Lietuvoje žvarbstant orams, biudžetinių nakvynės namų vadovai teigia, kad šią sunkmečio žiemą reiks priglausti daug daugiau benamių nei pernai.
Kai kur jau dabar pagalbos prašoma dvigubai daugiau, nei galima suteikti. Tarp prašančiųjų atsirado jaunos šeimos su vaikais. Nors finansavimas nakvynės namams dar oficialiai nesumažintas, buvęs socialinių reikalų ir darbo ministras teigia nežinantis, ar tai nepasikeis.
Nakvynės prašyti eina „šniūrais“
Jonavos nakvynės namų direktorė Rita Eimutienė lrt.lt teigė su baime laukianti lapkričio 1 d.: tada mieste pradedama apnakvindinti „darbingus“ benamius. Pasak jos, visą kitą metų dalį namai yra atviri tik pagyvenusiems ar labai silpniems, stogo neturintiems žmonėms.
Nors, kaip teigia R. Eimutienė, nakvynės namuose „oficialiai“ gali nakvoti tik 54 asmenys, tačiau, priklausomai nuo žiemos, priglaudžiama ir daugiau.
„Užpraeitą žiemą yra buvę net 80 benamių, kurių prikaišiojome į visus kampus. O dabar, kai uždarė Jonavos sąvartyną, mes su baime laukiame lapkričio 1 d.“, – sakė R. Eimutienė.
Pasak Jonavos nakvynės namų direktorės, jau dabar nakvynės prašyti „einama šniūrais“ ir gali būti, kad šįmet benamių bus dvigubai daugiau nei galima priimti.
Jai antrino ir Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ nakvynės namų direktorės pavaduotojas Donatas Navickas. Jis pastebėjo, kad per šiuos metus prašančiųjų pagalbos padvigubėjo. Jis neabejoja, kad tai susiję su ekonomine krize, mat centrui, padedančiam susirasti darbą, tai pavyksta vis rečiau.
Jis priduria, kad šiais metais keičiasi labdaros prašytojų portretas: ji reikalinga jaunoms šeimoms su vaikais. „Anksčiau tai buvo retas dalykas“, – sakė „Carito“ atstovas.
Finansavimas dar nesumažintas
Kaip teigė biudžetinių Jonavos nakvynės namų direktorė R. Eimutienė, taupantys valdantieji finansavimo nakvynės namams dar nesumažino, nors sumažėjo tik darbuotojų atlyginimai.
Ar finansavimas bus karpomas, antradienį negalėjo atsakyti ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Rimantas Dagys. Pasak politiko, tai turėtų paaiškėti artimiausiomis dienomis.
„Šito negaliu jums pasakyti, nes projektuose, kuriuos gavau iš socialinės apsaugos ir darbo ministro, eilutės dar nėra suderintos. Dabar neturiu jokios patikimos informacijos“, – antradienį sakė R. Dagys. Pasak jo, Vyriausybė dėl konkrečių skaičių turėtų apsispręsti šį trečiadienį.
Tuo metu Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ nakvynės namų direktorės pavaduotojas D. Navickas turi vilčių, nes, anot jo, sunkmečiu atsiranda ir daugiau norinčių padėti žmonių.
Pagalba ne nuo to galo?
Dr. Elena Kocai, mokslininkė iš Socialinių tyrimų instituto, į klausimą, ar ji matanti sistemingus benamystės problemos sprendimo būdus, atsakė, kad „kažkas yra daroma“, tačiau pridūrė, kad valstybės socialinėje politikoje tai tikrai nėra prioritetas.
Pasak sociologės, valstybė yra labiau linkusi benamystės problemą spręsti pinigais (pašalpomis, socialiniu būstu), nors, jos manymu, reiktų pradėti nuo psichologinės pagalbos.
Mokslininkės manymu, ši pagalba yra labai vertinga, mat benamystės priežastys yra ne tik ekonominiai, socialiniai ar politiniai visuomenės pokyčiai, bet neretai asmeninės ir psichologinės.
Tikslaus benamių skaičiaus nežino
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statistika rodo, jog 2008 metais nakvynės namuose nakvojo 1890 žmonių, nors oficialiai galima priimti tik 1138 asmenis. Benamių vyrų Lietuvoje yra beveik 3,5 karto daugiau nei moterų: pernai užfiksuota 1357 benamiai vyrai ir 378 namų neturinčios moterys.
Sociologė, komentuodama, kodėl Lietuvoje 3 kartus daugiau benamių vyrų, teigia, kad moterys yra „šiek tiek atsakingesnės“. „Taip, tai yra silpnoji lytis, bet kai atsiranda sunkumų, moterys labiau susiima“, – sakė sociologė E. Kocai.
Ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Lina Burbaitė pabrėžė, kad tiek žmonių naudojosi nakvynės namų paslaugomis, o kiek jų yra apskritai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nežino.
Tuo metu E. Kocai, atlikusi ne vieną tyrimą apie benamystę, teigia, kad Lietuvoje benamių yra bent 3 kartus daugiau nei skelbia ministerija. Pirmiausiai tai susiję su pačių nakvynės namų vidinėmis taisyklėmis.
„Visiškai degradavę benamiai neina į nakvynės namus, nes jie turi savo struktūrą ir griežtą tvarką. Negalima prisigerti, žmonės turi būti be utelių – turi būti švara. O tokių benamių yra nedaug. Tai yra „elitiniai benamiai“, – kalbėjo sociologė E. Kocai.
