cukrinis diabetas

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, dantenų ligos yra plačiai paplitusios tarp suaugusiųjų visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuvos gyventojai. Būtent periodonto ligos yra viena iš priežasčių, dėl kurios žmonės netenka dantų, turi blogą burnos sveikatą ir pastovų, užslėptą infekcijos židinį savo organizme. TV8 laidoje „Sveikas Rytojus“ gydytoja periodontologė Laura Zablockienė pasakojo apie periodonto ligų ypatybes ir gydymo būdus.

Cukrinis diabetas – liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą. Cukriniu diabetu pasaulyje serga apie pusė milijardo žmonių. Šiuo metu Lietuvoje ši liga yra diagnozuota daugiau nei 140 tūkst. gyventojų, kurių 10 proc. serga 1 tipo ir net 90 proc. – 2 tipo diabetu.

Cukriniu diabetu serga apie penkis milijonus žmonių Jungtinėje Karalystėje, tačiau gali būti, kad daug daugiau žmonių serga, tačiau apie ligą net nenutuokia. Teigiama, kad labai svarbu stebėti, ar dažnas šlapinimasis nėra užslėptas didelio cukraus kiekio kraujyje požymis, rašo express.co.uk. Apie 90% visų diabeto atvejų sukelia 2 tipo diabetas, kai organizmui tampa sunku pagaminti pakankamai hormono insulino arba organizmas nereaguoja į insuliną.

Apie cukrinį diabetą buvo žinoma dar senovės Egipte. Žinoma, kad gydymas ir ligos suvokimas per šį laiką smarkiai pakito. Laidos „Sveikata.lt“ komanda parengė jums interviu su gydytoja endokrinologe Birute Kazanavičiene, kuri pasakoja apie naujienas gydant cukrinį diabetą. Mokslo dėka, diabetą gydome jau šimtmetį. Gydytoja, kaip diabeto suvokimas pasikeitė per pastaruosius šimtą metų? Labai stipriai.

Dabar 30-metė vilnietė Aistė Jakimavičiūtė-Bikauskė gyvena pilnavertį gyvenimą ir I tipo diabetas jos nestabdo. Mergina juokauja, kad šiemet „švenčia“ 20-tus metus su liga, nors laiko susitaikyti ir išmokti su ja gyventi prireikė. Cukrinis diabetas – sutrikimas, kuomet kasa nebegamina insulino, todėl jį reikia leistis pačiam žmogui, kad ląstelės įsisavintų gliukozę iš kraujo, naujienų portalui tv3.lt pasakojo A. Jakimavičiūtė-Bikauskė.

Prieš šimtą metų mokslininkai įrodė, kad pacientui sušvirkštus insuliną sumažėja cukraus kiekį kraujyje. Po šio atradimo, insulinas naudojamas diabeto gydymui visame pasaulyje. Šeštadienį, laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie tai, kaip pasikeitė cukrinio diabeto gydymas per pastarąjį šimtmetį.

Sudarytas 2020 m. cukrinio diabeto paplitimo Lietuvoje žemėlapis – valstybinėms institucijoms pradėjus sisteminti cukrinio diabeto rodiklius, atsirado galimybė ne tik vertinti ligos mastą, bet ir analizuoti pokyčių priežastis ir pasekmes. Analizuodami sergamumo rodiklius, gydytojai daugiausiai dėmesio skyrė 2 tipo diabetui ir jo paplitimui.

Pirmą kartą pacientui išgirdus diabeto diagnozę, dažnai sunku įsivaizduoti, kaip gyvenimas klostysis toliau. Tačiau svarbu prisiminti, kad skiriant daugiau dėmesio sveikai gyvensenai, su šia liga galima gyventi visavertį gyvenimą. Pacientai, sergantys cukriniu diabetu, gali išlaikyti savo gyvenimo kokybę šiek tiek pakeitę gyvenimo būdą – atsisakę tam tikrų maisto medžiagų, sumažinę vartojamo maisto kiekį ar pradėję užsiimti aktyvesne veikla.

