carito

Artėjant Vėlinėms prekybininkai pastebi naują pirkėjų įprotį – kapų žvakutes žmonės perka ne prieš pat mirusiųjų minėjimo dieną, kaip būdavę anksčiau, o ištisus metus. Ir vietoj įprastų žvakių šiemet dažnas mieliau renkasi tik jų įdėklus. O jeigu jau perka žvakutę, tai būtinai stiklinę, o ne gaminį iš plastiko. Tai, pasak pirkėjų brangstant žvakėms – pigiausia, ir be to teršiama aplinka. Nors prekybos centrai dievagojasi žvakės šiemet tikrai nebrango, o ir pasiūla kur kas didesnė nei pernai.

Skurdo lygiu Lietuvoje susirūpino net užsienio ekspertai. Mūsų šalyje skursta kas penktas žmogus, kas trečias - ant skurdo ribos. Ir šie skaičiai nesikeičia. Užsienio ekspertai aiškina, kad socialinės atskirties mažinimas mūsų šalyje turėtų būti svarbiausias valdžios prioritetas. Skurde gyvenantys tautiečiai sako, kad keliomis dešimtimis eurų padidėjusios algos ar socialinės išmokos jų negelbėja.

Už sukčiavimą kalinčiam verslininkui Sergejui Rachinšteinui dar kartą nepavyko išeiti į laisvę anksčiau laiko. Nors Lygtinio paleidimo komisija balandžio 3 dieną nusprendė, kad S. Rachinšteinas jau gali būti paleistas į laisvę, tačiau tokiam sprendimui nepritarė Kaišiadorių teismas. Pirmadienį teismas paskelbė, kad nors iki bausmės pabaigos liko trys mėnesiai, S. Rachinšteinas negali būti paleistas iš pataisos namų.

Nors prostitucija Lietuvoje uždrausta, kad ir vidury dienos rasti sekso paslaugas teikiančią moterį užtrunka vos kelias minutes. Internetas tiesiog mirga parsidavinėjančių „plaštakių“ skelbimais. Nelegalia veikla užsiimančios merginos dažnai nė neslepia veido ir atvirai pasako savo kainą. O ką apie tai mano policija? Pareigūnai sako, kad tokie skelbimai pro jų akis neprasprūsta, tiesiog laukiama, kol užkibs stambesnė žuvis - prekyba žmonėmis užsiimančios grupuotės.

Pilnametystės sulaukę vaikų namų auklėtiniai skundžiasi esantys niekam nereikalingi. Iš vaikų namų jie tiesiog išspiriami į gatvę, o gavę vienkartinę išmoką iš valstybės, kai kurie jų ne tik neranda būsto, bet ir nežino nuo ko pradėti savarankišką gyvenimą. Tačiau valdžia atkerta – kalti vaikų namai, neišmokę vaikų savarankiškumo, o dar kaltesni ir patys našlaičiai, norintys pasilikti didmiesčiuose, esą išvažiavus į mažesnius miestelius gyventi būtų paprasčiau.

Paryžiaus įvykiai sukrėtė visą pasaulį, tačiau reikia turėti omenyje, kad pabėgėliai patys bėga nuo persekiojimo ir žudynių, tad jiems atsukti nugaros negalime, sako Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Užsieniečių integracijos programos vadovė. Ji tv3.lt papasakojo, kaip vyks pabėgėlių, kurių Lietuva įsipareigojo priimti 1105 per dvejus metus, integracija, nors atsakymų į visus klausimus Lietuva, pripažino I. Skuodienė, dar neturi.

Geriantis ir skriaudžiantis vyras, nedarbo problema, atsiradusi priklausomybė alkoholiui. Tokios problemos dar prieš kelerius metus buvo vienos Birštono gyventojos kasdienybė. Tačiau moteris sugebėjo rasti jėgų kardinaliai pakeisti savo gyvenimą. Šiandien ji gyvena atskirai nuo smurtaujančio sutuoktinio, pati atsikratė įpročio išlenkti taurelę, visiškai pakeitė savo įvaizdį – šukuoseną, aprangos stilių, o svarbiausia – gavo darbą maitinimo paslaugų įmonėje.

Lietuvos „Carito“ socialiniai darbuotojai sako, kad kova su prekiautojais žmonėmis mūsų šalyje kol kas pralaimima. Neseniai Klaipėdos apygardos teismas prekiautoją, vežusį vyrą vogti į užsienį, išteisino. Tačiau su prekyba žmonėmis kovojantys teisėsaugininkai rankų nuleisti neketina – nuosprendis bus apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Apie tai ir daug kitų klausimų diskutavo įvairių institucijų darbuotojai, pareigūnai.

