Šį mėnesį Europos Parlamentas nusprendė, jog Europos Sąjungos (ES) šalyse turi nelikti benamių. Toks pareiškimas gresia galvos skausmu Lietuvos politikams, nes iki šiol šalyje nerenkama jokia valkataujančių asmenų statistika ir nėra jokios strategijos jų problemoms spręsti.
Europos parlamentarų nuomone, benamių visoje ES turi nelikti iki 2015 metų.
Deputatai ragina ES valstybes parengti skubios pagalbos benamiams žiemą planus ir įkurti daugiau pagalbos būstų bei paslaugų centrų.
Ketinama įpareigoti Europos Komisiją nustatyti bendrą Europos benamių apibrėžtį, rinkti patikimus statistikos duomenis bei kasmet pateikti naują informaciją apie pažangą.
Lietuvos politikai tokį Europos Parlamento siekį apibūdina kaip deklaratyvų pareiškimą.
Anot Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario klaipėdiečio Eligijaus Masiulio, išspręsti benamių problemas iki 2015 metų tolygu reikalavimui, jog iki nurodytos datos visos vasaros ES šalyse privalo būti šiltesnės nei iki šiol.
Uždaras ratas
Tikslaus skaičiaus, kiek Lietuvoje yra žmonių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos, nėra. Juos suskaičiuoti bandyta 2001 metais, kai vyko visuotinis gyventojų surašymas, tačiau Statistikos departamento atstovai tikino, kad duomenys nėra tikslūs, o skaičiai - labai maži.
2001 metais Lietuvoje atlikto surašymo duomenys skelbia, kad tuo metu šalyje buvo 1250 benamių - 940 vyrų ir 310 moterų.
Šiandien Lietuvoje elgetaujantys asmenys ir visos su jais susijusios bėdos užkrautos ant savivaldybių pečių.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktoriaus pavaduotojos socialiniais klausimais Audronės Vareikytės teigimu, miestams benamiai jau seniai tapo našta ir grėsmių židiniu.
„Lietuvoje šiuo metu yra 23 nakvynės namai tokiems asmenims, tačiau į juos patekti gali tik turintieji asmens dokumentus. Opiausia bėda, jog jie serga įvairiomis užkrečiamomis ligomis, o šalyje nėra jokių įstaigų, kuriose izoliuotai gydytų tik tokius asmenis. Uždaras ratas - sergantieji eina į tuos pačius nakvynės namus ir apkrečia kitus, tie išeina į gatves ir kelia grėsmę sveikiesiems“, - dėstė A. Vareikytė.
Grėsmė didėja
Pokalbininkė mano, jog greitu laiku apie vadinamųjų paribio žmonių invaziją į didmiesčius Lietuvoje bus kalbama dar garsiau. Uždarant sąvartynus, jie esą pasipila į gatves.
A. Vareikytė taip pat teigia pasigendanti tarpžinybinio ministerijų ir savivaldybių bendradarbiavimo sprendžiant socialinės atskirties žmonių problemas.
„Institucijos kažką lyg ir daro, programas, projektus rengia, tačiau realiai matome, jog niekas nesikeičia,“ - kalbėjo A. Vareikytė.
Tuo įsitikino ir „Vakarų ekspresas“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) jai pateiktus klausimus apie tai, ar Lietuva pasiruošusi iki 2015 metų įgyvendinti Europos Parlamento raginimą ES narėms, juos peradresavo Aplinkos ministerijai (AM). Esą ši institucija turėtų spręsti socialinių būstų klausimus. Iš AM pažadėto atsakymo per keletą dienų taip pat nesulaukėme.
Rūpi skurstantieji
Uostamiesčio benamiams pagalbos pakanka, ir tik nuo jų pačių priklauso, sėdėti gatvėse ar ne, - dienraščiui tvirtino Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.