Diabeto simptomus pastebėti gali būti labai sunku, nes jie nebūtinai priverčia jaustis blogai. Štai trys „tylūs“ aukšto cukraus kiekio kraujyje požymiai, kurių nevertėtų ignoruoti. Diabetas yra itin paplitusi liga, kuria, pavyzdžiui, JK serga maždaug penki milijonai žmonių. Tačiau daugybė žmonių nežino, kad diabetas gresia ir jiems, nes nepastebi daugelio reikšmingų „tyliųjų ženklų“, rašoma express.co.

Cukrinį diabetą ir ypač jo gydymą insulinu supa gausybė mitų ir baimių. Vieni pagrindinių – kad gydymas insulinu reiškia blogą ligos baigtį, kad aplinkiniai besileidžiantįjį vaistus palaikys narkomanu, kad vaistai brangūs, o angliavandenių skaičiavimas – aukštoji matematika. Populiariausius mitus paneigia gydytoja endokrinologė Eglė Kreivaitienė.

Cukrinis diabetas – klastinga liga. Ne tik dėl to, jog daugelis žmonių nežino ja sergantys, bet ir dėl to, kad, laiku negydoma arba netinkamai gydoma, ji gali pažeisti daugybę skirtingų organų grupių. Laidos „Sveikata.lt“ komanda dalinasi patarimais, kaip užkirsti kelią šiai ligai bei kaip gyventi tuomet, kai jau išgirdote šią diagnozę. Viena iš priežasčių, kodėl cukrinis diabetas grėsmingas, yra ta, kad ši liga nesukelia skausmo, todėl pacientai dažnai nežino, jog reikėtų kreiptis į gydytojus.

Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis pasaulyje nuo diabeto kenčia daugiau nei keturi šimtai milijonų žmonių, o dar labiau stebina, jog kas antras sergantys apie šią ligą nežino. Šeštadienį laidoje „Sveikata.lt“ aiškinsimės, kaip užkirsti kelią šiai klastingai ligai. Nors apie cukrinį diabetą girdime nemažai, išgirdus diagnozę kyla daugiau klausimų nei atsakymų.

2 tipo cukrinis diabetas gali sukelti sumaištį kūne, jei padidėjęs cukraus kiekis kraujyje negydomas. Daugelis žalingų diabeto padarinių pirmiausia pasireiškia ant kojų ir pėdose. 2 tipo cukrinis diabetas dažnai nepasireiškia daugelį metų, nes prasta insulino gamyba užtrunka, kol pasireiškia kažkokiais simptomais. Insulinas yra hormonas, išlaikantis sveiką cukraus kiekį kraujyje. Jei cukraus kiekis kraujyje nereguliuojamas, jis pakyla iki pavojingo lygio.

Motinos graudi išpažintis, kad ji dirbdama visą darbo dieną neturi pakankamai pinigų, reikalingų jos sūnaus vaistams, privertė komentatorius išjuokti Amerikos sveikatos apsaugos sistemą. Katie Schieffer dešimtmečiui sūnui neseniai buvo diagnozuotas pirmo tipo cukrinis diabetas, dėl kurio berniukui kas dvi valandas reikia insulino.

Cukrinis diabetas plinta lyg epidemija – sergančiųjų skaičius sparčiai auga visame pasaulyje. Lietuvoje ši liga diagnozuota beveik 130 tūkstančių žmonių. Tačiau dar beveik toks pats skaičius lietuvių nė nenutuokia, kad serga antro tipo cukriniu diabetu.  Ir tai yra virš šimto tūkstančių mūsų gyventojų, tarp kurių galite būti ir jūs, arba jūsų artimasis.

Nuolat akcentuojama, kad COVID-19 daug pavojingesnis lėtinių ligų turintiems žmonės. Viena jų – cukrinis diabetas. Kaip pabrėžia medikai, deja, jis susijęs tiek su didesne rizika susirgti koronavirusu, tiek su blogesne ligos išeitimi, t.y., mirtimi. Santaros klinikų Endokrinologijos centro vadovės gydytojos endokrinologės doc. Žydrūnės Visockienės teigimu, diabetikai paprastai yra poliligoniai ir turi puokštę įvairių nepalankių veiksnių, bloginančių išeitį.

Sergančiųjų skaičius cukriniu diabetu sparčiai auga visame pasaulyje. Lietuvoje ši liga diagnozuota beveik 130 tūkstančių žmonių. Tačiau dar beveik toks pats skaičius lietuvių nė nenutuokia, kad serga II tipo cukriniu diabetu. Ir tai yra virš šimto tūkstančių mūsų gyventojų, tarp kurių gali būti ir mūsų artimieji.  Šį sekmadienį, minint Pasaulinę cukrinio diabeto dieną, specialioje laidoje Sveikata.