Vita Ličytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kas keturias sekundes, Jungtinių Tautų duomenimis, vienas žmogus dėl konfliktų ar politinio persekiojimo turi palikti namus. Kai kurie pabėgėliai, siekdami išgelbėti savo gyvybes, atkeliauja į Lietuvą. Vieniems mūsų šalis tampa naujo saugaus gyvenimo pradžia, kitiems – dar vienų išbandymų keliu. Tarp tokių išbandymų yra ir dalies visuomenės neigiamas požiūris į pabėgėlius bei jo sukeliamos pasekmės – sunku susirasti darbą, būstą ir pan.

Panevėžio kriminalistai ir prokurorai, atrodo, iš peties triuškina prekiautojus merginomis. Atpildo už žmonių pardavinėjimą, jų įtraukimą į prostituciją ir kitas nusikalstamas veikas jau sulaukė 25 asmenys. Pernai šalyje iš 10 ištirtų prekybos žmonėmis bylų 7 teismams atidavė Panevėžio prokurorai. Pateikti kaltinimai Šiuo metu Panevėžio apygardos prokurorai teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje įtarimai prekyba žmonėmis pateikti 6 asmenims.

Nors už prekybą žmonėmis Lietuvos baudžiamasis kodeksas yra numatęs iki 12 metų laisvės atėmimo, nusikaltėliai neketina atsisakyti šio pelningo biznio. Statistikos duomenimis, per šešis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo užfiksuota 11 prekybos žmonėmis atvejų. Pradėtų arba tęsiamų ikiteisminių tyrimų, taip pat bylų, atiduodamų į teismą dėl įtraukimo į prostituciją ar vertimosi iš kito žmogaus prostitucijos ir prekybos žmonėmis (tarp jų ir vaiko) daugiausia yra Panevėžio apskrityje.

Liepos 2-5 dienomis Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo parapijos „Carito" vaikų ir paauglių dienos centras „Svajonė" sukvietė 13 vaikų nuo 8 iki 16 metų iš asocialių ir socialinės rizikos šeimų į stovyklą „Svečiuose pas Raudonkepuraitę". Jie kartu su vadovėmis (pagrindinė vadovė - Dalia Višinskienė) įsikūrė jaukiame Rudnios kaimo mediniame namelyje su dviem miegamaisiais ir virtuve su senoviška krosnimi.

Prekyba moterimis, prostitucijos vergovė kai kam atrodo kažkur toliuose sklandantys mitai, bet kasdien su tuo susiduriantiems žmonėms – kraupi tikrovė. Per pirmuosius šių metų mėnesius dešimt merginų ištrūko iš sekso vergijos ar įžūlių prievartautojų nagų ir tapo Panevėžio vyskupijos „Carito“ globotinėmis. Merginoms nuo 15 iki 21 metų, o skaudi gyvenimo patirtis netilptų ir keliose knygose. Dauguma šių merginų – rajono gyventojos.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalistės Julijos Kiško straipsnis „Lietuviai prekiauja lietuviais“. Gyvename informacijos amžiuje, o ne gūdžiais viduramžiais, tačiau, pasak Lietuvos „Carito“ projekto koordinatorės Kristinos Mišinienės, prekybos žmonėmis tendencijos ir mastai per pastaruosius 20 metų nepakito, o problema išlieka tokia pat aktuali. Nemažėjant sekso vergių srautui, dažnėja priverstinio įdarbinimo ir prekybos vaikais atvejų.

Pravieniškių pavadinimas daug kam asocijuojasi su įkalinimo įstaigomis. Mat Pravienos miškų apsuptame Pravieniškių antrajame kaime įkurtos net kelios įkalinimo įstaigos. Anksčiau tos įkalinimo įstaigos buvo vadinamos sustiprintojo režimo (tokios buvo dvi), bendrojo režimo ir gydymo-pataisos kolonijomis, vėliau visos virto pataisos namais nenurodant režimo.

Kitais metais varguolius gali pasiekti keleriopai mažesnė maisto parama iš Europos Sąjungos (ES) intervencinių atsargų. Vietoj šiemet gautų produktų už bemaž 27 mln. Lt 2012 m. gali likti tik apie 6 mln. Lt. Labdaros organizacijų vadovai nuogąstauja, kad nedarbo ir mažų pajamų nustekentiems mūsų šalies žmonėms tai būtų ir materialinis, ir psichologinis kirtis. Europos Sąjunga, iki 2020 m. užsibrėžusi gerokai sumažinti skurstančiųjų, šalims narėms siekė mažinti paramą maisto produktais 80 mln.

