Diabetu sergančio vaiko tėtis Rosvaldas Gorbačiovas sako, kad ši liga yra kaip rusiška ruletė – niekada nežinosi, kam gali smogti.
Susiūbuoja pasaulis
„Kaip diabetu susirgo mano sūnus? Staiga. Tokią minutę siūbuoja grindys po kojomis tėvams, kurie supranta, kad nuo šios dienos gyvenimą reikia matuoti kitu matu – cukraus lygiu kraujyje. Jų vaikui reikės suaugti per vieną dieną. Jo laukia daug kam nesuprantamas kasdienis ritualas: cukraus lygio kraujyje matavimas kas 4 val., mitybos režimas griežtai skaičiuojant angliavandenius ir atsisakant riebaus, saldaus maisto, taip pat insulino dozės apsiskaičiavimas atsižvelgiant į maistą, kurį ketina suvalgyti. Nesusidūrusiam su šia liga – tai aukštoji matematika“, – spaudos konferencijoje Seime kalbėjo R. Gorbačiovas.
Pašnekovas nurodė, kad būtų gerai, jeigu kas parodytų, kaip gyvena šeimos su cukriniu diabetu sergančiu vaiku. Tada, sako jis, aiškiai pamatytume, kad sergant ta liga, rūpiniesi vaiku ir dieną, ir naktį – poilsio čia nėra.
„Tada suprastume, ką išgyvena mamos, kai reikia išleist į darželį ar mokyklą tokį vaiką, ką reiškia kas dvi valandas matuoti kraują, prieš valgį apskaičiuoti angliavandenius, parinkti tinkamą insulino dozę, atsiprašyti darbdavio, kad galėtum nuvažiuoti į mokyklą suleisti insulino dozę vaikui, o jei blogai apskaičiavai, reikia vėl pakartotinai jį leisti. Tai nesibaigianti rutina. Nenoriu sukelti gailesčio – tai yra mūsų išbandymas, su tuo išmoksime gyventi“, – spaudos konferencijoje Seime kalbėjo R. Gorbačiovas.
Vyras pasakoja, kad diagnozavus šią ligą, ligoniui yra išrašomas insulinas, kuris vaikams Lietuvoje yra kompensuojamas 100 proc. ir diagnostinės juostelės cukraus lygiui kraujyje matuoti, kurios, nors iš dalies yra kompensuojamos, bet visam mėnesiui to kiekio nepakanka.
„Grįžus namo turi insuliną, injektorių ir dvi kompensuojamas adatas vienam insulino buteliukui. Ir prasideda panika, nes pats turi viską apskaičiuoti: ir dozes, ir maistą. Bandykite įsivaizduoti ką jaučiame – nesame gydytojai ir beprotiškai bijome dėl savo vaiko“, – teigia R. Gorbačiovas.
Tėtis nurodo, kad valdininkai vis dar nesupranta, kokio tai masto problema, visi pažadai nugula į stalčius.
„Manau, kad po dešimties metų kalbėsime apie dramatiškus skaičius. Žmona pasakė, kad ši liga yra kaip rusiška ruletė – niekada nežinai, kada iššaus tau. Labai norėtųsi, kad Sveikatos apsaugos ministerija pradėtų rūpintis ir ruoštis tam bumui – geriau būkime pasiruošę, negu po to kovosime su pasekmėmis“, – nurodo jis.
Nekompensuojamos insulino pompos
Kauno klinikų, Vaikų endokrinologijos skyriaus slaugytoja, diabetologė Aušra Krivolap nurodo, kad pagrindinė problema sprendžiant cukrinio diabeto problemą yra ta, kad insulino pompos vaikams nekompensuojamos, nors buvusi sveikatos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ir buvo žadėjusi jas kompensuoti.
„Insulino pompos vaikams nekompensuojamos, taip pat net ir tokios paprastos priemonės kaip adatėlės insulinui leisti. Didelė problema yra visuomenės ir sveikatos priežiūros specialistų švietimas. Dėl to cukrinis diabetas nustatomas per vėlai. Nefinansuojamas ligonių mokymas ligoninėse, trūksta dietologų, psichologų, socialinių darbuotojų, ribojamas slaugytojų diabetologų konsultacijų skaičius. Nėra sergančiųjų cukriniu diabetu vaikų priežiūros modelių ugdymo įstaigose – tai palikta saviveiklai.
Tėvai patys turi supažindinti švietimo įstaigų darbuotojus susirgus vaikui arba tai yra savanoriška veikla, kada mes važiuojame į mokyklas, supažindinti įstaigos darbuotojus su šia liga. Dėl to vaikai net nėra priimami į darželius, todėl dalims mamų tenka atsisakyti darbo, dėl to kenčia šeimos ekonominė-psichologinė atmosfera, dažnai mamos tampa socialiai izoliuotas, padažnėja skyrybos“, – sako A. Krivolap.