Per pastaruosius dešimtmečius apie trečdalis visuomenės tapo nutukę ir, deja, tas skaičius nuolat auga. Kartu didėja ir antro tipo cukriniu diabetu (II tipo CD) segančiųjų skaičius. TV3 laidoje „Sveikata.lt“ apsilankiusi Kauno miesto poliklinikos gydytoja endokrinologė Eglė Kreivaitienė sako, jog dažniausiai cukriniu diabetu suserga nutukę žmonės. „Nutukimas yra labai svarbus rizikos veiksnys atsirasti cukriniam diabetui.

Nutukimas šiuo metu tampa vis didesnė ir rimtesnė problema, per pastaruosius dešimtmečius apie trečdalis visuomenės tapo nutukę, o skaičius ir toliau auga. Kartu su nutukimu atsiranda nemažai sveikatos problemų bei ligų. Viena iš jų – II tipo cukrinis diabetas. Nutukusiam žmogui susirgti šio tipo diabetu yra net 80 kartų didesnė tikimybė nei tiems, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra normalus.

Nutukimas pasiekė epideminį lygį, nes per pastaruosius dešimtmečius apie trečdalis visuomenės tapo nutukusi. Deja, tas skaičius kasmet vis auga. Kartu didėja ir sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu (CD). Gydytoja endokrinologė Eglė Kreivaitienė teigia, jog nutukimas ir II tipo cukrinis diabetas yra labai susiję. Medikės žodžiais, yra vaistų, galinčių vienu kartu daryti dvigubą naudą: pažaboti II tipo cukrinį diabetą ir nutukimą.  Ryšys didelis  Gyd.

Kai vyresnėlė Ingos Granatauskienės dukrelė Agota susirgo cukriniu diabetu, sunkiausia buvo ne tik kasdien matuoti cukraus lygį kraujyje, skaičiuoti angliavandenius, leisti insuliną, bet ir susigyventi su mintimi, kad liga neišgydoma ir su ja reikės gyventi visą gyvenimą. Inga dalijasi savo patirtimi ir ragina tėvus profilaktiškai tikrinti cukraus lygį vaikų kraujyje.

Druskininkuose gyvenantis Albinas Pilypas, susirgęs antrojo tipo diabetu, ne tik prisijaukino klastingą ligą. Vyras padarė tai, kas daugeliui atrodo neįmanoma – pavertė ligą savo sąjungininke ir išspaudė iš cukrinio diabeto naudos savo sveikatai. Dabar vyras dėkingas ligai už tai, kad privertė jį tobulėti, išmokė mėgautis gyvenimu. Albinas turi ką papasakoti kitiems diabetu sergantiems žmonėms, turi kuo pasidalyti.

Minėdami Pasaulinę diabeto dieną šia liga sergantys žmonės prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) surengė piketą, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ne tik į sergančiųjų diabetu problemas, bet ir į įstatymų nepaisymą. Nemažo žiniasklaidos dėmesio sulaukę piketuotojai vylėsi, kad viešumas padės išjudinti įsisenėjusias problemas.  Iš 6000 diabetu sergančių žmonių tik 800 sulaukia visapusiškos valstybės paramos.

Šiandien, lapkričio 14-ąją, visame pasaulyje minima Pasaulinė diabeto diena – Lietuvoje šia liga sergančių vaikų yra užregistruota 700 ir šis skaičius nuolat auga. Kasdieniai adatos dūriai arba suvaržytas judėjimas ir patyčios – tai tik keletas problemų, su kuriomis jie nuolat susiduria. Apie tai kalbamės su socialine inovatore Simona Koncyte, kuri rado būdą, kaip bent iš dalies palengvinti sergančių mažylių gyvenimą – sukūrė specialius drabužius, skirtus insulino pompas naudojantiems vaikams.