Europos Parlamento užmojį ji vertina dvejopai: „Gatvėse elgetos labiausiai matomi, tačiau pas mus gyvena daugybė šeimų, kurioms socialinė pagalba ir parama būtina ne mažiau negu elgetaujantiesiems, ir tie žmonės nesėdi gatvėse su ištiestomis rankomis, o bando kabintis į gyvenimą iš paskutinių jėgų.“
Klaipėdoje veikia dveji nakvynės namai, kuriuose 172 vietos. Visais metų laikais nusiprausti ir išsiskalbti drabužius benamiai gali ir Kristaus Karaliaus parapijos „Carito“ namuose.
Žiemą uostamiestyje veikia net benamių dienos centras. Jame elgetaujantys klaipėdiečiai vaišinami arbata, bandelėmis, gali pasišildyti, nusiprausti. Antrus metus iš eilės lėšų centrui skiria Savivaldybė, o šia veikla užsiimanti labdaringa organizacija „Išganymo armija“ vienu metu savo patalpose gali priimti iki 100 žmonių.
Vienos nakties nakvynės namuose šaltuoju metų laiku įleidžiami netgi išgėrę ir be asmens dokumentų klaipėdiečiai. Paskaičiuota, jog per praėjusius metus Klaipėdos nakvynės namų paslaugos suteiktos 941 asmeniui.
„Daugeliu atvejų benamis - tam tikra psichinė būsena. Jiems patogus pasirinktas gyvenimo būdas. Užsibrėžti tikslą, kad gatvės benamių neliktų, tai tas pats, kaip įsipareigoti įveikti narkomaniją“, - įsitikinusi valdininkė.
Tegul numato lėšų
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Eligijus Masiulis, išgirdęs apie Europos Parlamento raginimą, net žagtelėjo iš nuostabos: „Neliktų benamių? Įdomu, kokiu būdu jie tai pasieks? Jeigu ragina kurti skubios pagalbos centrus, ir mums prikabins tokią funkciją, tai gal ir finansavimu tegul pasirūpina? Kokiame Liuksemburge, kur žmonių pragyvenimo lygis aukštas, gatvės benamiai gal ir atrodo didelė problema, tačiau Lietuvoje turime kitų prioritetų. Pavyzdžiui, kaip padėti sunkiai besiverčiantiems žmonėms, socialinio būsto laukiantiems po keliolika metų“, - sakė E. Masiulis.
Jis įsitikinęs, kad atsistoti ant kojų ši kategorija žmonių gali bet kada, tam, pasak jo, esą sudarytos visos sąlygos - viešųjų darbų, socialinės atskirties žmonių integracijos į visuomenę programos, nakvynės namai, kuriuos, beje, pastarieji baigia paversti išsiblaivymo įstaigomis, nevyriausybinių organizacijų pagalba.
„Europarlamentarų pareiškimas skamba deklaratyviai. Panašu, kad perlenkta lazda siekiant parodyti dėmesį šiai problemai“, - svarstė Seimo narys.
Benamiai svetur
• Skandinavijos šalyse ligoninėse dirba keletas socialinių darbuotojų. Medikas suteikia visą reikiamą medicininę pagalbą benamiui, o socialinis darbuotojas pasirūpina, kad toks ligonis turėtų kur prisiglausti reabilitacijos laikotarpiu. Taip pat yra nemokamos priežiūros klinikos. Savo eilės benamiams čia tenka laukti iki mėnesio.
• Turkijoje šaltuoju sezonu veikia benamių kalėjimas, į kurį už menkus nusižengimus „sodinami“ asocialūs asmenys. Šioje įstaigoje jiems suteikiama medicininė pagalba, o dienomis kalėjimo teritorijoje jie privalo dirbti. Statistika skelbia, kad dauguma Turkijos benamių stengiasi papulti į šį kalėjimą.
• Daugelyje Europos šalių ir Amerikoje benamystė apibrėžiama labai plačiai. Kartais jais laikomi net ir tie asmenys (dažniausiai jaunos šeimos), kurie gyvena savarankiškai, bet neturi nuosavo būsto ir yra priversti glaustis pas gimines.
• Lietuvoje benamiais laikomi asmenys, neturintys gyvenamosios vietos ir lėšų bent minimaliam būstui įsigyti.
Vaida Jutkonė
