Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sergančiųjų diabetu padaugėjo net 10 proc. ir specialistų teigimu, šalyje nėra sprendžiamos šios opios ligos diagnozavimo, gydymo, kontrolės bei prevencijos problemos.
Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje, LSMU Endokrinologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininkas prof. Antanas Norkus teigė, kad diabetas nėra tik cukraus kiekio padidėjimas, tai yra visas kompleksas sunkių progresuojančių ligų.
„Pastaruoju metu diabeto gydymui atsirado daug naujų vaistų ir džiugu, kad Lietuvoje šie vaistai yra įtraukiami į kompensuojamų vaistų sąrašą, tačiau problema, kad jie laiku nepasiekia sergančiųjų.
Pagal mūsų metodikas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministerijos, nauji vaistai gali būti skiriami tik vėliau, išbandžius visą eilę kombinacijų kitų, senesnių vaistų. Visgi, skiriant naujus vaistus anksčiau, yra galimybė išvengti komplikacijų, kurios dažnai gali baigtis mirtimi, pavyzdžiui, insultu ar infarktu“, – sakė Antanas Norkus.
Diabetu sergančių vaikų situacija
Vilniaus endokrinologų draugijos pirmininkė doc. Žydrūnė Visockienė tikino, kad tiek valdžios atstovams, tiek visuomenei reikėtų suprasti, kad ne tik gydytojai turi būti suinteresuota pusė dėl to, kad pacientai būtų sveiki, tačiau mums visiems turėtų rūpėti būti sveikiems.
„Kalbant apie gydymą, mes – specialistai visada girdime valdžios argumentus dėl trūkstamų lėšų, tačiau didėjant cukrinio diabeto sergančiųjų skaičiui mes negalime tikėtis, kad išlaidos gydymui mažės“, – nurodė Žydrūnė Visockienė.
LSMU Kauno klinijų Endokrinologijos klinikos vaikų endokrinologijos skyriaus vedėja Edita Jašinskienė įvardino, kad šiuo metu Lietuvoje cukriniu diabetu serga 930 vaikų ir tai tarp vaikų yra viena iš dažniausių lėtinių ligų. Kasmet Lietuvoje suserga apie 110 vaikų.
„Pagrindinė problema – insulino pompos, kurių kompensavimo iki šiol Lietuvoje nėra. Daugybė tyrimų parodo, kad gydymas insulino pompomis sumažina diabeto komplikacijų riziką, apsaugo nuo aklumo, neįgalumo, mirtingumo.
Glikemijos vaikams tiriamos bent 5 kartus per parą, dažnu atveju ir daugiau, o suleidimo injekcijų mažiausiai per parą yra keturios. Vaikams šios injekcijos išties skausmingos, net yra atvejų, kada dėl skausmingumo jie atsisako valgyti, kad vėliau nereikėtų leisti insulino. Insulino pompa – būtina vaikų netraumuojanti priemonė diabeto gydymui, tačiau kainuojanti 2500 tūkst.“, – tvirtino Edita Jašinskienė.
Apie cukrinį diabetą
Diabetas yra skirstomas į du tipus: pirmojo ir antrojo. Jei žmogus serga pirmuoju tipu, ligos simptomai išryškėja gana greitai. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja Rima Zarankienė yra aiškinusi, kad šios ligos simptomai yra labai audringi.
Jų nepastebėti praktiškai neįmanoma: kamuoja intensyvus troškulys, staigiai pradeda kristi svoris, žmogus jaučiasi prastai, būna nuolat pavargęs, vargina naktinis šlapinimasis.
Tuo tarpu sergant antrojo tipo diabetu, simptomai nėra tokie aiškūs.
Žmogus tokiu atveju susirūpina savo savijauta dažniausiai pavėluotai, kai jį ištinka vienokios ar kitokios komplikacijos. Todėl labai svarbu gliukozės kiekį kraujyje tirtis profilaktiškai. Bent kartą metuose.
Jeigu žmogus yra nutukęs, jei artimųjų rate yra turinčių antsvorio bėdų, taip pat jei moterį nėštumo metu vargino gestacinis diabetas ar ji yra pagimdžiusi didesnį nei 4 kilogramų kūdikį, vyresniame amžiuje minėtą tyrimą reikėtų atlikti dažniau. Tyrimas tikrai labai paprastas, neskausmingas.