Panevėžio rajono Velžio seniūnijos socialinė darbuotoja įtariama nuskriaudusi varganai  gyvenančius žmones – neišdalinusi jiems Europos Sąjungos skirtų maisto paketų ir suklastojusi jų parašus. Panevėžio rajono savivaldybė, įsitikinusi, kad varguolių skundai ne iš piršto laužti, vakar kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą.

Marijampolietė, Vokietijoje patekusi į vietos teisėsaugos nemalonę, turėjo laikinai atsisveikinti su savo mažamečiu sūneliu, tačiau tas „laikinai“ tęsiasi jau ketvirtus metus.

Jei prostitucija - profesija, kur jos moko? Šį klausimą pokalbininkams, tvirtinantiems, kad seksas už pinigus yra neblogai apmokamas darbas, užduoda klaipėdietė Renata Karaliūnaitė, dirbanti Lietuvos „Carito“ projekte, kurio tikslas - padėti prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms. „Tai ne profesija, o žiaurus moterų žalojimas, išnaudojimas ir asmenybės sutrypimas.

Lietuvoje žvarbstant orams, biudžetinių nakvynės namų vadovai teigia, kad šią sunkmečio žiemą reiks priglausti daug daugiau benamių nei pernai. Kai kur jau dabar pagalbos prašoma dvigubai daugiau, nei galima suteikti. Tarp prašančiųjų atsirado jaunos šeimos su vaikais. Nors finansavimas nakvynės namams dar oficialiai nesumažintas, buvęs socialinių reikalų ir darbo ministras teigia nežinantis, ar tai nepasikeis.

Tarp  pačių garbingiausių „Carito“ šventės dalyvių yra ir marijampolietė vaikų gydytoja Emilija Montvilienė, viena Lietuvos „Carito“ organizacijos įkūrėjų. 1988 metais į Kauną slaptam susitikimui 7 moteris iš visos Lietuvos sukvietė vienuolė sesuo Albina Pajarskaitė. Tarp tuomet į Kauną vykusių buvo ir E. Montvilienė. „A.Pajarskaitė tuomet mus vienijo ir skatino veiklai, kuri padėtų tautai keltis iš moralinio nuosmukio, - sakė E. Montvilienė.

Gamtos ir likimo nuskriausta mergina, įviliota į prekeivių žmonėmis spąstus, po mėnesio sugebėjo ištrūkti iš sekso vergijos ir įduoti savo skriaudikus. Džiugi kasdienybė – tik svajonėse Kauno rajone gyvenanti Birutė – daugiavaikės skurdžios šeimos atžala. Dar vaikystėje jai buvo nustatytas įgimtas lengvas protinis atsilikimas. Mergaitė mokėsi specialiojoje mokykloje. Būdama 14 metų, Birutė tapo brutalių žagintojų auka – nepilnametę užgriuvo kankinanti išgyvenimų lavina.

„Carito“, Raudonojo Kryžiaus, Maltos ordino atstovai tvirtina, kad į šalį atėjus sunkmečiui atsirado ir daugiau norinčiųjų padėti - daugėja savanorių, praneša naujienų portalas lrt.lt. „Žmonės ėmė skambinti ir klausti, ar nereikia pagalbos“, - sakė Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ reikalų vedėja Edita Kundrotienė. Maltos ordino atstovai pastebi, kad kai kurie pagalbininkai savanorystę įtraukia į gyvenimo aprašymus - augant nedarbui naudinga konkuruoti ir tokia patirtimi.

Šalia Rokiškio šv. Mato bažnyčios įrengti parapijos tvartai, kuriuose auginama 60 kiaulių. Parapijos kiaulės jau 15 metų ėda parapijiečių užaugintas bulves, burokus bei atliekas iš labdaros valgyklos bei senelių namų. Kiaulininkės sako, kad ėdalo netrūksta. Čia kiaulės užauga riebios, maždaug kas savaitę viena jų skerdžiama, o mėsa vežama į „Carito“ labdaros valgyklą ir senelių namus. Tačiau, anot kiaulininkų, greitai parapijos ūkis žlugs, nes nėra, kas juos pakeistų.

Panevėžio rajone, Upytės kaime, iš organizacijos „Caritas“ nuomojamų patalpų pavogta įvairių maisto produktų. Vagystę „Carito“ atstovai pastebėjo pirmadienį ryte. Į patalpas vagys pateko sugadinę durų spynas. Tikslus pavogtų maisto produktų kiekis ir žala nustatinėjama.

