame jiems premijas. Taip pat apmokėsime jiems testavimo išlaidas, kurie nesiskiepys“, – sakė įmonės atstovas.
Paklausus, ar priima darbuotojus dirbti be galimybių paso, vyras tikino, kad viskas daroma kaip priklauso, darbuotojai dirba pasidarę testus. Plačiau papasakoti apie darbuotojų testavimą vyras atsisakė.
Dauguma darbdavių testų neapmokės?
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Maldutytė teigė, kad kartais darbdaviai nurodo skelbime, kad testavimas yra nemokamas.
„Kai kurie darbdaviai yra numatę, kad gruodžio mėnuo bus pereinamasis, jo metu už darbuotojų testavimą jie patys mokės, o darbuotojas turės mėnesį laiko pasiskiepyti.
Vis tik dauguma darbdavių testų apmokėjimą paliks darbuotojams. Tačiau kaip tai atsilieps darbo rinkai, matysime praėjus savaitei po gruodžio 1 d. juk testai galioja 7–10 dienų. Tad kai kurie darbuotojai prieš gruodį dar spėjo nemokamus testus pasidaryti“, – komentavo A. Maldutytė.
Anot jos, kol kas girdima įvairių kalbų apie naują tvarką. Kai kurie darbuotojai sako, kad patys nemokės ir išeis iš darbo, tuo metu darbdaviai žada apmokėti darbuotojų testavimą.
„Darbdaviai siekia, kad darbuotojams būtų saugu dirbti, tačiau ne visi turi tiek lėšų, kad apsiimtų mokėti už jų testavimą. Testai kainuoja juk ne kelis eurus, o kur kas daugiau.
Juk jeigu galėtų testus įsigyti pigiau tikrai ne vienas darbdavys testuotų ir pasiskiepijusius darbuotojus ir jie gali būti viruso nešiotojai ir patys susirgti“, – sakė įdarbinimo įmonių atstovė.
Darbo skelbimuose apie testus ir skiepus neužsimena
Darbo paieškos portalo „CV-online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigė, kad COVID-19 tema darbo pasiūlymuose nefigūruoja.
„Darbdaviai neatskleidžia jokių detalių, kokia pas juos tvarka, apmoka testavimą ar ne, priima pasiskiepijusius ar ne. Trumpai kalbant, įmonės darbo skelbimuose didžiausią dėmesį sutelkia į darbo pobūdžio aprašymą, reikalavimus kandidatui, į tai, ką siūlo įmonė“, – teigė R. Karavaitienė.
Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė irgi teigė, kad darbo skelbimuose darbdaviai nenurodo reikalavimo būti pasiskiepijusiam ar apmokėti testus savo lėšomis.
„Užimtumo tarnyba akcentuoja, kad tinkamo darbo apibrėžime pagal Užimtumo įstatymą nėra nurodytos aplinkybės, susijusios su galimybių paso turėjimu. Galimybių pasas nėra kvalifikacinis reikalavimas, kurį darbdavys galėtų nurodyti laisvos darbo vietos aprašyme, ir kuris galėtų įtakoti sprendimą vertinant, ar darbo pasiūlymas atitinka tinkamą darbą.
Šis klausimas galimai yra aptariamas darbo pokalbio metu“, – sakė Užimtumo tarnybos specialistė.
Darbuotojams trūksta aiškumo
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad įstatymas nekompensuoti testų priimtas, tačiau žmonės nežino, kaip jį įgyvendinti, jiems kyla daugybė klausimų.
„Žmonės mūsų klausia, kokio tipo testas reikalingas, kokių sričių darbuotojai turi testuotis. Teiraujasi, ar bet kurioje klinikoje gali testą pasidaryti. Kyla klausimų ir dėl trečiojo skiepo, ar jo neturintys privalės irgi testuotis.
Be to, niekas nepasirūpino kainų reguliavimu, dabar už testą gali tekti mokėti bet kiek. Kiek kaina kils, niekas nežino“, – sakė darbuotojų atstovė.
Anot I. Ruginienės, artimiausiu metu bus sulaukiama įvairių darbuotojų reakcijų.
„Vieni pakeis darbą ir išeis dirbti ten, kur už jų testus mokės darbdavys. Kiti iš viso išeis iš darbo ir nebedirbs, dar kiti nuspręs tiesiog pasiskiepyti“, – prognozavo darbuotojų atstovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad kartais darbdaviai savo iniciatyva nurodo darbuotojams testuotis dažniau nei kas 7–10 dienų.