Slaugytoją diabetologę Juzefą Uleckienę sutinku Lietuvos diabeto asociacijoje. Kiekvieną ketvirtadienį Juzefa konsultuoja sergančiuosius diabetu, moko, kaip valdyti šią ligą.  Juzefa supažindina su sėkmingai diabetą valdančia Vida Navickiene ir su į konsultaciją pirmą kartą atėjusia Danute Ilgevičiene.

Lapkričio 14 d. minima Pasaulinė cukrinio diabeto diena. Jai pažymėti Panevėžyje lapkričio 23 d. bus pristatyta pirmoji Lietuvoje ėjimo trasa, skirta diabetui pažinti. Visi neabejingi šiai ligai – pacientai, jų artimieji, gydytojai, sveikatos priežiūros specialistai, sveikos gyvensenos entuziastai – kviečiami drauge įveikti 3 km maršrutą, vesiantį per įdomiausias Panevėžio vietas.

Pasvaliečiai Gryta ir Mindaugas Šedžiai bei jų dukra Kotryna dažnai vienas kito klausia: koks tavo cukrus? Ir taip klausdami vienas kitam pasako daugiau negu kartoję „myliu“. Tėvas, mama ir dukra serga cukriniu diabetu, šios ligos neturi tik įsūnis Eligijus.

Tarp diabeto simptomų – dažnas šlapinimasis ir nepaaiškinamas svorio kritimas. Tačiau ši dažnai pasitaikanti mielinė infekcija yra vienas iš mažiau žinomų simptomų, pasireiškiančių tiek vyrams, tiek moterims, rašoma dailystar.co.uk. Diabetas – tai liga, dėl kurios per aukštai pakyla cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje. Skaičiuojama, kad Didžiojoje Britanijoje diabetu serga daugiau nei 4 milijonai žmonių.

Gerėja medicinos priemonių prieinamumas cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Pacientai, kurių sveikatos priežiūrai reikalingos insulino pompos, jau gali jas išsinuomoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. „Anksčiau cukriniu diabetu sergantiems žmonėms PSDF lėšomis buvo kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys, bet ne pačios pompos. Tai buvo nemenka finansinė našta pacientams, kurių ligos gydymui namuose šios brangios priemonės yra gyvybiškai svarbios.

Internete paskutiniu metu itin sparčiai plinta klaidinanti ir tikrovės neatitinkanti informacija apie produktą, kuris neva leidžia greitai ir efektyviai išsigydyti vieną sudėtingiausių endokrininės sistemos ligų – diabetą. Be jokios abejonės, produkciją siūloma įsigyti, ji giriama „garsaus“ gydytojo, „pagijusių“ pacientų. Neapsigaukite – siūlomas produktas nėra vaistai.

Diabetas – rimta lėtinė liga, kuri, jei nebus gydoma, gali baigtis galūnių netekimu arba net mirtimi. Ženklų, jog rizika susirgti diabetu yra padidėjusi, begalė, todėl labai svarbu bent dalį jų žinoti. Jei patiriate vieną iš žemiau pateiktų simptomų, negalite paaiškinti jų atsiradimo priežasčių, pats metas vykti pas savo šeimos gydytoją.

Didžiosiose šalies vaistinėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose atlikus nemokamus cukraus kiekio kraujyje tyrimus paaiškėjo, kad tarp beveik 1000 patikrintų atsitiktinių žmonių, daugiau nei dešimtį teko iš karto siųsti konsultacijai pas šeimos gydytojus.

 Ar sergate diabetu, ar bandote jo išvengti, jums būtina žinoti, kokie maisto produktai padeda greičiau pasveikti ir yra puiki prevencinė šios kasmet vis dažniau diagnozuojamos ligos priemonė. 1. Riešutai Bendrai kalbant, riešutai, o ypač migdolai, yra pats sveikiausias maisto produktas. Bet kokios rūšies riešutuose aptinkama labai daug sveikatai naudingų riebalų, stabilizuojančių cukraus kiekį kraujyje.

Kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Nuo šios ligos pasaulyje žmogus miršta kas 6 sekundes, o Europoje cukriniu diabetu serga apie 60 mln. žmonių. Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sergančiųjų diabetu padaugėjo net 10 proc. ir specialistų teigimu, šalyje nėra sprendžiamos šios opios ligos diagnozavimo, gydymo, kontrolės bei prevencijos problemos.

