„Atvykę pabėgėliai iki trijų mėnesių iš pradžių bus apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje: ten bus žiūrima jų sveikata, kvalifikacijos dokumentai, vyks profesinis orientavimas, jie intensyviai mokinsis lietuvių kalbos. Čia jau įsitraukia nevyriausybinės organizacijos arba socialinių paslaugų centrai. Tada ieškomi būstai nuomai ir žmonės išvažiuoja gyventi į miestus. Per kelis mėnesius paaiškės, kurios organizacijos ar socialinių paslaugų centrai integruoja ir ieškos būstų atvykėliams. Su pabėgėliais bus individualus pokalbis, kurio metu ir bus nusprendžiama, kur jie gyvens – bus žiūrima ir į būstų nuomos kainą, ir į žmonių norus bei motyvaciją“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Ką darys „Caritas“
Pašnekovė pažymi, kad „Caritas“ organizuoja socialinę integraciją, vadovaujantis Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos aprašu.
„Tai apima pagalbą būsto paieškoje, tam tikrą įsitraukimą į ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo švietimo sistemą, lietuvių kalbos organizavimą, įsitraukimą į sveikatos sistemą – tai ir poliklinikos, gydytojo suradimas. Pagrindinis ir vienas iš esminių dalykų yra „Carito“ teikiama pagalba įsitraukiant į darbo rinką. Mes taip pat padedame jiems susipažinti su lietuvių tradicijomis, švęsti lietuvių šventes, padedame susitikti su bendruomenės nariais, kad jie nesijaustų vieni“, – sakė I. Skuodienė.
Kuratoriai
„Caritas“ atstovė sakė, kad kiekviena pabėgėlių šeima turės savo socialinį darbuotoją- kuratorių, kuris su jais tiesiogiai kontaktuos, juos konsultuos, tarpininkaus, padės jiems išsinuomoti būstą ir pan.
„Šiuo metu dirba keturi žmonės kuratoriais, nes nėra taip paprasta rasti žmonių, kalbančių ir anglų, ir rusų, ir, jeigu pavyktų, arabų kalbomis, tačiau šį ratą planuojame plėsti. Šiuo metu planuojame plėsti ir savo patalpas ir sudaryti galimybes pabėgėliams lankyti ir kursus, ir mokytis kalbos. „Caritas“ ruošiasi nuo patalpų plėtros iki darbuotojų skaičiaus didinimo, tik ar verta tą daryti šiandien, kai dar neaišku, kada ir kiek atvyks pabėgėlių – kalba eina apie 1100 žmonių per dvejus metus“, – sakė I. Skuodienė.
Dar nėra numatyta, kiek tų kuratorių iš viso bus – pasak pašnekovės, nėra tikslinga darbinti žmones, kol dar nėra pabėgėlių ir dar nėra aišku, kada tiksliai jie atvyks į Lietuvą.
„Manome, kad toms kelioms šeimoms, kurios dabar atvyks į Ruklą, užteks tų žmonių, o paskui žiūrėsime pagal situaciją, nes ne visi žmonės integruosis Vilniaus mieste“, – sakė I.Skuodienė.
Ji pažymi, kad „Caritui“ padės ir nemažas būrys savanorių: iš viso organizacija turi 350 savanorių, o dirbančių su savanoriais– keliasdešimt.
„Jie gali palydėti pabėgėlius, pakviesti į renginius, papietauti, jie veda anglų kalbos, profesijos, pažinimo kursus – tai irgi labai svarbus vaidmuo. „Carite“ yra penki savanoriai, kurie šiuo metu vertėjauja iš arabų į lietuvių kalbą. Kviesime ir juos prisidėti, nes didelis dėmesys bus skiriama savanoriškai pagalbai. Jau šiai dienai yra nemažas savanorių sąrašas, tačiau kol kas dar nėra galimybės jiems daug ką pasiūlyti – dar nėra to žmonių kiekio“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Neatsakyti klausimai
Ji nurodė, kad dar nėra apspręsta, kas pabėgėlius mokys lietuvių kalbos. Iki šiol Pabėgėlių priėmimo centras, pažymi I. SKuodienė, organizavo savo programą, o paskui ta institucija, kuri organizuodavo socialinės integracijos programą, organizuodavo ir lietuvių kalbos pamokas.
„Vilniaus „Caritas“ pirko lietuvių kalbos mokytojo, kuris dėstė pabėgėliams, paslaugas. Šiuo metu nėra aišku, kaip veiks sistema, nes socialinės integracijos prieglobstį gavusių užsieniečių aprašas bus keičiamas, šiuo metu ruošiami dokumentai, Vyriausybės darbo grupė, „Caritas“ ir „Raudonasis Kryžius“ aktyviai tame dalyvauja, turime galimybę teikti siūlymus ir tą sistemą tobulinti ir gerinti“, – sakė I. Skuodinė.
Ji nurodė, kad dar nėra aišku, kaip pabėgėliai bus paskirstomi po savivaldybes.