250 tūkst. Lietuvos gyventojų šiemet jau gavo europinę labdarą maisto produktais, kurios vertė - 15 mln. litų. Kitais metais tam bus skirta dvigubai daugiau lėšų. Tai tarsi dar vienas artėjančio sunkmečio ženklas. Lietuvos varguoliams baigiama dalyti šiemetė Europos Sąjungos (ES) parūpinta maisto produktų labdara. Žmonės į maišus kraunasi miltus, cukrų, makaronus, ryžius, sausus pusryčius, sutirštinto pieno skardines ir tikina, kad šias gėrybes taupys Kalėdoms.

Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas organizavo „Metų seklio 2008“ konkursą. Trečioji vieta skirta Organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro vyriausiajai tyrėjai Aurelijai Pranckienei. Jos dėka buvo išaiškinta šiauliečių grupė, kaltinama prostitucijos organizavimu, sąvadavimu, merginų ir moterų gabenimu ar padėjimu gabenti iš Lietuvos į užsienį dirbti prostitutėmis.

Lietuvoje žinoma dainininkė Irma Jurgelevičiūtė-Selenienė vakar ištekėjo trečią kartą. Pravieniškių II pataisos namuose, atvirojoje kolonijoje (PN-AK), ji susituokė su buvusiu Anykščių rajono Kurklių kaimo gyventoju 33 m. Rolandu Lavinsku, pravarde Limonas, atliekančiu bausmę už dviejų žmonių nužudymą, rašo „Respublika“. Santuoka, kurią užregistravo Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai, II PN-AK buvo numatyta 12 val. Mat 11 val.

Vakar uostamiestyje pasveikinta dar viena šimto metų sulaukusi klaipėdietė Adelija Tarabildienė. Sulaukusi sveikintojų iš įvairių institucijų, moteris net pravirko iš džiaugsmo. Iš Panevėžio rajono kilusi Adelija ilgą laiką dirbo medike, visuomet buvo veiklus žmogus. Tik prieš porą mėnesių senolė atsikraustė gyventi į Klaipėdos Taikos Karalienės parapijos „Carito“ senelių globos namus. Dar neseniai moteris aikščiojo, tik turėjo slaugę, kuri jai padėdavo prisižiūrėti.

Vakar apie 1400 Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos (PN-AK) gyventojų patys susiorganizavo 5 valandas trukusią Joninių šventę: ąžuolų vainikais apvainikavo 27 nuteistus Jonus, vaišinosi kepsniais, koncertavo ir rungtyniavo, rašo „Respublika“. Šventės proga buvo atidaryti visi PN-AK lokaliniai sektoriai, o visi nuteistieji, išskyrus atskirame korpuse kalinčius iki gyvos galvos, susirinko pagrindiniame kieme, prie išpuoštos estrados ir palapinių.

Šį mėnesį Europos Parlamentas nusprendė, jog Europos Sąjungos (ES) šalyse turi nelikti benamių. Toks pareiškimas gresia galvos skausmu Lietuvos politikams, nes iki šiol šalyje nerenkama jokia valkataujančių asmenų statistika ir nėra jokios strategijos jų problemoms spręsti. Europos parlamentarų nuomone, benamių visoje ES turi nelikti iki 2015 metų. Deputatai ragina ES valstybes parengti skubios pagalbos benamiams žiemą planus ir įkurti daugiau pagalbos būstų bei paslaugų centrų.

Aukšto rango kariškiai, Vyriausybės nariai ir net šalies vadovas Valdas Adamkus kasmet bent du kartus atvyksta į Ruklą. Pro limuzino langą jie nemato gyvenimo, kuris pašiurpintų bet ką, rašo „Kauno diena“. Rajono vizitinė kortelė Šiemet Vyriausybė patvirtino 14 probleminių rajonų, kuriuose socialiniai ir ekonominiai skirtumai gerokai viršija šalies vidurkį. Kauno apskrityje tokia teritorija įvardytas Jonavos rajonas, kurio vizitine kortele laikoma Rukla.

Į vargingiausią visuomenės sluoksnį skatinanti atsigręžti Tarptautinė alkio diena turtingųjų nesujaudina. Miltų ar cukraus pramonės gigantams net keli pakeliai produkcijos atrodo per didelė auka vargšams, rašo „Sekundė“. Pasak dienraščio, skurstančiuosius remiančios visuomeninės organizacijos skaičiuoja augančią vargšų armiją ir tarsi lobio ieško sutinkančiųjų paaukoti. Miltų ar cukraus pramonės gigantams net keli pakeliai produkcijos atrodo per didelė auka vargšams.