Kasmet lapkričio 14 d. minima Pasaulinė cukrinio diabeto diena. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo 1980 metų sergančių diabetu žmonių išaugo keturis kartus ir siekia 422 milijonus. Manoma, kad dėl žalingo gyvenimo būdo per ateinančius 10 metų mirštamumas nuo diabeto išaugs apie 50 procentų. Cukrinis diabetas – tai klastinga liga, kuria sergant sutrinka medžiagų apykaita, dėl to atsiranda ir įvairių odos sveikatos bei būklės sutrikimų, kurie ypač pavojingi pėdų srityje.

Ar jūsų kraujo spaudimas aukštas, ar žemas, tai yra kur kas rimčiau, nei atrodo. Galite būti šiek tiek nustebintas, tačiau tai susiję su gerokai daugiau dalykų, nei tik tam tikrų maisto produktų vartojimu. Diabetas yra viena dažniausių ir viena pavojingiausių ligų. Tad pasitikrinkite, ar turite bent vieną iš šių simptomų ir nieko nelaukę kreipkitės į gydytoją. 1. Troškulys Pirmasis apie diabetą pranešantis simptomas – neįprastas ir nepatogumo jausmą keliantis troškulys.

10–15 pirštelių badymų ir mažiausiai 3 dūriai į pilvą, 1 – į šlaunį. Tokia vaikų, sergančių I tipo cukriniu diabetu, kasdienybė. Nuolatinis cukraus kiekio kraujyje matavimas ir angliavandenių skaičiavimas. Naktį kėlimasis kas 2 valandas ir didžiulis stresas bei baimė dėl galimų komplikacijų: alpimo, sąmonės netekimo, apakimo, apkurtimo, galūnių amputacijos ir kitų. Tuo tarpu palengvinti cukriniu diabetu sergančiųjų kasdienybę valstybė neskuba. Nepilnamečių tėvai maitinami vien pažadais.

Cukrinis diabetas plinta lyg epidemija – sergančiųjų šia lėtine neinfekcine liga skaičius sparčiai auga. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, 2015 m. pasaulyje juo sirgo 415 mln. suaugusių 20–79 metų žmonių. Iš jų beveik 117 tūkst. – Lietuvoje. Manoma, kad sergančiųjų mūsų šalyje yra dvigubai daugiau, tačiau jiems ši liga nediagnozuota, taigi ir negydoma. Bet diagnozė cukrinis diabetas tikrai ne mirties nuosprendis – ir juo susirgus galima gyventi visavertį gyvenimą.

Kaip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologė Egidija Rinkūnienė, per metus nuo širdies ir kraujagyslių ligų visame pasaulyje miršta maždaug 17 milijonų žmonių. Tai sudaro trečdalį visų mirčių skaičiaus. Padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje (dislipidemija) išsivysčiusiose šalyse laikoma viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, mat ši patologija – pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.

Kaunas – gautas pranešimas, kad iš namų išėjo cukriniu diabetu sergantis vyras ir pamiršo insulino pompą. Kelias valandas vyriškis neatsakė į skambučius, nors telefono signalas geras. Artimieji baiminosi didžiausių nelaimių. „Jeigu mes jį rasime, tai arba greitojoje, arba jau viskas“, - sakė savo artimojo ieškanti moteris. Vyras serga cukriniu diabetu ir be insulino negali kelti kojos iš namų, mat staiga gali nukristi cukraus kiekis kraujyje.

Pagalvokime, kas atsitinka vandens telkiniui, kuriame nejuda vanduo? Teisingai, vanduo ima gesti, skleisti nemalonų kvapą ir „sužaliuoja“. Taip pat ir žmogus – ilgai sėdėdamas vienoje vietoje jis ima sirgti, nes nejudant kraujui, nejuda energija. „Sėdint kūnas juda mažai, dažnai pečiai palinksta į priekį, juosmuo išgaubiamas, nugaros ir pilvo preso raumenys nedirba ir kenčia visa mūsų sistema.

Lietuvoje sparčiai daugėja sergančiųjų antrojo tipo diabetu – šiuo metu šalyje registruota 110 tūkst. sergančiųjų, o antra tiek, specialistų teigimu, dar net nežino, kad jie serga. Per dvejus pastaruosius metus sergančiųjų antro tipo diabetu sumažėjo 10 proc. – dabar šia liga serga kas dvidešimtas žmogus, o skaičius nuolat auga. Diabetu sergančio vaiko tėtis Rosvaldas Gorbačiovas sako, kad ši liga yra kaip rusiška ruletė – niekada nežinosi, kam gali smogti.