„Tačiau įstatymas numato, kad darbuotojas pats turi apmokėti už savo testus 3 kartus per mėnesį. Jeigu darbdavys reikalauja jo testuotis dažniau, jis turi ir apmokėti tuos testus.
Be to, nesvarbu, ar už testą moka pats darbuotojas, ar darbdavys, testavimas – privalomas sveikatos tikrinimas ir jis turi vykti darbo metu. Jeigu testas buvo atliktas ne darbo metu už sugaištą laiką darbuotojai turi būti sumokėtas vidutinis darbo užmokestis“, – priminė I. Ruginienė.
Pokyčiai nuo gruodžio 1 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino tvarką, kaip nuo gruodžio 1 d. šalies darbuotojai, kuriems privalomas periodinis profilaktinis testavimas, turės testuotis dėl COVID-19. Mobiliuose punktuose tyrimai nebebus atliekami. Išimtys bus taikomos kai kurioms asmenų grupėms, kurioms išliks teisė testuotis valstybės lėšomis.
SAM primena, kad visą pandemijos laikotarpį COVID-19 testavimas turėjo svarbią reikšmę pandemijos valdymo kontekste ir padėjo saugiai sugrįžti į darbo vietas bei ugdymo įstaigas. Šiuo metu skiepijimas yra efektyviausia priemonė, siekiant užkirsti kelią COVID-19 plitimui.
Nuo gruodžio 1 d. periodinis profilaktinis testavimas dėl COVID-19 nebus kompensuojamas valstybės lėšomis ir bus apmokamas darbuotojo lėšomis šių veiklų ir sričių atstovams:
• asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;
• socialinės paslaugos ir veikla;
• švietimo paslaugos ir veikla;
• vaistinių darbuotojų veikla;
• krovinių tarptautinio vežimo veikla;
• viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla;
• laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
• viešojo maitinimo paslaugų teikimo veikla;
• mažmeninės prekybos srityje dirbančių darbuotojų darbas;
• viešojo administravimo subjektų veikla;
• profesinė karo tarnyba;
• veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (tiesioginis kontaktas su užsieniečiais);
• gamybos įmonių darbuotojų veikla.
Nemokamai testuotis savivaldybių mobiliuose punktuose, registruojantis per Karštąją liniją 1808, galės nėščios darbuotojos ir kontraindikacijų skiepytis COVID-19 vakcinomis turintys darbuotojai, kuriems diagnozuota alergija vakcinai ar jos komponentui. Taip pat asmenys, kurių skiepijimas nuo COVID-19 dėl taikomo gydymo (chemoterapijos, radioterapijos ar kt.) gydytojo sprendimu atidedamas nustatytą laikotarpį.
Testuotis dėl COVID-19 bus privaloma periodiškai – kas 7-10 dienų PGR tyrimais arba greitaisiais antigeno testais. Laboratorijų, turinčių teisę atlikti PGR tyrimus, sąrašą galima rasti čia.
Darbuotojai, kurie neturės testuotis:
1. Asmenys, pasiskiepiję viena iš šių COVID-19 vakcinų:
• praėjus vienai savaitei nuo „Comirnaty“ ar „Spikevax“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą. Išskyrus atvejus kai praėjo 2 savaitės nuo „Comirnaty“ ar „Spikevax“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu;
• praėjus 2 savaitėms nuo „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;
• praėjus 4 savaitėms, bet ne daugiau kaip 13 savaičių, nuo pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo. Išskyrus atvejus, kai praėjo 2 savaitės nuo „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu;
• po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą;
• praėjus 2 savaitėms nuo „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu;
• praėjus vienai savaitei nuo „Comirnaty“ ar „Vaxzevria“ vakcinos antrosios dozės suleidimo, jei pirmajai skiepo dozei buvo naudojama „Vaxzevria“ vakcina, o antrajai – „Comirnaty“ vakcina arba atvirkščiai;
• asmuo yra vakcinuotas pagal pilną vakcinacijos schemą ir prieš mažiau nei 60 dienų yra gavęs teigiamą kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą.
2. Asmenys, persirgę COVID-19, ir:
• asmeniui diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas);
• asmuo prieš mažiau nei 60 dienų yra gavęs teigiamą kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą.