Ji taip pat pažymi, kad mokyklose vaikams nėra saugu, nes nei pedagogai, nei kiti specialistai prireikus negali suteikti reikiamos pagalbos: negali suleisti insulino, pamatuoti glikemijos.
Todėl A. Krivolap siūlo, kad sergantiems pirmo tipo cukriniu diabetu savikontrolės priemonės neturėtų būti ribojamos, insulino pompos vaikams turėtų būti kompensuojamos, vaikams turi būti prieinama pagalba darželiuose ir mokyklose, teikiama psichologinė pagalba, reikalinga ilgalaikė tarpžinybinė diabeto programa.
Sirgs kas dešimtas
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė sako, kad diabetui skirtomis programomis nugulusi visa lentyna segtuvų, tačiau niekas nėra daroma, o ligos mastai Lietuvoje ir auga.
„Jei liga ir toliau taip plis, cukriniu diabetu sirgs kas dešimtas gyventojas Šios žinios liūdina dar labiau, kai sužinai, kad maždaug pusei sergančiųjų antro tipo diabetas lieka nediagnozuotas – vadinasi, skaičiai gali būti dar didesni, ir tikėtina, kad jie tokie ir yra. Tai reiškia, kad liga bus nustatytas ar diagnozuota tik tada, kai sukels komplikacijas. Dar daugiau, pusei tų, kurie žino, kad serga diabetu, liga nėra tinkamai kontroliuojama, tad jie ateityje neišvengiamai patirs ligos komplikacijas“, – kalba parlamentarė.
Jos žiniomis, cukrinio diabeto komplikacijas Lietuvoje žmonės patiria net keletą kartų dažniau nei kitose šalyse, o komplikacijų gydymas yra didelė socialinė ir finansinė našta. Diabetas, sako ji, dažniausiai sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, kurios yra pagrindinė lietuvių mirčių priežastis.
D. Mikutienė pažymi, kad netinkamai gydomas ar per vėlai diagnozuotas diabetes yra pagrindinė miokardo insulto, galūnių amputavimo, aklumo, inkstų nepakankamumo priežastis.
Pagal 2014 metais sudarytą Europos diabeto valdymo indeksą, sako D. Mikutienė, Lietuva užima priešpaskutinę vietą Europoje – 29-tąją.
„Visi žino, kad diabetui plisti padeda vakarietiškas gyvenimo būdas, urbanizacija, nesveika mityba, nejudrus gyvenimas. Visa tai lemia nutukimą, kuris yra pagrindinė priežastis, lemianti antro tipo diabetą. Gal sveikiau maitintis galėtų paskatinti akcizas cukrui, o viešojo maitinimo įstaigos galėtų nurodyti baltymų, angliavandenių kiekį?Situacija tikrai yra sudėtinga, bet aš viliuosi, kad naujasis sveiakaos apsaugos ministras pažiūrės moderniai į tai“, – sako D. Mikutienė.
Miršta kas 6 sekundes
Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininkas, profesorius Antanas Norkus įsitikinęs, kad nebeužtenka vien medikų pastangų suvaldyti cukrinio diabeto plitimą.
„Šiuo metu Lietuvoje yra registruota 110 tūkst. sergančiųjų diabetu. Nors tai didelis skaičius, tačiau dar antra tiek žmonių nežino, kad jie serga. Taip yra todėl, kad iš pradžių liga yra be aiškių ir akivaizdžių simptomų. Žmogus susivokia tik tuomet, kai diabetas sukelia komplikacijų, – sako prof. A. Norkus. – Mūsų visuomenėje 23 proc. populiacijos turi angliavandenių apykaitos sutrikimų, vadinasi, jie yra potencialūs ligoniai. Šiuos žmones reikia surasti ir suteikti jiems pagalbą.“
Profesorius atkreipė dėmesį, jog didelė problema yra ir diabetu sergančių žmonių registro nebuvimas. Dėl to, valstybė negali planuoti išlaidų. Jis taip pat pabrėžia, kad cukriniam diabetui gydyti išleidžiama 25 proc. lėšų, o 75 proc. – komplikacijoms.
A. Norkus pažymi, kad 2015 metais cukriniu diabetu pasaulyje sirgo 415 mln. žmonių arba 1 iš 11 pasaulio gyventojų. 2040 metais, anot jo, pasaulyje diabetu sirgs 642 mln. žmonių. 2015 metais pasaulyje nuo diabeto mirė 5 mln. žmonių arba po žmogų kas šešias sekundes. Lietuvoje kasmet nuo diabeto miršta apie dešimt žmonių. Diabeto pasekmės, sako A. Norkus, gali būti tragiškos – aklumas, galūnių amputacija, invalido vežimėlis.