Sakoma, kad greitasis maistas žudo. Bet viena po kitos pasigirsta istorijos, pasakojančios, kad žmonės minta vien šiuo maistu ir kuo puikiausiai jaučiasi. Štai 38-erių Danas, iš Merilando kilęs stalius, pastaruosius 25 metus valgo tik picas, rašo odditycentral.com. Jis nekenčia daržovių, o vienintelis prieskonis, kuriuo jis gardina picą – oreganas. Keisčiausia, kad Danas dėl moralinių įsitikinimų nevalgo ir mėsos. Taigi ant jo picų yra tik sūris. Tačiau vyrukas dėl to nesijaudina.

Pernai Lietuvoje standartizuotas ligotumas (ligotumas atsižvelgiant į amžiaus grupes) cukriniu diabetu buvo didesnis už Europos Sąjungos vidurkį ir sudarė 78,3 atv./1000 gyv. O per pastaruosius vienuolika metų gimdyvių, kurioms nėštumo metu buvo nustatytas gestacinis diabetas, padaugėjo daugiau kaip keturis kartus, – Pasaulinę cukrinio diabeto dieną, lapkričio 14-ąją, skelbia Higienos institutas.

Jaunystėje nesinori domėtis įvairiomis ligomis, nes, kai kurių nuomone, jomis skundžiasi tik seni žmonės. Todėl daugelis dar nesulaukusiųjų 40-ies mano, kad diabetu susergama dėl piktnaudžiavimo saldumynais.     Ligos esmė Tokia nuomonė klaidinga, diabetas – daug klastingesnis reiškinys. Išgydyti jo neįmanoma. O užbėgti už akių – galima. Jeigu visos ligos vadintųsi ne romantiškais senovės graikų žodžių junginiais, būtų daug lengviau perprasti jų esmę.

Cuk­ri­nis dia­be­tas yra spar­čiai plin­tan­ti lė­ti­nė nein­fek­ci­nė me­ta­bo­li­nė li­ga. Gar­su­sis ame­ri­kie­čių žur­na­lis­tas ir ra­šy­to­jas Er­nes­tas He­ming­vė­jus, taip pat sir­gęs šia li­ga, iš­ta­rė spar­nuo­tą fra­zę: „Dia­be­tas – ne li­ga, o gy­ve­ni­mo bū­das.“ Ši fra­zė iš­li­ko ak­tua­li iki šiol.

Po antrojo Seimo rinkimų turo naktį sukirtę rankomis formuoti naują Vyriausybę socialdemokratų, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijos lyderiai Algirdas Butkevičius, Rolandas Paksas ir Viktoras Uspaskichas rytą iš Prezidentūros išgirdo, kad tokia koalicija nepageidaujama. Valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė tiesiai pareiškė, kad Darbo partijos atstovų nenori matyti Ministrų kabinete.

Mes dažnai girdime šią frazę: naudokite savo valgį kaip vaistą. Bet ką tai iš tikrųjų reiškia? Galbūt, yra kažkoks specialus maistas, kurį reikia ruošti, kai sergate? O gal yra valgių, kurie leis šių susirgimų išvengti? Augaliniai produktai turi ypatingas molekules, vadinamas fitonutrientais (augalinėmis maisto medžiagomis), kurios gali įjungti ir išjungti jūsų DNR, padėdamos užkirsti kelią ligoms, o taip pat išgydyti ūmų (trumpalaikį) susirgimą, rašo huffingtonpost.com.

Charkove (Ukraina) 23 metų kelių policijos inspektorius išgelbėjo gyvybę žmogui, sergančiam cukriniu diabetu. Kaip rašo Ukrainos žiniasklaida, inspektorius Vasilijus Maksimenko pastebėjo, kaip vyriškis, ėjęs gatve, staiga krito ant žemės. Praeiviai nekreipė į jį dėmesio, matyt, manydami, kad vyras tiesiog girtas. Tačiau V. Maksimenko, priėjęs arčiau, suprato, jog nukritęs vyriškis turi problemų su sveikata.