„Dar nėra iki galo aišku, kurios savivaldybės dalyvaus pabėgėlių integracijos procese, dar nėra iki galo apsispręsta, kuriuose miestuose „Caritas“ dalyvaus. Lapkričio pabaigoje bus Vyskupų konferencija – ten bus priimami sprendimai, kuriuose miestuose bus galima papildomai integruotis per kitų miestų „Caritus“. Ir, aišku, integracija vyks per parapijines bendruomenes“, – sakė ji.
I. Skuodienė sakė, kad „Caritas“ šiuo metu ruošia patalpas Bendruomeniniam centrui atidaryti, kurio veikimo strategija dar taip pat iki galo nėra aiški.
„Ten bus paslaugos mokymui, edukacijai, susitikimams su bendruomene, savanorių koordinavimui. Patalpas skiria Vilniaus arkivyskupija, o finansavimą žiūrėsime bendrai –kreipsimės ir į Vilniaus savivaldybę, ir bandysime aplikuoti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamus projektus“, – sakė ji.
Pašnekovė pažymi, kad Vyriausybė dar nėra iki galo sudėliojusi aiškios pabėgėlių integravimo strategijos. Pasak jos, tai yra normalu, nes sistemos efektyvumą galima patikrinti tik atvykus žmonėms:
„Manau, kad dar žmonėms atvykus žiūrėsime, kaip Vyriausybės strategiją pritaikyti geriausiai, nes šiuo metu dar yra neatsakytų klausimų. Ta sistema kažkiek veikia, bet tu jos nesudėliosi, kol nepraeis žmonės. Atvažiuos žmonės, ir tu tada vėl matysi pliusus ir minusus, kaip ją keisti. Sistemos be žmonių neįvertinsi“,– kalbėjo ji.
Ar „Caritui“ – ne per didelis krūvis?
I. Skuodienė pažymi, kad Rukloje yra apie 180-200 vietų, tad didesnis pabėgėlių skaičius vienu metu atvažiuoti negalės: jiems atvykstant palaipsniui, integracija neturėtų būti tokia sunki.
„Jeigu atvažiuos vienu ypu 150 pabėgėlių, per trijų mėnesių laikotarpį mes, nevyriausybinės organizacijos, turėsime galimybę ruoštis, tada ir matysis situacija. Ir tikrai nebus taip, kad visi atvykėliai kelsis iškart į Vilnių.
Be to, „Caritas“ ir „Raudonasis kryžius“ nebus vienintelės organizacijos, kurios vykdys pabėgėlių integraciją Lietuvoje. Bus skelbiamas Pabėgėlių priėmimo centro viešas konkursas, ir gali būti, kad čia dalyvaus ir daugiau organizacijų. Žinau, kad net kelios savivaldybės irgi ruošiasi dalyvauti . Tam tikros savivaldybės tikrai yra pasiruošusios priimti ir integruoti pabėgėlius savo mieste. Be savivaldybių įsitraukimo pabėgėlių integracija irgi negalima“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė sako, kad socialinę pabėgėlių integraciją Vilniuje kartu su savivaldybe ir kitomis organizacijomis vykdys „Caritas“ , „Raudonasis kryžius“ – Kaune, o Socialinių paslaugų centras – Klaipėdoje.
„Teko kalbėti su kitų savivaldybių socialinių paslaugų centrais – jie sakė, kad tikrai yra, kas turi patirties integruojant pabėgėlius – tai ir Elektrėnų savivaldybė, ir Klaipėdos. Prisidėti prie integracijos pareiškė norą jau 17 savivaldybių“, – sakė I. Skuodienė.
Didžiausi iššūkiai
„Caritas“ atstovė sako, kad vienas pagrindinių iššūkių integruojant pabėgėlius bus jų apgyvendinimas, tačiau netrūks ir kitų rūpesčių.
„Sunku bus rasti būstą žmonėms, nes ir dabar sunkiai nori žmonės išnuomoti būstus pabėgėliams. Kitas nelengvas dalykas bus lietuvių kalba, o juk be anglų ir lietuvių kalbos įtraukti į darbo rinką bus sunku. Integracija yra dvipusis procesas. Čia turi aktyviai dalyvauti atvykęs užsienietis, jo motyvacija yra labai svarbi. Lygiai taip pat bendruomenė, kuri priima – be jos mes niekaip negalėsime padėti. Į tai įeina ir būsto nuoma, ir jų įtraukimas į darbo rinką, ir kaip įmonės kolektyvas priims pabėgėlius, o mokyklos – jų vaikus“, – kalbėjo ji.
I. Skuodienės teigimu, visos tos institucijos ir Lietuvos žmonės kaip bendruomenė dalyvauja pabėgėlių integracijoje.
„Labai daug lemia, ar žmogaus pasitikimas bus priešiškas, ar su šypsena . Čia yra iššūkis ir egzaminas mūsų visuomenei – atsiverti ir priimti kitą, kitokį, kas yra be galo sudėtinga mums, praėjus kiek daugiau nei 20 metų po Nepriklausomybės atgavimo“,– sakė ji.
Lietuva įsipareigojusi per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.
